Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-502/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
2-502/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas
Ieškovas
Žaliašilio miškai "Miško transporto technika"
Civilinė byla Nr. 2-502/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 121.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miško transporto technika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miško transporto technika“ turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-1208-555/2009, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliašilio miškai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miško transporto technika“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Žaliašilio miškai“ ieškiniu prašė teismo nutraukti 2007 m. sausio 16 d. su atsakovu UAB „Miško transporto technika“ sudarytą mašinos PINOX828 Multi Comby / Energy pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jam už mašiną sumokėtus 1 728 546,60 Lt. Nurodė, kad atsakovas pardavė jam netinkamos kokybės mašiną. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą imtis priemonių pašalinti parduoto daikto trūkumus, tačiau UAB „Miško transporto technika“ vengė vykdyti sutartines prievoles. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas tapo nemokus. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Miško transporto technika“ turto areštą. Prašymą grindė tuo, jog ieškinio suma yra didelė, o atsakovas vengia tinkamai vykdyti sutartines prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas areštavo atsakovui UAB „Miško transporto technika“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį ar trečiuosius asmenis 1 728 547 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, o jo neturint ar turint nepakankamai, areštuoti įmonės pinigines lėšas šiai sumai. Teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai padidina ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Miško transporto technika“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo grindžia netinkamos kokybės daikto įsigijimu iš atsakovo. Tačiau ieškovas jau pasinaudojo teisine galimybe reikalauti atlyginti dėl netinkamos kokybės daikto padarytus nuostolius ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-331-179/2008 tokį BUAB „Žaliašilio miškai“ reikalavimą atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo. Todėl ieškovas, remdamasis CK 6.334 straipsnio pirmąja dalimi, nebeturi teisės reikšti reikalavimo UAB „Miško transporto technika“ dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Esant tokiai situacijai, teismas bylą turėjo nutraukti, o ne areštuoti atsakovo turtą (CPK 293 str. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisinėje valstybėje vyraujantys teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principai įpareigoja teismą jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad egzistuoja bent viena procesinė teisės kreiptis į teismą prielaida ar šios teisės realizavimo sąlyga, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta civilinė byla turi būti nutraukta arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas (CPK 137 str. 2 d., 293 str., 296 str.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų, spręsdamas klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, nuspręsti dėl civilinės bylos iškėlimo neteisėtumo, nes tokiu būdu būtų apribota dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją. Tačiau teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų tarpiniais klausimais, teisėtumo, gali ir netgi turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu. Tuomet, kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl pradėto proceso teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti žemesnės instancijos teismo priimtą tarpinį procesinį sprendimą byloje ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar iš tiesų teisėtai iškėlė civilinę bylą, ir tik įsitikinęs savo procesinio sprendimo teisingumu, iš naujo išspręsti su bylos esme nesusijusį procesinį klausimą. Ši išvada darytina remiantis teisiniu principu, kad iš ne teisės teisiniai padariniai negali atsirasti, taip pat konstituciniu principu, jog teismas turi realiai, o ne formaliai įvykdyti teisingumą byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisinėje valstybėje negali būti toleruojama situacija, kai civilinėje byloje atliekami atskiri procesiniai veiksmai, priimami procesiniai sprendimai, nors akivaizdu, jog pati byla net negalėjo būti iškelta. Priešingu atveju bylinėjimasis taptų beprasmis, nukentėtų sąžiningų asmenų teisės ir teisėti interesai, jie nepagrįstai patirtų bylinėjimosi kaštų, taip pat būtų nepagrįstai didinamos valstybės išlaidos.

Apeliantas atskirąjį skundą dėl jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės grindžia tuo, kad civilinis procesas pradėtas neteisėtai, kadangi ieškovas pareiškė jam tapatų reikalavimą, grindžiamą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, jog apeliantas iš esmės įrodinėja, kad teismas negalėjo iškelti civilinės bylos pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, kadangi egzistuoja neigiama procesinė teisės kreiptis į teismą prielaida (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esanti medžiaga iš tiesų sudaro pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl to, ar Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendime už akių, kuris įsiteisėjo, nesprendė ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu (civilinė byla Nr. 2-331-179/2008). Tokios abejonės egzistuoja, kadangi minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė BUAB „Žaliašilio miškai“, kuris yra ieškovas nagrinėjamoje byloje, priešieškinį UAB „Miško transporto technika“ (atsakovui nagrinėjamoje byloje) dėl nuostolių, kildinamų iš nekokybiškai parduotos mašinos, atlyginimo. Tik išanalizavus toje byloje BUAB „Žaliašilio miškai“ paduoto priešieškinio dalyką ir faktinį pagrindą ir palyginus su nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyku ir faktiniu pagrindu bei nustačius, ar pagal CK 6.334 straipsnio pirmosios dalies skirtingus punktus asmuo turi teisę reikšti reikalavimus, jeigu pagal vieną iš šių teisės normų yra priimtas teismo baigiamasis aktas, galima nuspręsti dėl iškeltos civilinės bylos teisėtumo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad procesas negalėjo būti pradėtas, iškelta civilinė byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.). Tuo tarpu padarius išvadą, jog byla iškelta teisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, laikantis šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų ir apie nutarties priėmimą informuojant Turto arešto aktų registro tvarkytoją (CPK 152 str. 3 d., 337 str. 3 p.).

Kiti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai: Artūras Driukas Danutė Gasiūnienė Gintaras Pečiulis