Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017m. gegužės 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 286 str., pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, 2017m. gruodžio 09d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023m. lapkričio 30d., apie 16⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis N. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, t.y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: Vienuolyno gt. Nr. 10, Ukmergės m., priėjęs prie pil. E. Z. (duomenys neskelbtini) automobilio „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia pradėjo daužyti automobilio vairuotojo pusės durelių langą, o nukentėjusiajam E. Z. tam, kad langas nebūtų išdaužtas, automobilio langą atidarius, jis(kaltinamasis N. L.) tyčia su abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė nukentėjusiajam E. Z. į galvos ir krūtinės sritį, o nukentėjusiajam E. Z. išlipus iš automobilio, jis(kaltinamasis N. L.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia su kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam smūgiavo dar ir į pečių sritį, po ko, vyrams susikibus, pastarieji pargriuvo ant žemės, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo E. Z. asmenį pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis N. L.) viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis E. Z., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jis yra invalidas, turintis neįgalumą, tačiau vykdo ir individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Draugai jį vadina pravarde „ (duomenys neskelbtini) “. Jis, pažįstamas-pil. N. L. ir pastarojo buvusi draugė-pil. R. J., kiekvienas iš jų atskirai užsiimdami individualia veikla (duomenys neskelbtini), dirbo kartu, klientų užsakymus priimdami, naudojantis jo įkurtos (duomenys neskelbtini) darbinio telefono numeriu. Kai N. ir R. draugavo, N. pastoviai kėlė pavydo scenas, pradėjo elgtis neadekvačiai, tapo agresyvus ir neprognozuojamas, dėl ko R. J. su N. santykius nutraukė. Neduodamas ramybės, N. L. buvusiai savo draugei R. nuolatos siunčia grasinančio turinio žinutes, grasindamas fiziniu susidorojimu, ir tai jau vyksta maždaug apie metus laiko. Dabar dar žinodamas, kad jis R. duoda darbinį telefoną, į kurį skambina klientai, kai jam būna išeiginės, N. labai įsiuto, nes dėl klientų užsakymų pastarajam jis telefono nebeduoda. Dėl to N. sukėlė konfliktą ir 2023m. lapkričio 29d., kada lankėsi jo namuose, kuriuose tuo metu buvo ir R. J., ko pasekoje buvo išprašytas iš namų. Sekančią dieną, t.y. 2023m. lapkričio 30d., iš N. L. buvo gauta grasinančio turinio SMS žinutė, adresuota tiek jam, tiek ir jo buvusiai draugei R. J.. 2023m. lapkričio 30d., apie 16⁰⁰ val., jam laukiant klientų automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „ Iki “, prie jo (duomenys neskelbtini) automobilio „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo N. L., kuris matėsi, jog yra išgėręs ir buvo agresyviai nusiteikęs. Kadangi automobilyje jis sėdėjo užsirakinęs, N. su ranka pradėjo daužyti į vairuotojo durelių lango stiklą. Nenorėdamas, kad langas būtų išdaužtas, jis iki galo atidarė automobilio durelių langą, po ko N. L., jį užsipuolęs, pasikabindamas ant atidaryto automobilio durelio stiklo, įlindo į salono vidų ir pradėjo jį, atsirėmusį į sėdynės atlošą, mušti. Pirmas smūgis iš kumščio teko į galvos sritį, po ko N. su viena ranka dar sudavė 4-5 smūgius į galvos ir krūtinės sritį, o šiai rankai pavargus, toliau mušė jau su kita ranka, vėl suduodamas apie 6 smūgius į galvos ir krūtinės sritį. Nusimušinėdamas nuo smūgių, kas jo vos neuždusino, jis stengėsi labiau apsaugoti krūtinę, nes dėl (duomenys neskelbtini). Kada N. L. plačiai atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, jis išlipo iš automobilio į lauką, kur konfliktas tęsėsi toliau. Lauke tebesitęsusio konflikto metu naudodamas fizinį smurtą, N. dar spėjo jam su kumščiu smogti apie keturis kartus, pataikydamas į pečių sritį, po ko jie abu susikibo, ko pasekoje jis, būdamas stambesnis, pakėlė N. ir jie abu pargriuvo ant žemės, kur jis pastarąjį laikė prispaudęs, kad šis toliau nebesimuštų. Tuo metu jis girdėjo kaip garsiai šaukė kažkokia moteris, kuri sakė, jog iškvies policiją, o kitas šalia buvęs vyras, juos ramindamas, prašė baigti, toliau nebesimušti. Ištrūkęs iš jo glėbio, N. L. dar bandė įspirti jam į galvą, tačiau smūgio pavyko išvengti, po ko, nubėgęs prie parduotuvės kampo, vartodamas necenzūrinius žodžius, N. jam rodė nepadorius gestus, po ko netrukus atvykę policijos pareigūnai N. sulaikė.

Liudytojas K. Ž., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad 2023m. lapkričio 30d., apie 16⁰⁰ val., jis kartu su drauge-pil. G. J. atvažiavo į parduotuvę „ Iki “, esančią Vienuolyno gatvėje, Ukmergės mieste. Į parduotuvę užėjo G., o jis jos laukti liko lauke, prie parduotuvės. Stovėdamas lauke, pamatė, kad prie juodos spalvos, lygtai „ Volvo “ markės automobilio, kuris stovėjo parduotuvės automobilių aikštelėje, priėjo vyriškis, kurios jis nepažįsta. Vyriškis galimai apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, kuris su kumščiais pradėjo daužyti į minėto automobilio vairuotojo pusės langą. Į langą kumščiais buvo daužoma gana ilgokai. Tuomet jis, pamatęs, jog kažkas jau vyksta, priėjo arčiau prie juodos spalvos automobilio. Matė, kaip automobilio dureles atidarė jame sėdintis labai stambaus kūno sudėjimo vyras. Minėtą vyrą jis žino iš matymo, nes šis (duomenys neskelbtini). Tada, kai tas stambaus kūno sėdėjimo vyras atidarė automobilio dureles, pastarąjį, sėdintį automobilyje, tas kitas vyras pradėjo su kumščiais daužyti, suduodamas į veido sritį, jo manymu, ne mažiau kaip kokius penkis kartus, tačiau gali būti, kad ir daugiau, nes jis smūgių neskaičiavo. Tai matydamas, jis pradėjo sakyti, jog liautųsi muštis, bet į jį smurtavęs vyras dėmesio nekreipė. Netrukus iš parduotuvės išėjo ir jo draugė G., kuri taip pat matė visą įvykį, tik gal ne visai nuo pat pradžių. Tada jo draugė garsiai pasakė, kad, jeigu vyrai nebaigs muštis, ji iškvies policiją, į ką jai buvo pasakyta: „ kviesk policiją “, po ko jo draugė G. skambino policijai pranešti apie muštynes. Toliau stebėdamas konfliktą, jis matė, kaip iš automobilio išlipo tas stambus vyras, ko jis su kitu, jį užsipuolusiu vyru prie automobilio susikibo rankomis, pradėjo stumdytis, ko pasekoje abu pargriuvo prie automobilio galo, ant žemės. Jis nematė, kad tam stambiam vyrui išlipus iš automobilio, pastarajam tas kitas vyras būtų sudavęs nors vieną smūgį į kurią nors kūno vietą. Pargriuvę ant žemės, abu vyrai vartėsi, po ko jis matė, kaip tas stambus vyras, gindamasis, užspaudė tą kitą, jį užsipuolusį vyrą. Vienu metu tas kitas liesesnis vyras išsilaisvino iš stambaus vyro prispaudimo ir, atsistojęs nuo žemės, nubėgo už parduotuvės „ Iki “ parduotuvės kampo. Po poros minučių tas pabėgęs vyras grįžo atgal, kuris tam stambiam vyrui pradėjo rodyti „ fakus “, t.y. vidurinio piršto gestus. Netrukus į konflikto vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie tą vyrą, kuris mušė stambaus kūno sudėjimo vyrą, sugavo. Jis nematė, jog tarp vyrų vykusio konflikto metu tas stambaus kūno sudėjimo vyras būtų su ranka sudavęs smūgius arba įspirtų kitam, jį užsipuolusiam vyrui. Šias muštynes matė ir daugiau žmonių, kurie įeidinėjo ar išeidinėjo iš parduotuvės. Šios muštynės jį sutrikdė, nes buvo nemalonu matyti, kaip žmogus buvo užpultas ir mušamas. Abu vyrus jis galėtų atpažinti. Šias įvykio aplinkybes liudytojas K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju N. L. metu(b.l. 129-132, t. 1).

Liudytoja G. J., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad 2023m. lapkričio 30d., apie 16⁰⁰ val., ji kartu su draugu-pil. K. Ž. su automobiliu atvyko į parduotuvę „ Iki “, esančią Vienuolyno gatvėje, Ukmergės mieste. Ji nuėjo į parduotuvę, o draugas K. liko stovėti lauke, prie parduotuvės. Parduotuvėje ji užtruko apie 1-2 minutes. Išėjusi į lauką, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė, kad vyksta muštynės, t.y. jai nepažįstamas apie 30-40 metų amžiaus vyras, kuris, kaip jai atrodo, ankščiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini), puola kitą vyrą, sėdintį automobilyje. Matė, kad tamsios spalvos automobilio durys yra praviros, kuriame sėdėjo labai stambaus kūno sudėjimo vyras, kurio ji nepažįsta, kurį sėdintį automobilyje muša tas kitas jau minėtas liesesnio sudėjimo vyras. Automobilyje sėdinčiam vyrui su kumščiu buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus kažkur į veido sritį. Kadangi vyko automobilyje sėdinčio vyro kumščiavimas kumščiais, tai gali būti, kad pastarajam buvo suduota ir daugiau kartų, todėl ji labai išsigando. Tuo metu jos draugas K. stovėjo šalia. Kai liesesnis vyras mušė automobilyje sėdintį stambų vyrą, ji sušuko, kad, jeigu nenustos muštis, tai ji iškvies policiją, į ką jai abu vyrai balsu atsakė: „ kviesk policiją “. Tada ji policijos pareigūnams skambino telefonu, pranešdama apie muštynes. Šalia jos stovėjęs draugas K. toliau stebėjo visą įvykį. Kalbėdama telefonu, ji pamatė, kad abu vyrai jau guli ant žemės ir grumiasi, vienas kitą vis prispausdami. Kaip stambaus kūno sudėjimo vyras iš automobilio atsidūrė ant žemės, ji nematė, nes buvo truputėlį atokiau nuo įvykio ir telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais. Tarpusavyje konfliktavę vyrai vienas ant kito šaukė. Jai dar tebekalbant telefonu, ant žemės besigrumiantys vyrai kažkaip atsistojo, tačiau to momento ji nematė, po ko tas liesesnis vyras buvo nubėgęs už parduotuvės „ Iki “ parduotuvės kampo, tačiau netrukus vėl grįžo. Grįžęs, tas vyras kitam stambesniam vyrui pradėjo rodyti vidurinio piršto gestus. Jai atrodo, kad šį konfliktą matė ir kiti žmonės. Ji nematė, kad tas stambesnio kūno sudėjimo vyras būtų sudavęs smūgius tam liesesniam vyrui. Šis įvykis ją sukrėtė, ji pasijuto nemaloniai, nes, pamačiusi viešoje vietoje muštynes, išsigando. Šias įvykio aplinkybes liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju N. L. metu(b.l. 118-122, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2023m. lapkričio 30d., 16⁰⁴ val., buvo užregistruotas neįvardinto fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini))) apie tai, kad prie prekybos centro „ Iki “ mušasi du vyrai, o pokalbio metu sujungus su Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoju, pasak pranešėjo, vienas vyras pabėgo, o kitam galimai reikia greitosios medicinos pagalbos(b.l. 21-22, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2023m. lapkričio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2023m. lapkričio 30d. tarnybos metu patruliuojant Ukmergės mieste su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu-pil. Andriumi Nugaru, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie prekybos centro „ Iki “, esančio adresu: Vienuolyno gt. Nr. 10, Ukmergės m., mušasi du vyrai, o sujungus su Vilniaus apskrities VPK, pasak pranešėjo, vienas vyras pabėgo, o kitam galimai reikia greitosios medicinos pagalbos. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyriškis, kuris paaiškino, kad jį ką tik užpuolė ir sumušė pažįstamas vyriškis, kuris nuėjo už namo kampo. Nuvažiavus už Vienuolyno gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. 10, kampo, buvo pastebėtas einantis vyriškis, kuris 16³⁰ val. buvo sulaikytas. Pranešėjas, kaip galimai nukentėjęs asmuo, nurodė, kad būtent sulaikytas vyras jį ir sumušė. Kaip vėliau paaiškėjo, jog sulaikytas asmuo yra pil. N. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėją E. Z., kaip galimai nukentėjusį asmenį, gim. (duomenys neskelbtini), atvykusi GMP 0816 brigada apžiūrėjo ir tolimesnei apžiūrai išvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Sulaikytas N. L., kaip įtariamas asmuo, 16⁴⁵ val., buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK, kur pastarajam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o patikrinus galimai nukentėjusio asmens E. Z. fiziologinę būseną, šiam asmeniui buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas(b.l. 28-29, t. 1). Tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes apie konflikto dalyvių blaivumą patvirtina ir prie minėto pranešimo pridėti rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašai ir alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB 0273, patikros sertifikatas Nr. 1941217, kurio, kaip tinkamo naudoti prietaiso, patikra buvo atlikta 2023m. liepos 25d., o sertifikatas galioja iki 2024m. sausio 22d.(b.l. 30-32, t. 1).

Iš byloje esančio 2024m. balandžio 09d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13⁵⁵-14⁴¹ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Kauno gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, buvo perklausytas iš PRĮR atsisiųstas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. BPC skambučio įrašas, kurio trukmė yra 5 min. ir 21 sekundė. Iš perklausyto garso įrašo turinio matyti, kad pranešėja(pastaba: bylos duomenimis į Bendrąjį pagalbos centrą skambino parodymus byloje davusi liudytoja G. J.), bendraudama su operatore, nurodo, jog ji stebi dviejų besimušančių vyrų, kurie dabar guli ant žemės, konfliktą prie parduotuvės „ Iki “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: Vienuolyno gt. Nr. 10, Ukmergės m. Iš balso susijaudinusi pranešėja nurodo, jog kažkoks žmogus užpuolė (duomenys neskelbtini), kuris, pasak pranešėjos, užpuoliką pažįsta, prašydamas jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tolesnio bendravimo su operatore metu pranešėja nurodo, kad užpuolikas(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį N. L.) pabėgo už parduotuvės kampo, o kitas, galimai nukentėjęs asmuo(pastaba: kalbamą apie nukentėjusįjį E. Z.) stovi prie savo automobilio ir laukia atvykstančių policijos pareigūnų, kuriuos prašė iškviesti(b.l. 33-36, t. 1, baltas vokas Nr. 1, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 2).

Iš byloje esančio 2024m. kovo 25d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09²⁸-10⁴⁶ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Kauno gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, buvo apžiūrėta tiek iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), užvardinto „ (duomenys neskelbtini)“, 2023m. lapkričio 30d. nukentėjusiajam E. Z. buvusi atsiųsta grasinančio turinio SMS žinutės nuotrauka, tiek ir perklausytas 7 min. ir 3 sek. trukmės garso įrašas, kurį įrašytą iš savo mobilaus ryšio telefono ikiteisminio tyrimo pareigūnams perdavė nukentėjusysis E. Z.. Iš įrašyto kaltinamojo N. L. ir buvusios jo sugyventinės-parodymus byloje davusios liudytojos R. J. telefoninio pokalbio turinio matyti, kad kaltinamasis fiziniu susidorojimu grasina tiek savo buvusią sugyventinę, tiek ir nukentėjusįjį E. Z., kurio pravardė „ (duomenys neskelbtini) “(b.l. 75-79, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2023m. gruodžio 01d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2023m. lapkričio 30d. atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45966-23, bnedraujant su pil. N. L., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo agresyvus tiek policijos pareigūnų, tiek ir nukentėjusiojo atžvilgiu, vis kartodamas, kad, vos išėjęs iš policijos, jis nueis pas jį(nukentėjusįjį E. Z.) ir jį sužalos, primuš(b.l. 91-92, t. 1). Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėtas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas nukentėjusiojo-pil. E. Z. ligos istorijos Nr. 23PR-12604 su medicininiuose dokumentuose darytu gydytojo įrašu išrašas, iš kurio matyti, kad 2023m. lapkričio 30d., 16³⁹ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, lydimas GMP brigados, buvo pristatytas nukentėjusysis-pil. E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, skųsdamasis krūtinės skausmu ir akies perštėjimu, nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir, sėdėdamas savo automobilyje, buvo užpultas pažįstamo asmens, kuris pradėjo grasinti išdaužti automobilio lango stiklą, o jam atidarius langą, užpuolikas rankomis puolė muštis, suduodamas nepatikslintą smūgių skaičių į veidą ir krūtinę, nuo kurio gindamasis, pastarąjį atstūmė kūnu ir užgulė savo svoriu. Atlikus nukentėjusiojo E. Z. asmens medicininę apžiūrą, buvo konstatuotas kairės akies junginės nežymus paraudimas, paciento teigimu jaučiant kairės akies perštėjimą, o kairėje krūtinės pusėje yra stebimas paraudimas nuo vidurinės raktikaulio linijos iki priekinės pažasties linijos, palpuojant šis plotas yra skausmingas (b.l. 93, t. 1).

