Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2728-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
1-2728-288/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Angelė Fominienė, Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2728-288/2021Proceso Nr. 1-01-1-12792-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui J. B.,kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,nukentėjusiojo E. P. atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

2. 2019 m. gruodžio 13 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda, 1049 eurų automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančia pinigų suma bei uždraudimu naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams.

3. 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 243 straipsniu, 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda, 2020 m. liepos 8 d. perduotas antstolei Raimondai Pauzienei vykdomasis raštas dėl baudos priverstinio išieškojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

V. B., 2021 m. balandžio 22 d. apie 08.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą rankomis sudavė nemažiau 5 kartų nukentėjusiajam P. B. į galvą bei kitas kūno vietas padarydamas poodines kraujosruvas dešinio momens srityje, muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. B. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, kad jis 2021 m. sausio 22 d. apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su E. P. metu, tyčia, kumščiais suduodamas jam nemažiau dešimties kartų į galvą ir spirdamas nemažiau trijų kartų į galvą bei į kairį šoną padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinio skruostikaulio lūžį, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžius ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai pripažino ir parodė, kad prisipažįstu visiškai kaltu dėl abiejų veikų. Nukentėjusiajam E. P. vieną kartą sudavė į galvą ir jis pabėgo į koridorių, nes buvo apsvaigęs. Negalėjo lūžti skruostikaulis nuo jo sudavimo, todėl negalėjo būti nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Sudavė nukentėjusiajam į kairį skruostikaulį, nes jį išprovokavo, negražiai kalbėjo. Pripažįsta, kad nebuvo būtinybės ja suduoti. Dėl P. B. sumušimo, taip jam sudavė, nes jis pastoviai kabinėjasi prie jo draugės. Pripažįsta suduotus smūgius suduotus P. B., nes tuo metu buvo išgėręs. Sutinka su ekspertės išsakyta teisiamojo posėdžio metu nuomonę, pripažįsta smūgius dėl sulaužyto skruostikaulio. Labai gailisi dėl padarytų veikų ir pažada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamajam V. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų P. B. E. P., liudytojos D. B., R. D., I. S., A. M., A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaizdo ir garso įrašais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei ekspertės paaiškinimu teisiamajame posėdyje ir kita bylos medžiaga:

Ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išvadą pateiktą byloje tvirtina. Nustatyta, kad yra tikimybės, kad suduota su dešine ranka į kairę akį, stovint dešiniau tai gali suduoti į kitą akį. Kairėje akyje yra poodinė kraujosruva. Abiejų akių vokuose taip pat yra poodinės kraujosruvos. Galima skruostikaulį sulaužyti vienu smūgiu, kadangi ten vienas šalia kito yra žandinis sinusas ir šalia yra skruostikaulis. Kad gaustųsi dvi poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nustatyti kaulų lūžiai, reikėtų nemažiau dviejų trauminių poveikių, nes smūgis sukėlęs lūžius turėjo būti į dešinę pusę, dešinės skruosto pusės. Į kairę pusę jeigu suduota, tai turėjo būti suduota arba į kairę akį arba į nosį, kad gautųsi kitoje akyje sužalojimas. Specialisto išvada surašyta iš medicininių dokumentų, nukentėjusiojo nemačius. Kraujosruvų spalva nėra aprašyta nei greitosios, nei gydytojų stacionare pagal ką galėtų spręsti apie sužalojimų tikslų laiką.

