Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir L. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo L. U. sulaikymo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš L. U. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 041 Eur.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) sustabdymas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. U. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2019 m. birželio 2 d. 15.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 75“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam L. U. nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir prašoma šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam L. U. paskirti – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į pirmiau aptartas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimo taisykles bei teismų praktiką neatsižvelgė, o nuteistajam L. U. šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrė, argumentuodamas vien tuo, kad L. U. ne vienerius metus atliks laisvės atėmimo bausmę ir ilgą laiką neturės galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistajam nėra tikslingas, bausmės paskirtis bus pasiekta ir be jos paskyrimo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai bei tuo pačiu ir sprendimas nuteistajam L. U. neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės pripažįstami nepagrįstais.

10. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai akcentuojama ir apeliaciniame skunde, BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Todėl minėtas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ilgą laiką neturės galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ir vien dėl to ją skirti yra netikslinga, nepagrįstas.

11. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad L. U. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, t. y. L. U. padarė tyčinę nusikalstamą veiką (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), tokie jo veiksmai neabejotinai kėlė grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir kartu su juo tuo pačiu automobiliu važiavusiam asmeniui bei kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be to, ši veika padaryta L. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, t. y. metu, kai jis privalėjo elgtis ypač nepriekaištingai, tuo pačiu ir vykdyti jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro pozicija, kad nuteistajam L. U. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tokiu būdu siekiant užtikrinti prevencinius šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

12. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas) ir, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, L. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Dvejų metų uždraudimo naudotis specialia tvarka terminas bus adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti nuteistajam L. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.