Visų pirma, nukentėjusysis E. Z., duodamas parodymus byloje, visą laiką aiškiai parodė, kad 2023m. lapkričio 30d., apie 16⁰⁰ val., jam laukiant klientų automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „ Iki “, prie jo (duomenys neskelbtini) automobilio priėjo išgėręs kaltinamasis N. L., matėsi, jog šis yra agresyviai nusiteikęs, kuris su ranka pradėjo daužyti į vairuotojo durelių lango stiklą. Pasak nukentėjusiojo E. Z., nenorėdamas, kad langas būtų išdaužtas, jis iki galo atidarė automobilio durelių langą, po ko kaltinamasis N. L., jį užsipuolęs, pasikabindamas ant atidaryto automobilio durelio stiklo, įlindo į salono vidų ir pradėjo jį, atsirėmusį į sėdynės atlošą, mušti. Nukentėjusiojo E. Z. žodžiais, pirmas smūgis iš kumščio teko į galvos sritį, po ko kaltinamasis N. L. su viena ranka dar sudavė 4-5 smūgius į galvos ir krūtinės sritį, o šiai rankai pavargus, toliau mušė jau su kita ranka, vėl suduodamas apie 6 smūgius į galvos ir krūtinės sritį. Nusimušinėdamas nuo smūgių, kas, nukentėjusiojo E. Z. teigimu, jo vos neuždusino, jis stengėsi labiau apsaugoti krūtinę, nes dėl (duomenys neskelbtini). Kada kaltinamasis N. L. plačiai atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, nukentėjusiojo E. Z. žodžiais, jis išlipo iš automobilio į lauką, kur konfliktas tęsėsi toliau. Pasak nukentėjusiojo E. Z., toliau naudodamas fizinį smurtą lauke tebesitęsusio konflikto metu, kaltinamasis N. L. dar spėjo jam su kumščiu smogti apie keturis kartus, pataikydamas į pečių sritį, po ko jie abu susikibo, ko pasekoje jis, būdamas stambesnis, pakėlė kaltinamąjį ir jie abu pargriuvo ant žemės, kur jis pastarąjį laikė prispaudęs, kad šis toliau nebesimuštų. Nukentėjusiojo E. Z. žodžiais, tuo metu jis girdėjo kaip garsiai šaukė kažkokia moteris, kuri sakė, jog iškvies policiją, o kitas šalia buvęs vyras, juos ramindamas, prašė baigti, toliau nebesimušti. Ištrūkęs iš jo glėbio, nukentėjusiojo E. Z. teigimu, kaltinamasis N. L. dar bandė įspirti jam į galvą, tačiau smūgio pavyko išvengti, po ko, nubėgęs prie parduotuvės kampo, vartodamas necenzūrinius žodžius, rodė jam nepadorius gestus, po ko netrukus atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Nukentėjusiojo E. Z. parodymai, aiškinant esmines fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį aplinkybes, kuriuos jis patvirtino atliktos akistatos su kaltinamuoju N. L. metu(b.l. 1-6, 80-84, t. 1), prie jų pasilikdamas ir teisminio bylos proceso metu, yra tvirti ir nuoseklūs, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Priešingai, nukentėjusiojo E. Z. aiškinamas fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį aplinkybes patvirtina ir įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelėje vykusį konfliktą stebėję pašaliniai asmenys-parodymus byloje davę liudytojai K. Ž. ir G. J., pasak kurių abiejų, jie matė, kaip buvo mušamas (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdėjęs nukentėjusysis E. Z., pastarajam su kumščiais suduodant smūgius į veido sritį, iš kurių liudytoja G. J., skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112, į įvykio vietą kvietė ir policijos pareigūnus, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame yra padarytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2023m. lapkričio 30d. užfiksuoto telefoninio pranešimo apie įvykį stenogramos aprašymas(b.l. 21-22, 33-36, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas DVD-R kompaktinis diskas(laikmena), įdėtas į popierinį voką Nr. 1, esantis t. 2)). Prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos patvirtindami atliktų akistatų su kaltinamuoju N. L. metu(b.l. 114-122, 125-132, t. 1), liudytojai K. Ž. ir G. J. pasiliko ir teisme, kuriuos teismas, abiejų liudytojų sutikimu, pagarsino teisminio bylos proceso metu. Vertinant tai, kad su abiem konflikto dalyviais(kaltinamuoju N. L. ir nukentėjusiuoju E. Z.) liudytojų K. Ž. ir G. J. nesieja jokie tarpusavio santykiai, kurie, kaip (duomenys neskelbtini), pasak liudytojų, yra tik iš matymo pažįstami asmenys, o vienos iš liudytojų G. J. žodžiais, ji, nenorėdama pakenkti nei vienam iš jų, duodama parodymus byloje, tik paaiškino visą situaciją, kurią pati matė, laikytina, kad liudytojai K. Ž. ir G. J. neturėjo jokio suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį N. L., pastarąjį nekaltai apkaltinant fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimu. Priešingai, liudytojų K. Ž. ir G. J. duoti parodymai byloje, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, ne tik kad neprieštarauja paties nukentėjusiojo E. Z. nurodomai kilusio konflikto su kaltinamuoju situacijai, bet kartu ir papildo tiek vienas kito, tiek ir paties nukentėjusiojo parodymus. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis E. Z. buvo sumuštas 2023m. lapkričio 30d. įvykusio konflikto su kaltinamuoju N. L. metu patvirtina ir byloje esantis VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas nukentėjusiojo ligos istorijos Nr. 23PR-12604 su gydytojo įrašu išrašas, iš kurio matyti, kad 2023m. lapkričio 30d., 16³⁹ val., nukentėjusysis E. Z., skųsdamasis krūtinės skausmu ir akies perštėjimu, su GMP automobiliu buvo pristatytas į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir, sėdėdamas savo automobilyje, buvo užpultas pažįstamo asmens, kuris pradėjo grasinti išdaužti automobilio lango stiklą, o jam atidarius langą, užpuolikas rankomis puolė muštis, suduodamas nepatikslintą smūgių skaičių į veidą ir krūtinę, nuo kurio gindamasis, pastarąjį atstūmė kūnu ir užgulė savo svoriu. Atlikus nukentėjusiojo E. Z. asmens medicininę apžiūrą, buvo konstatuotas kairės akies junginės nežymus paraudimas, paciento teigimu jaučiant kairės akies perštėjimą, o kairėje krūtinės pusėje yra stebimas paraudimas nuo vidurinės raktikaulio linijos iki priekinės pažasties linijos, palpuojant šis plotas yra skausmingas (b.l. 91-93, t. 1). Šiuo konkrečiu atveju nors teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktame medicininiame dokumente esančių įrašų apie buvusio sumušto nukentėjusiojo E. Z. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad minėtam asmeniui objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo, visgi pagal byloje išaiškintas aplinkybes 2023m. lapkričio 30d. prie parduotuvės „ Iki “ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu: Vienuolyno gt. Nr. 10, Ukmergės m., kur stovėjo nukentėjusiojo E. Z. (duomenys neskelbtini) automobilis, kilusio konflikto metu pavartotas fizinis smurtas, t.y. suduoti smūgiai į galvos ir krūtinės sritį, prieš nukentėjusiojo E. Z. asmenį neabejotinai pastarajam sukėlė fizinį skausmą, ką nukentėjusysis buvo nurodęs ir apžiūros ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje metu, šiuos duomenis fiksuojant aukščiau minėtame medicininiame dokumente.

Taigi, visų aukščiau aptartų objektyvių duomenų visuma pilnai patvirtina ir neleidžia abejoti nukentėjusiojo E. Z. duotais parodymais apie pavartotą fizinį smurtą jo atžvilgiu, o paties kaltinamojo N. L. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti/sušvelninti baudžiamosios(-ąją) atsakomybės(-ę) už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo N. L. parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam E. Z. padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo N. L. kaltės formą-tiesioginę tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje pastarajam padaryto kūno sužalojimo laipsnį(dėl kaltinamojo N. L. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo E. Z. asmenį pastarajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas) ir jo sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie dėl nukentėjusiojo E. Z. patirto sumušimo atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą(b.l. 70, t. 1, b.l. 130, t. 2)), bet ir į paties kaltinamojo N. L. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą(b.l. 47-51, t. 2)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamojo N. L. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nepadaryta, nes nukentėjusysis, reikšdamas civilinį ieškinį byloje, turtinių reikalavimų nekelia) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal BK 284 str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo E. Z. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo N. L. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo N. L. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Be to, nukentėjusysis E. Z. baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje irgi prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo N. L. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo E. Z. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis N. L., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinos nukentėjusiajam E. Z. nusikaltimu padarytos žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Be to, kaip matyti iš prie baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio pridėtų dokumentų ir teisminio bylos proceso metu vėliau pateiktų papildomų dokumentų, nukentėjusysis E. Z. turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu, paslaugoms apmokėti, kurios bendroje sumoje sudaro 850,- Eur.(aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą, kurias nukentėjusiojo atstovas pagal susitarimą-advokatas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti(b.l. 54-55, t. 1, b.l. 145-146, t. 2).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2023m. lapkričio 30d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str., advokatas V. Kersnauskas, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiojo E. Z. interesus byloje nuo 2024m. sausio 05d.(b.l. 61-65, t. 1), kurį toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2024m. gegužės 24d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminio proceso metu iš buvusių paskirtų faktiškai vyko 2(du) teismo posėdžiai, dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovui pagal susitarimą-advokatui savo kliento interesais paruošus ir pateikus byloje civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo N. L., kaip asmens, užsiimančio individualia veikla, teikiant (duomenys neskelbtini), turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiojo E. Z. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiojo E. Z. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)), kurios nepažeidžia ir paties kaltinamojo N. L. teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo N. L., nukentėjusiojo E. Z. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo N. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo N. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo N. L. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau vieną kartą yra buvęs teistas asmuo, tačiau kaltinamasis, ir išnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, grįždamas prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo viešajai tvarkai padarymu(b.l. 43-44, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo N. L. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis N. L. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkia jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo N. L. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 27 str. prasme kaltinamasis N. L. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykęs.

Kadangi kaltinamasis N. L. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo N. L., kaip individualia veikla užsiimančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtus bausmės tikslus(BK 41 str.), bei kartu atsižvelgiant į kaltinamojo turimos atlyginti nusikaltimu padarytos žalos(neturtinės žalos ir netiesioginės žalos už valstybės patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas) ir bylos proceso išlaidų dydį, kaltinamajam N. L. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, pastarajam paskirtos bausmės atlikimo metu paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir įstatymo numatytus įpareigojimus bei nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo N. L., kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis N. L. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis N. L. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam N. L. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo E. Z., viename iš rajoninių dienraščių „ Gimtoji žemė “ arba „ Ukmergės žinios “ skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą;

b) uždrausti per visą probacijos laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju E. Z.;

c) įpareigoti toliau tęsti darbą, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant (duomenys neskelbtini), o individualios veiklos nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą;

e) įpareigoti per likusį laisvės paribojimo bausmės priežiūros vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų(alkoholio);

f) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2023m. lapkričio 30d., 16³⁰ val., iki 2023m. gruodžio 01d., 14⁵⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis N. L. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam N. L. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo E. Z. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo N. L. 1.100,- Eur.(vieną tūkstantį vieną šimtą eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo N. L. 58,10 Eur.(penkiasdešimt aštuonių eurų ir 10 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo E. Z. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Priteisti iš kaltinamojo N. L. 850,- Eur.(aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo E. Z. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo E. Z. naudai.

Daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruotu telefoninio pranešimo garso įrašu, įdėtu į baltą voką Nr. 1, ir CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su grasinančio turinio SMS žinutės fotonuotrauka ir nukentėjusiojo E. Z. telefono „ Messenger “ programėlėje įrašytu garso įrašu, įdėtą į baltą voką Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.