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), numojamame bute kartu su savo sugyventine I. M.. Butą nurodytu, adresu nuomojasi apie trejus mėnesius iš D. B., kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, D. B. turi meilužį V. B., kuris gyvena netoliese D. B.. V. B. žino iš matymo, pastarasis anksčiau yra atėjęs pas jį į nuomojamą butą ir liepė išsikraustyti, nors jis laiku moka pinigus už nuomą, visada laiku atsiskaito. 2021 m. sausio 22 d. apie 11.30 vai. jam būnant namuose adresu, (duomenys neskelbtini), atėjo buto šeimininkė D. B. su savo meilužiu V. B., kuris atsinešė alkoholio. D. B. su V. B. atrodė abu neblaivūs, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Jo sugyventinei I. M. išėjus iki netoliese namų esančio bankomato, V. B. pradėjo vartoti savo atsineštą alkoholį, jis su V. B. negėrė. V. B. jį užsipuolė, liepė jam išsikraustyti. Matant buto šeimininkei D. B., V. B. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y., tyčia, kumščiais sudavė dešimt kartų į galvą, spardė suduodamas tris kartus į galvą, kairį šoną, ko pasėkoje jis pajuto fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus galvos srityje. D. B. matė visą šį įvykį, bandė nuo jo atitraukti savo meilužį V. B.). Daugiau namuose nieko nebuvo, niekas daugiau konflikto, išskyrus D. B., nematė. Jis pritaikęs progą pabėgo iš buto bijodamas, kad V. B. jį gali sužaloti. Bėgo nuo namų iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančio (duomenys neskelbtini). Jį iki (duomenys neskelbtini) esančios žiedinės sankryžos vijosi V. B., tačiau jis nuo jo paspruko. Iš jo V. B. nieko neatėmė. Prieš jį smurtavo tik namų aplinkoje ir tai matė tik D. B.. Kai grįžo su policijos pareigūnais į savo nuomojamą butą, išeinant iš jo pastebėjo D. B., o su ja buvo ir V. B., jį policijos pareigūnai sulaikė. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio, kurį reikš tyrimo eigoje (b. l. 12- 14, 52).

Nukentėjusysis P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. kartu su mama atvažiavo į sodelį, kuris yra (duomenys neskelbtini), soduose, esančiuose šalia (duomenys neskelbtini) Balandžio 21 d. mama išvažiavo namo, o jis liko vienas sodelyje. Apsiprausė ir ėjo į (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę apsipirkti. Pakeliui sutiko pažįstamą D. B., su kuria pradėjo bendrauti. Jai pasiūlė išgerti vyno, todėl nuėjo jo nupirkti, ir kartu nuėjo į miškelį, kur išgėrė vyną, o po to kartu nuėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). D. B. išgėrus vyno, jai pasidarė bloga, todėl ji atsigulė, o šalia atsigulė ir jis. Po kiek laiko išgirdo, kai kažkas beldėsi į duris. D. B. jis pasakė, kad ji durų neatrakintų, kadangi jos buvo užrakintos, kad niekas neateitų. Tačiau išgirdo, kad kažkas rakino duris. Nuėjęs pasižiūrėti pamatė, kad už durų stovėjo du pareigūnai bei už jų buvo V. B., kuris buvo D. B. sugyventinis, tačiau jis buvo ją sumušęs, ir jie lyg buvo išsiskyrę. Pareigūnai jam pasakė, kad jie gavo pranešimą, jog bute prievarta laikoma moteris, kad jos neišleidžia. Tačiau D. B. paaiškino, kad jos prievarta savam bute niekas nelaiko, kad ji nepageidauja, jog V. B. liktų. Todėl pareigūnai V. B. išsivedė, o jis liko. Vėliau su D. B. nuėjo į ,,tašką“, kur išgėrė, ir abu ėjo į sodelį, tačiau beeinant jai pasidarė labai bloga ir ji nukrito. Jis negalėjo jos pakelti ir panešti, todėl paskambino Nr. 112. Atvažiavus GMP medikams, jis parodė, kur ji yra, ir medikai ją išsivedė, o jis nuėjo į sodelį, kur liko nakvoto. 2021 m. balandžio 22 d. apie 07.30 val. Jam būnant namelyje, įėjo V. B. ir iš karto pradėjo jį mušti. V. B. nieko nesakęs, jam sėdint ant lovos, sudavė smūgį į veidą, kur tiksliai, nežino, po šio smūgio jis nukrito ant grindų, o V. B. toliau smūgiavo į veidą ir galvos sritį. V. B. abejomis rankomis jam į veido ir galvos sritį sudavė nemažiau 20 smūgių. Kiek kartų ir kur tiksliai sudavė smūgius, pasakyti negali, nes buvo išgėręs. Vėliau V. B. jo atsiprašė, dėl tokio elgesio gailisi, todėl jis jam atleido, su juo susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 11-12, 32-33, 61-62, 70).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis. 2021 m. sausio 22 d. dirbo nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu A. V.. Apie 11.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad ką tik adresu, (duomenys neskelbtini), į pranešėjo nuomojamą butą įsibrovė šeimininkės draugas ir sumušė pranešėją, spardė kojomis. Galva sužalota, kraujuoja iš veido, pranešėjui 46 metai. Pranešėjas laukia lauke, prie namo. Jį sužalojęs asmuo yra bute. Atvykus nurodytu adresu, butas buvo atrakintas, tačiau jo viduje jokių asmenų nebuvo. Budėtojas per radijo ryšį patikslino, kad pranešėjas laukia PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu, (duomenys neskelbtini). Nuvykę iki minėtos vietos pamatė greitosios medicinos pagalbos medikų brigadą 1508, kurios automobilyje sėdėjo pranešėjas E. P.. Pabendravus su E. P., jis atrodė susijaudinęs, jo veidas buvo kruvinas, tačiau nepamena ir negali patikslinti, kokie konkrečiai sužalojimai buvo matyti jo veide, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. E. P. paaiškino, kad šiandien jo bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jis, jo pažįstamas V. ir V. draugė, kurios duomenų nepamena. E. P. taip pat nurodė, kad išgertuvių metu tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas ir V. jam kumščiais smūgiavo į. veido sritį, tačiau kiek jam tiksliai smūgių sudavė, E. P. nenurodė. E. P. neminėjo, kad V. jį būtų mušęs į kitas kūno vietas, mušė tik į veidą, taip pat neminėjo, kad V. jį būtų spardęs kojomis. E. P. nurodė, kad, kai V. nustojo smurtauti, jis pabėgo iš buto ir paskambino policijai. E. P. nurodė, kad dėl įvykio rašys pareiškimą bei jam reikalinga greitosios medicinos pagalba. E. P. apibūdino V., taip pat nurodė, kad V. turėtų būti jo bute arba laiptinėje. Tada jo kolega A. V. nuėjo kartu su nukentėjusiuoju iki E. P. buto, jis liko tarnybiniame automobilyje. Kaip paaiškėjo vėliau, jo kolega pastebėjo apibūdinimą atitinkantį vyriškį, kurį pamatęs nukentėjusysis patvirtino, jog tai tas pats asmuo, kuris jį sumušė. Paaiškėjo, kad E. P. sumušė V. B., kuris buvo sulaikytas. Nukentėjusįjį E. P. greitosios medicinos pagalbos 1508 brigada dėl veido sumušimų pristatė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. V. B.) pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 68-69).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis. 2021 m. sausio 22 d. dirbo nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu A. M.. Apie 11.50 vai. iš budėtojo gavo pranešimą, kad ką tik adresu, (duomenys neskelbtini), į pranešėjo nuomojamą butą įsibrovė šeimininkės draugas ir sumušė pranešėją, spardė kojomis. Galva sužalota, kraujuoja iš veido, pranešėjui 46 metai. Pranešėjas laukia lauke, prie namo. Jį sužalojęs asmuo yra bute. Atvykus nurodytu adresu, butas buvo atrakintas, tačiau jo viduje jokių asmenų nebuvo. Budėtojas per radijo ryšį patikslino, kad pranešėjas laukia PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu, (duomenys neskelbtini). Nuvykę iki minėtos vietos pamatė greitosios medicinos pagalbos medikų brigadą 1508, kurios automobilyje sėdėjo pranešėjas E. P.. Pabendravus su E. P., jis paaiškino, kad savo bute buvo sumuštas pažįstamo V., bute buvo ir jų konfliktą matė kažkokia moteris. Minėtos moters duomenų nefiksavo. Nepamena, ar E. P. aiškino, iš kur jo bute atsirado V. ir minėta moteris. Pastarasis nurodė, kad bute tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, po ko jis buvo sumuštas V.. Nepamena, ar asmuo nurodė, dėl ko kilo žodinis konfliktas, E. P. paaiškino, kad V. jam rankomis sudavė į veido sritį, tačiau nedetalizavo tikslesnės vietos, nenurodė su kuria ranka V. jį mušė, nei kiek kartų jam sudavė. E. P. neminėjo, kad V. jam būtų sudavęs į kitas kūno dalis, taip pat neminėjo, kad jį būtų spardęs. E. P. nurodė, kad, kai V. nustojo smurtauti, jis pabėgo iš buto ir paskambino policijai. Nukentėjusysis apibūdino V., taip pat nurodė, kad V. turėtų būti jo bute arba laiptinėje. Tada jis kartu su nukentėjusiuoju nuėjo iki jo buto, o jo kolega A. M. liko tarnybiniame automobilyje. Daugiabučio, kuriame gyvena E. P., laiptinėje pamatė vyrą, kuris atitiko apibūdinimą. Nukentėjusysis jį pamatęs patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris jį sumušė. Paaiškėjo, kad E. P. sumušė V. B., kuris buvo sulaikytas. V. B. įvykio aplinkybių neaiškino, atrodė stipriai neblaivus. Nukentėjusįjį E. P. greitosios medicinos pagalbos 1508 brigada dėl veido sumušimų pristatė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. V. B.) pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 73-74).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu, (duomenys neskelbtini) Kambarį, iš D. B. nuomojasi jos pažįstamas E. P., kuris yra jos draugas, jokie partnerystės ryšiai su juo nesieja. 2021 m. sausio 22 d. apie 10.00 vai. ji nuėjo adresu, (duomenys neskelbtini), pas E. P. pasiskolinti cigarečių. E. P. buvo blaivus, bute buvo vienas. Ji pas E. P. prabuvo apie valandą laiko, jie kalbėjosi. Apie 11.15 val. į butą atėjo D. B. ir jos sugyventinis V. B., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Ji ketino iš buto išeiti, pasiėmė savo kuprinę. E. P. ją bandė sustabdyti, tačiau ji iš buto išėjo ir parėjo namo adresu, (duomenys neskelbtini). Prabuvusi savo bute apie 20 min., jai į telefoną paskambino E. P. ir pasakė, kad jį bute muša V. B.. Ji išbėgo iš savo buto ir stovėdama gatvėje pamatė, kai R(duomenys neskelbtini) link PC (duomenys neskelbtini) bėgo E. P., vilkintis chalatą ir avintis šlepetes. E. P. šaukėsi pagalbos, šaukė: "iškviesk policiją". Ji paskambino į BPC ir iškvietė pagalbą. Kaip buvo mušamas E. P., ji nematė. Atvykus specialiosioms tarnyboms prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad E. P. veidas buvo sumuštas (b. l. 57-58).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 dienos išnuomojo dvejų kambarių butą adresu, (duomenys neskelbtini), savo pažįstamai I. M.. Nuomos sutarties nepasirašė, viskas buvo sutarta žodžiu. Žino, kad I. M. minėtame bute apsigyveno su E. P., kurį taip pat pažįsta iš anksčiau. Minėtame bute buvo likę jos asmeninių daiktų, dėl ko į butą iš anksto susitarus su I. M. dažnai ateidavo pasiimti po keletą savo daiktų. Kelis kartus apsilankiusi bute rado betvarkę, kas jai labai nepatiko. Dėl to yra reiškusi pretenzijas nuomininkams. Ji pati gyvena netoli nuomojamo būsto adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. B.. Sugyventiniui dėl nuomininkų I. M. ir E. P. ne kartą skundėsi, minėjo, kad jie visiškai neprižiūri jos buto, ir norėtų, kad jie išsikraustytų. Šių metų sausio 22 d. namuose su V. B. gėrė alkoholį, kiek ir ko tiksliai išgėrė, nurodyti negali, tačiau išgėrė daug. Tą pačią dieną, apie 12 valandą ėjo iki savo nuomojamo buto. Kokiu tikslu ten ėjo, nurodyti negali, neprisimena, nes buvo girta. Su ja kartu ėjo ir V. B.. Įėję į butą sutiko E. P.. Nepamena, ar bute buvo I. M.. Tarp jos sugyventinio V. B. ir E. P. kilo žodinis konfliktas. V. B. priekaištavo E. P. ir liepė išsikraustyti. Ką tiksliai jam sakė, nurodyti negali. Kažkuriuo metu vyrai susigrūmė, V. B. sudavė smūgį kumščiu E. P. į veidą. E. P. bandė slėptis už jos, ir tai viskas, ką gali papasakoti, nes daugiau nieko neprisimena. Nepamena, kaip baigėsi konfliktas, ar V. B. dar smurtavo prieš E. P., nepamena. Taip pat nepamena, ar buvo atvykę policijos pareigūnai, neprisimena ir kitų aplinkybių (b. l. 63-64).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo meru parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. R. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos mama, sutiko pažįstamą P. B.. Su juo pradėjo kalbėti, abu nutarė, nueiti į mamos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute abu vartojo alkoholinius gėrimus. V. B. yra labai pavydus ir jis pykdavo, kuomet ji kalbėdavo su P. B.. Nežino, iš kur V. B. sužinojo, kad ji yra su P. B. minėtame bute. Būdama su P. B. bute išgirdo, kad kažkas rakino buto duris. V. B. nuo buto turėjo raktą, todėl jai iš karto kilo įtarimas, kad tai jis ateina. V. B. atėjo su dviem pareigūnais. Ką pareigūnai sakė ir dėl ko jie atėjo, šiuo metu tiksliai neprisimena, kadangi buvo gerokai išgėrusi. Tačiau pareigūnams išėjus, ji su P. B. kartu išėjo ir, kiek prisimena, buvo sutikę kokius tai jo draugus. Vėliau vakare ėjo į sodus, kur P. B. turi sodo namelį, tačiau, kas įvyko toliau, neprisimena, kadangi nuo girtumo jai pasidarė bloga. P. B. bandė ją nešti, tačiau ir jis buvo gerokai išgėręs, todėl negalėjo jos panešti, iškvietė GMP ir ji buvo išvežta, o, kiek pasakojo P. B., jis nuėjo į savo sodo namelį. P. B. pasakojo, kad V. B. būdamas labai pavydus pagalvojo, kad ji buvo pas P. B., todėl atėjo jos ieškoti į sodo namelį. Tarp jų įvyko koks tai konfliktas, tačiau, kas įvyko, nieko negali pasakyti, nes ji ten nebuvo ir nieko nematė. Po kurio laiko, galimai gal ir sekančią dieną, tiksliai neprisimena, nuėjo į butą, kuriame buvo su P. B., ji rado o telefoną. Telefonas buvo ne jos ir ne V. B., todėl suprato, kad jį galimai paliko P. B.. Po kiek laiko V. B. prisiskambino P. B. mamai ir perdavė telefoną P. B. (b. l. 83-84).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji apie metus laiko pažįsta P. B., su juo nebendrauja, tačiau jį kartais mato (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio pabaigoje, galimai 22 dieną, ji ėjo (duomenys neskelbtini) ir prie namo Nr.119 pamatė visą kruviną P. B., kuris priėjo prie jos ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pamačiusi, kaip atrodė P. B., jam iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir palaukė, kol ji atvažiuos. GMP atvažiavo labai greitai. Kol laukė greitosios medicinos pagalbos, P. B. sunkiai kalbėjo, jis buvo visas kruvinas. Kiek prisimena, jam lyg iš burnos bėgo kraujas, jis kažką pradėjo kalbėti, kad tai padarė V.. Ji iš pradžių nesuprato, koks V., tik vėliau prisiminė ir, kuomet atvažiavo policijos pareigūnai, jiems pasakė, kad iš vakaro matė P. B. su iš matymo pažįstama D., kurios pavardės nežino. Ji žino, kad D. gyvena kažkur netoli (duomenys neskelbtini) namo, o jos draugas yra V., todėl galimai pastarasis iš pavydo ir sumušė P. B.. V. pavardės nežino, tai ji nurodė pareigūnams (b. l. 95).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2021 m. balandžio 22 d. patruliavo nustatytame maršrute kartu su vvr. patruliu K. R.. Patruliuojant nustatytame maršrute apie 08.00 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), vyriškis, apie 40 m. amžiaus, prašė iškviesti medikus, teigė, kad prieš 30 min. buvo sumuštas, galės nurodyti įtariamuosius. Buvo nurodyta, kad jam kraujuoja veidas, galimai lūžusi nosis. Juos informavo, kad pranešėja, informavusi apie įvykį, laukė prie namo, kur buvo ir nukentėjusysis. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo 1506 GMP brigada, kurie teikė pagalbą nukentėjusiajam. Asmuo medikų automobilyje buvo kruvinu veidu, sąmoningas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo prisistatė P. B., (duomenys neskelbtini). Paklausus P. B., kas įvyko, pastarasis paaiškino, kad sodo namelyje, tačiau nurodyti sodo namelio adreso negalėjo, sakė, kad čia netoli, jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, vardo negalėjo nurodyti. P. B. sakė, kad apie 08.00 val. atėjo į sodo namelį iš matymo pažįstamas ir jį miegantį sumušė suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, atėmė jam priklausantį mobilųjį telefoną „Samsung“. Paskambinus P. B. nurodytu telefonu, telefonas buvo išjungtas. P. B. daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo, teigė, kad pretenzijų turi, kad norės rašyti pareiškimą. P. B. alkotesteriu buvo nustatytas 2.16% promilių neblaivumas. 1506 GMP brigada P. B. išsivežė į LSMUL priėmimo skyrių. Įvykio vietoje buvo R. D., kuri ir paskambino BPC telefonu ir P. B. iškvietė pagalbą. R. D. paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini), kruvinu veidu priėjo iš matymo pažįstamas asmuo P. B., kuris paprašė iškviesti medikus, kas jam nutiko, nežinojo. R. D. teigė, kad P. B. buvo priėjęs prie jos, paaiškino, kad jį sumušė pažįstamas vardu V.. Ji taip pat nurodė, kad ji iš vakaro matė P. B. kartu su pažįstama mergina D., kurios draugas yra jai iš matymo pažįstamas vardu V., kuris gyvena kažkur netoli (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nurodė pažįstamos D. telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau, paskambinus nurodytu numeriu, adresatas buvo nepasiekiamas (b. l. 89-90, 95-96).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G225/2021(02) matyti, kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio skruostikaulio lūžis, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžio, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžių, E. P. sveikata sutrikus daugiau 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašus daiktas, vieno ar daugiau trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2021 m. sausio 22 d.-01-22 (b. l. 88-90).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. sausio 22 d. 14.34 val. D. B. buvo nustatytas – 2.96 promilių girtumas (b. l. 39).

Iš garso įrašo su Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad E. P. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą 2021 m. sausio 22 d., 11.40 val. ir pranešė, kad jį bute, esančiame, R. (duomenys neskelbtini), sumušė šeimininkės draugas, sumušė nosį, lūpą, galvą, bėga kraujas (b. l. 116-117).

Iš garso įrašo su Bendruoju pagalbos centru matyti, kad 2021 m. sausio 22 d.11.46 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino I. M. ir pranešė, kad Petrašiūnuose prie PC (duomenys neskelbtini) mato sumuštą E. P., kuris yra su chalatu, jį vaikosi užpuolikas ir nori dar labiau sumušti. E. P. visas kruvinas (b. l. 118).

Iš nukentėjusiojo E. P. parodymų matyti, kad V. B. akistatos metu liko prie savo parodymų (b. l. 78-79).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2021 m. sausio 22 d. V. B. 12.36 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas – 2,18 promilių girtumas (b. l. 40).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo (ROIK:0121000033157) duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 18 d.11.16 val. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo, pristatęs E. P., ir pranešė, kad užvakar namuose sumušė 4-5 asmenys, vieną iš jų pažįsta, pavogė telefoną, kvepalus. Reikalinga GMP, išmušti 2 dantys, sumuštas veidas, galva. Laukia namuose. Matyti, kad į įvykį reagavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. P., kuris nurodė, kad, atvykus nurodytu adresu, pasitiko E. P., kuris paaiškino, kad prieš kelias dienas jo namuose buvo išgertuvės, buvo atėjęs T. P. bei L. R. su dar dviem nepažįstamais asmenimis. Pats E. P. teigė, jog nevartojo alkoholio, alkoholį gėrė jo draugai, tačiau, įvykus konfliktui, tie keli nepažįstami asmenys jį sumušė ir pasišalino iš buto kartu su jo draugais. Po išgertuvių pasigedo savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), kurį pirko prie 4 mėnesius iš lombardo ir už jį mokėjo 120 eurų. Kokiomis aplinkybėmis dingo telefonas, paaiškinti nesugebėjo, nes neatsimena. Kodėl anksčiau nesikreipė į medikus ir į policiją, to paaiškinti nesugebėjo, teigė, jog nebuvo pagrindo. Ant vyriškio veido matėsi kelių dienų sumušimai, tačiau GMP atsisakė, pretenzijų niekam neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. Iš policijos norėjo tik pagalbos paskelbiant jo prie neaiškių aplinkybių dingusio telefono paiešką. Pats teigė, jog nuolat vartoja vaistus nuo depresijos, kurią serga apie 17 metų, teigė ne kartą gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, kalba neadekvačiai, dėsto mintis nerišliai. Kategoriškai teigė, kad įvykio metu nieko nebuvo vartojęs. Susieta su ROIK:0121000039136 Pareiškimo nebuvo rašęs, praneša dėl informacijos, kad tel. atsirado, pareigūnai buvo kviesti 01.18d.Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. sausio 20 d.15.34 val.

Iš patikslinto nukentėjusiojo pranešimo matyti, kad pranešėjas E. P. teigė, kad jo nuomojame bute adresu, (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš savininkės D. B., pašaliniai asmenys nesilankė, jis tik iš matymo pažįsta T. P. bei L. R., nes vienas iš jų gyvena (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena ir buto savininkės sūnus, kurį jis pažįsta, pranešime dingusį telefoną jis rado namuose, užkritusį. Asmuo kalba nerišliai, pats pripažįsta, kad serga psichikos liga, siekiant patikslinti, ar buvo pašaliniai asmenys jo namuose ir ar pažeistas karantino režimas, tai neigia, kodėl pranešė pirminiame pranešime, paaiškinti negali, pasakoja, kad jam būna ligos paūmėjimas, todėl gal juos buvo sutikęs kieme, tačiau tvirtina, kad į namus pašalinių neleidžia, nes tai jam uždraudė savininkė (b. l. 123).

Iš 2021 m. balandžio 22 d. 13.43 val. alkotesterio parodymų matyti, kad P. B. nustatyta 1,73 promilių alkoholio (b l. 27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 709/2021(02) matyti, kad P. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinį momenį, kaktos dešinę pusę, nosies- dešinės akies sritį, dešinį dilbį ir kairės plaštakos nugarinį paviršių, mažiausiai 5 smūgiais. Nuo to paties smūgio į nosies dešinės akies sritį galėjo susidaryti ir poodinės kraujosruvos akių vokuose. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55-58).

Garso įrašo apžiūroje su BPC nurodyta, kad 2021-04-22 08.01 val. R. D. skambina į BPC ir praneša apie sumuštą, kruviną žmogų, nurodo, kad nukentėjusysis žino, kas jį sumušė, ir gali nurodyti, kur jis gyvena, netoli (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 109-110).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikštų kaltinimų dėl E. P. ir P. B. sužalojimo kaltę pripažįsta, nusikalstama veika įrodyta jų visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų E. P. ir P. B. parodymais, liudytojų D. B., R. D., I. S., A. M., A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaizdo ir garso įrašais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G225/2021(02), kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio skruostikaulio lūžis, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžio, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžių, E. P. sveikata sutrikus daugiau 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašus daiktas, vieno ar daugiau trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2021 m. sausio 22 d.-01-22 (b. l. 88-90) bei išvadoje Nr. G 709/2021(02) matyti, kad P. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinį momenį, kaktos dešinę pusę, nosies- dešinės akies sritį, dešinį dilbį ir kairės plaštakos nugarinį paviršių, mažiausiai 5 smūgiais. Nuo to paties smūgio į nosies dešinės akies sritį galėjo susidaryti ir poodinės kraujosruvos akių vokuose. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55-58).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų pasitvirtino. Kaltinamasis V. B., kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 08.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą rankomis sudavė nemažiau 5 kartų nukentėjusiajam P. B. į galvą bei kitas kūno vietas padarydamas poodines kraujosruvas dešinio momens srityje, muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. B. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei, kad jis 2021 m. sausio 22 d. apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su E. P. metu, tyčia, kumščiais suduodamas jam nemažiau dešimties kartų į galvą ir spirdamas nemažiau trijų kartų į galvą bei į kairį šoną padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinio skruostikaulio lūžį, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir akiduobės sienelių lūžius ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kiti surinkti rašytiniai įrodymai, kurie taip pat detaliai anksčiau aptarti. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusieji buvo sužaloti.

Atsižvelgiant į anksčiau išanalizuotas aplinkybes kaltinamojo V. B. kaltę bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. B. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, sukeltas nesunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta kaltu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu,13 punktu).

V. B. ankščiau teistas (1 t., b. l. 136-149), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 150-154). Sodros duomenimis, nedirbantis (1 t., b. l. 134). Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b .l 135). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 154). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, nesigydė (1 t., b. l. 159).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje V. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, jis gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant V. B. įpareigojimus vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu per paskirtą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis E. P. pareiškė civilinį ieškinį 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. (4 t. b. l.6-9).

Kaltinamasis su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimui, nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas, atsižvelgiant, į tai, kad nukentėjusiajam buvo tyčia sutrikdyta sveikata. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau ieškinys mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymia, sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, ir nukentėjusiajam E. P. priteistina iš kaltinamojo – 2 000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 12 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiajam E. P.. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę Angelę Fominienę, minėtos nukentėjusios atstove. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 171,00 euras.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam E. P. VGTPTKS 2021 m. liepos 26 d. sprendimu nutarė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė nukentėjusiajam atstovauti advokatę Angelę Fominienę.

Proceso išlaidų klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek ir jį vykdant, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 361 straipsnyje, 104 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017).

Vadovaudamasis pateikta teismų praktika, teismas priėjo prie išvados, darytina išvada, kad sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir civilinio proceso bei teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Įstatymo 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, siekdama užtikrinti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi šiuo atveju Tarnybai nusprendus teikti nukentėjusiajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus nukentėjusiajam advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas.

Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ir valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė patyrė 171,00 eurą išlaidų.

Nagrinėjamu atveju, nei BPK, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos išlygos, kad nebūtų sprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimas už teiktą nukentėjusiam antrinę teisinę pagalbą iš asmens, pripažinto kaltu. Tuo pagrindu, kad nukentėjusiam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, teisės aktai taip pat nenumato galimybės atleisti kaltinamąjį nuo pareigos atlyginti valstybei jos patirtas teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiam išlaidas. Priešingai, BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo V. B..

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128, 169-170), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės , esančios baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 119, 3 t., b l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti dalinai jas sudėjus ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams, kaltinamąjį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi.

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsas priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įseiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiojo E. P. – 2 000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) dydžio sumą, neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo V. B. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 171,00 eurą (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) valstybės naudai.

I. V. B., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; L. B. AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; L. B. AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė