Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-28-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2A-28-372/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00768-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-28-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00768-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.3;37;50.9;116.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1030-339/2013 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo1970,18 Lt skolą, 8578,16 Lt delspinigius, 197,02 Lt baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2006-09-06 atsakovas su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 609503424, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įgijo prekę – kompiuterinę techniką. Įsigyta prekė atsakovui buvo perduota valdyti ir naudotis pagal 2006-09-06 turto perdavimo-priėmimo aktą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2008-08-27 sumokėti už prekę 3035,01 Lt, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, mėnesines išperkamosios nuomos įmokas mokėjo tik iki 2007-04-27. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04/-1, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2006-09-06 išperkamosios nuomos sutartį. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo siųstas pranešimas išperkamosios nuomos sutartyje nurodytu adresu, tačiau jis grįžo neįteiktas. Atsakovas neinformavo UAB „Ūkio banko lizingas“ apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tuo pažeidė sutarties 5.5 p. ir, remiantis 2006-09-06 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 609503424 11.2 p., turi mokėti 10 proc. baudą, skaičiuojant nuo neišpirktos įsigyto daikto vertės. Iš viso atsakovo skolą ieškovui sudaro 1970,18 Lt pagrindinė skola, 8578,16 Lt delspinigiai (paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007-04-27 iki 2013-05-14) bei 197,02 Lt bauda.

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Iš A. G. priteisė UAB „Kapitalo valda“ 1970,18 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt Lt 18 ct) skolos, 709,26 Lt (septynis šimtus devynis Lt 26 ct) delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-05-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81Lt (aštuoniasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei perleido 2009-03-04. Perdavimo – priėmimo akte Nr. 224 nurodyta, kad ieškovei perleidžiama teisė į 1970,18 Lt skolą bei 709,26 Lt delspinigius. Ieškovė ketverius metus nuo reikalavimo teisės į atsakovą įgijimo nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Vertino, kad atsakovas yra vartotojas, paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip keturis kartus viršija skolos sumą, prašomi priteisti delspinigiai vertintini kaip neadekvatūs ir aiškiai per dideli, todėl yra mažintini iki 2009-03-04 perdavimo –priėmimo akte nurodyto 709,26 Lt delspinigių dydžio, ir tai atitinka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 1970,18 Lt sumos už 180 uždelstų atsiskaityti dienų (LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl baudos teismas nurodė, kad ieškovė nėra išperkamosios nuomos sutarties šalis. UAB „Ūkio banko lizingas” ieškovei perleido teisę konkrečiai į 1970,18 Lt skolą ir 709,26 Lt delspinigius, baudos perleidimas 2009-03-04 perdavimo –priėmimo akte nenurodytas, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių (LR CK 6.101 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 197,02 Lt baudos priteisimo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir baudos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovo A. G., ieškovės naudai priteisti 8 578, 16 Lt delspinigius ir 197, 02 Lt baudą. Iš atsakovo A. G. ieškovės naudai papildomai priteisti 242,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo ir baudos nepriteisimo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neteisėtas įstatymo taikymo prasme. Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 180 dienų. Teismo sprendime nenurodyta, tačiau akivaizdu, kad teismas savo iniciatyva pritaikė delspinigiams šešių mėnesių senatį, tačiau tokia teismo nuostata pažeidžia CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1punkto ir CK 1.126 straipsnio 2 dalies taikymo esmę ir prasmę. Šios nuostatos pažeistos, kadangi faktiškai teismas savo iniciatyva pritaikė delspinigiams senatį, nesant tokio atsakovo prašymo. Teismas tokiu sprendimu formuoja praktiką nesąžiningai sutarties šaliai – atsakovui piktnaudžiauti ieškovės atžvilgiu, nevykdyti įsipareigojimų, pažeidė nukentėjusios pusės – ieškovės teises, teisėtus interesus, lūkesčius, lygiateisiškumo bei teisingumo principus.

