Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1843-221/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-11
Bylos Nr.
2S-1843-221/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
Kauno
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1843-221/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.1; 122.1; 122.3; 122.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno advokatų kontoros ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarčių pripažinimo ilgalaikėmis ir sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno advokatų kontora ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybei prašė pripažinti 1997 m. balandžio 15 d. šalių sudarytas sutartis Nr. 94/S ir 89/S ilgalaikėmis nuomos sutartimis, prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-131 „Dėl nuomos sutarčių su Kauno advokatų kontora nutraukimo“. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui imtis veiksmų dėl ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimo įgyvendinimo, t.y. dėl keldinimo procedūros, nepriklausomai nuo galimo ieškinio tikslinimo, nes CPK 144 straipsnio 3 p. laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir nepareiškus ieškinio, bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11336-364/2012 priėmimo sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-131 „Dėl nuomos sutarčių su Kauno advokatų kontora nutraukimo“ vykdymą.

Teismas, išanalizavęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas, vykdant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-131, gali būti priverstinai keldinamas iš patalpų, esančių Kaune, J. Gruodžio g. 16 ir Vilniaus g. 72A. Teismas laikė, kad tokie veiksmai pažeis ieškovo teises ir teisėtus interesus, apsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarys jį apskritai nebeįmanomu, todėl iki sprendimo priėmimo turi būti taikoma CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas - laikinoji apsaugos priemonė – stabdomas ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs atsakovui, kadangi teismo, nuomone, toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apelianto nuomone, teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pateikusi ieškinį Kauno advokatų kontora nėra juridinis asmuo, todėl neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ir negalėjo pareikšti ieškinio. Ieškovas nėra registruotas Juridinių asmenų registre. Teisinių santykių subjektais gali būti tik advokatai, o advokatų kontora yra vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ar daugiau advokatų profesinis junginys ir nėra juridinis asmuo, todėl nėra teisinių santykių subjektas. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2004). Kadangi procesas šioje byloje buvo pradėtas galimai neteisėtai, negali būti pripažintas teisėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebeegzistuojančio juridinio asmens ieškiniui užtikrinti, atsakovas neturės galimybės pareikalauti nuostolių atlyginimo atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Ieškinį pasirašęs Kauno advokatų kontoros seniūnas V. G. nepateikė teismui jo įgalinimus patvirtinančių dokumentų.

3. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, jeigu jų taikymas pažeidžia teisingumo principą bei viešąjį interesą. Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą perimti ginčo patalpas, dėl to, jog patalpos yra reikalingos savivaldybės administracinių padalinių veiklai vykdyti, perkeliant padalinius iš savivaldybės nuomojamų patalpų.

4. Ieškovas nepateikė jokių motyvų, patvirtinančių esant grėsmei, kad teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ginčijamo sprendimo įvykdymas priklauso nuo ieškovo valios, kadangi gali būti įgyvendintas tik ieškovui perdavus ginčo patalpas. Priverstinis ieškovo iškeldinimas galimas tik teismui priėmus sprendimą dėl ieškovo iškeldinimo ir antstoliui atliekant priverstinio vykdymo veiksmus.

5. Teismas nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į atskirojo skundo argumentus ieškovas nurodė, kad Kauno advokatų kontora yra tinkamas ieškovas ir tai pripažino Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo su Kauno advokatų kontora, tiek nuomos sutarties sudarymo. Ginčo patalpos buvo skirtos 1989 m. lapkričio 21 d. LDT Vykdomojo Komiteto sprendimu Nr. 431 Kauno juridinei konsultacijai, kuri buvo juridinis asmuo, o Kauno advokatų kontora yra ta pati Kauno juridinė konsultacija. Pagal CK 1.136 straipsnį civilinės teisės ir pareigos atsiranda taip pat iš fizinių asmenų ar organizacijų veiksmų, kurie nors nėra įstatyme numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje yra kitos netapačios bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma turi patikrinti, ar iš tiesų teisėtai iškėlė civilinę bylą, ir, tik įsitikinęs savo procesinio sprendimo teisingumu, spręsti kitą – su bylos esme nesusijusį – procesinį klausimą. Tai suponuoja tiek konstitucinis realaus ir veiksmingo, o ne formalaus teisingumo vykdymo principas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas), tiek ir vienas iš pagrindinių teisės principų, kad iš ne teisės teisiniai padariniai negali atsirasti. Teisinėje valstybėje negali būti toleruojama situacija, kai civilinėje byloje atliekami atskiri procesiniai veiksmai, priimami procesiniai sprendimai, nors akivaizdu, kad byla net negalėjo būti iškelta. Priešingu atveju bylinėjimasis taptų beprasmis, nukentėtų sąžiningų asmenų teisės ir teisėti interesai, jie nepagrįstai patirtų bylinėjimosi kaštų, taip pat būtų nepagrįstai didinamos valstybės išlaidos. Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Tai reiškia, kad net ir tada, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba atsisakyti jas taikyti teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo kolegija ex officio gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2009).

Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (CPK 144 str. 1 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys yra nurodyti CPK 37 straipsnyje. Suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys pateikiantys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju. Tam, kad asmuo galėtų būti dalyvaujančiu byloje asmeniu ar suinteresuotu asmeniu, jis turi turėti civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, kurie apsprendžia minėtų asmenų teisinį statusą. Civilinis procesinis teisnumas yra konkretaus subjekto galėjimas turėti civilines teises ir pareigas, o civilinis veiksnumas įvardijamas kaip konkretaus subjekto galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą. Tiek civilinis teisnumas, tiek veiksnumas priklauso juridiniams ir fiziniams asmenims (CPK 38 str. 1 d.). Juridinis asmuo procesinį teisnumą ir veiksnumą įgyja nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Fizinis asmuo procesinį teisnumą įgyja gimdamas, o procesinio veiksnumo įgijimo momentas siejamas su fizinio asmens pilnametyste, gali būti pripažintas įstatymo nustatyta tvarka nepilnamečiui sudarius santuoką ar nepilnametį pripažinus visiškai veiksniu (emancipuotu).

Nagrinėjamu atveju ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismui pateikė Kauno advokatų kontora. Pagal Advokatūros įstatymo 27 straipsnio reglamentavimą advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto 9 punkte nurodyta, kad advokatų kontora yra vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ir daugiau advokatų profesinis junginys, įsteigtas ir Lietuvos advokatų taryboje įregistruotas šio Statuto nustatyta tvarka, veikiantis pagal partnerystės sutartį arba sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, nustatančios advokato (-ų) darbo organizavimo, advokatų atstovavimo kontoros vardu, kontoros ir/ar advokato (-ų) vardu gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų, teikiant klientams teisinę pagalbą, pasiskirstymo ir kitas kontoros ir/ar advokato (-ų) veiklos sąlygas. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių. Teismų praktikoje advokatų kontora taip pat nelaikoma juridiniu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1328). Kad Kauno advokatų kontora nėra juridinis asmuo patvirtina byloje pateikti Kauno advokatų kontoros paieškos Juridinių asmenų registre duomenys. Kauno advokatų kontora nėra registruota Juridinių asmenų registre. Apeliacinis teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Kauno advokatų kontora nėra juridinis asmuo, neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ir negali būti civilinių procesinių santykių subjektu, neturi CPK 42 straipsnyje išvardintų civilinių procesinių teisių, įskaitant teisės kreiptis į teismą su ieškiniu bei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad patalpų nuomos sutartis su Kauno juridine konsultacija, o vėliau ir su Kauno advokatų kontora, buvo tęsiami ilgą laiką (23 m.), todėl Kauno advokatų kontora yra tinkamas ieškovas, neturi įtakos Kauno advokatų kontoros teisiniam statusui, todėl atmestini. Byloje pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus raštai patvirtina, kad pranešimai dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo pateikti kiekvienam iš Kauno advokatų kontoroje dirbančių advokatų bei advokatų padėjėjų atskirai (b.l. 50-75). Ši aplinkybė rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, faktiniai patalpų nuomos civiliniai santykiai susiklostė ne tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno advokatų kontoros, bet tarp joje dirbančių šios kontoros advokatų. Pažymėtina, kad minėtiems asmenims atsisakius vykdyti ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą perduoti ginčo patalpas, jų priverstinis iškeldinimas galimas tik remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir antstoliui atliekant priverstinį tokio teismo sprendimo vykdymą, todėl ginčijamą Kauno miesto savivaldybės sprendimą pripažinus negaliojančiu, priverstinis Kauno advokatų kontoroje dirbančių advokatų ir jų padėjėjų iškeldinimas negalimas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad prašymą pateikusi Kauno advokatų kontora neturi civilinio procesinio veiksnumo, neturi teisės pateikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai tenkino prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - Kauno advokatų kontoros prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Virginija Lozoraitytė