2. Teismas, remdamasis 2009-03-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 224, o ne 2009-03-07 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 nuostatomis, neteisingai aiškino ieškovės teises ir skolininko atsakomybę. Vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 2.3 p., naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto bei kitos, su perleidžiamu reikalavimu susijusios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant teise į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovė nėra išperkamosios nuomos sutarties šalis. Ieškovė su UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pasikeitė būtent išperkamosios nuomos sutarties šalis iš UAB „Ūkio banko lizingas“ į UAB „Kapitalo valda“, todėl dabartinis kreditorius UAB „Kapitalo valda“ yra išperkamosios nuomos sutarties šalis, nes kitos sutarties šalies – UAB „Ūkio banko lizingas“ nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas A. G. 2006-09-06 išperkamosios nuomos būdu iš UAB „ Ūkio banko lizingas“ įsigijo kompiuterinę techniką (5,6,7 b. l.). Už įsigytą kompiuterinę techniką atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti iki 2008-08-27 ( 5 b. l.). Apeliantės teigimu, nuo 2007-04-27 atsakovas nesumokėjo nė vienos įmokos. 2013-09-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimą UAB „Kapitalo valda“ (8,9 b. l.). Apeliantė dėl skolos, nuostolių, palūkanų pritesimo į teismą kreipėsi tik 2013-05-14.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl delspinigių priteisimo iš dalies ir baudos nepriteisimo, kadangi apeliantės nuomone, ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neteisėta įstatymo prasme.

Dėl delspinigių

Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 180 dienų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 1. 125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių priteisimo. Skundžiamu sprendimu teismas sumažino delspinigius nuo 8578,16 Lt iki 709,26 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negali taikyti jos savo iniciatyva, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybas, turėjo taikyti ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto, o LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Škotijos firma „ForthmillLimited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „SchmitzCargobullBaltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Teisėju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovės prašomi priteisti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie ieškovės paskaičiavimu už laikotarpį nuo 2007-04-27 iki 2013-05-14 sudaro 8578,16 Lt yra aiškiai per dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog, remdamasis LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad reikalavimo teisė apeliantui buvo perleista 2009-03-04 ( 8 b. l.), į teismą kreiptasi tik 2013-05-14. Apeliantas ilgą laiko tarpą, apie 4 metus, nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Apeliantė, kaip atsakinga šalis, turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių. Teisėju kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, likusi skolos suma nėra didelė – 1970,18 Lt, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis dėl skolos išieškojimo, apeliantė leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms, todėl jos teiginys, kad delspinigių suma buvo sumažinta nepagrįstai, atmestinas.

Dėl baudos

Teisėju kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktu Nr. 224 (9 b. l.), o ne 2009-03-07 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 (8 b. l.) nuostatomis, neteisingai išaiškino ieškovės teises. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 2.3 punktą naujajam kreditoriui perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto ir kitos su perleidžiamu reikalavimu susijusios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant teise į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas (8 b. l.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog apeliantė nėra išperkamosios nuomos sutarties šalis, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido teisę konkrečiai į 1970,18 Lt skolą bei 709,26 Lt delspinigius. Kolegija pažymi, jog perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apeliantė turi teisę iš atsakovo reikalauti sumokėti baudą, kadangi atsakovas pažeidė 2006-09-06 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 6095034245.5 punktą ir neinformavo per 5 dienas lizingo įmonės, kai pasikeitė jo adresas (5 b. l.). Baudos sumokėjimą nustato 2006-09-06 Išperkamosios nuomos sutarties 11.2 punktas. Įsipareigojimas dėl baudos mokėjimo pažeidus vieną iš sutarties nuostatų reiškia, kad šalys susitarė dėl netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Netesybų prigimtis yra dvejopa: pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, pagal LR CK 6.245 straipsnio 1 dalį, viena iš civilinės atsakomybės formų. LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje pateikta civilinės atsakomybės samprata, pagal kurią civilinė atsakomybė suprantama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju atsakovas A. G., nepranešdamas pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, pažeidė Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 609503424, 5.5 punktą, dėl to apeliantei buvo sudėtinga atsakovą informuoti apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei įteikti pranešimą apie skolos padengimą. Sutarties 11.2. punktu šalys susitarė, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.5 punktą nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad neišpirkta turto vertė yra 1970,18 Lt. Apeliantė pagrįstai reikalauja 197,02 Lt baudos. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas dėl 197,02 Lt baudos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistini 86,94 Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (4 b. l.). Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami iš dalies ( vienas patenkintas, o kitas atmestas), apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos pusiau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl baudos priteisimo. Priteisti iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, (į. k. (duomenys neskelbtini)) 197,02 Lt baudą. Padidinti priteistas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo A. G. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 86,94 Lt.

Likusią Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Iš A. G. (a. k(duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (į. k. (duomenys neskelbtini))121 Lt (vienas šimtas dvidešimt vienas Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė