Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. K. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

Uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. K. jai priteista 114,44 (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 44 euro centai) Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė šios įmonės prekes: 23,56 Eur bendros vertės 4 vnt. dešros „Gintarinė dešra“, 34,95 Eur bendros vertės 5 vnt. dešros „Jautienos kapoto kumpio dešra“, 7,99 Eur vertės 0,5 l butelį trauktinės „Dainava“ bei 47,94 Eur bendros vertės 6 vnt. po 95 g. „Monarch laukinių lašišų ikrai“ indelių, tuo viso pagrobdamas 114,44 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog R. K. jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė, savo kaltės neneigė, todėl nubaustas.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašė paskirti švelnesnę bausmę, nes dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti kaip lengvinančią, o taip pasielgė esant beviltiškoje padėtyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto R. K. gynėjas advokatas E. Senovaitis apeliacinį skundą palaikė bei manė, kad yra pagrindai skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionavo teismo nustatytų faktinių baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis manė, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y., skunde kėlė jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde paskirtos bausmės švelninimą apeliantas grindė lengvinančiomis aplinkybėmis: pripažino nusikaltimo padarymą, nuoširdžiai dėl to gailisi bei neteisėti veiksmai padaryti iš beviltiškos kaltininko padėties.Teismas pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nuteistajam buvo paskirta griežčiausia baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatyta bausmė – areštas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas bausmės individualizavimo procese grindžiamas tuo, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y., į veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kur pagrobto turto vertė nežymiai viršijanti baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą); į nusikalstamos veikos stadiją – nusižengimas baigtas; į tai, kad neteisėtai veikė vienas; į kaltinamojo asmenybę – R. K. neteistas, tačiau eilę kartų yra baustas administracine tvarka, pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės įtarimo, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, pats nurodęs, jog 6 metus pragyvena būtent tokiomis neteisėtomis priemonėmis vykdant vagystes iš prekybos centrų, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Taip pat be asmenybei būdingų bruožų pirmosios instancijos teismas vertino ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ir atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvino tai, jog jis visiškai kaltę pripažino, pareiškė gailėjimąsi bei pagalbą savo paaiškinimais, švarko, pritaikyto vagystėms vykdyti, pateikimu, t. y., pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto atsakomybę sunkino tai, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtaką dėl nusikalstamo elgesio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant reikšmingas aplinkybes, kurios nurodytos skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, teismui suponavo išvadą, jog teisinga bausmės rūšis padarytam baudžiamajam nusižengimui bus areštas dėl jo sistemingo nusikalstamo elgesio, nenoro gyventi teisėtai, dirbti ir užsidirbti legaliai, jokių kardinalių priemonių nesiėmimo kuomet yra konfliktas su valstybe, nes baustas eilę kartų administracine tvarka, piktnaudžiaujantis alkoholiu, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir į aukščiau išvardintas aplinkybes, pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią šio straipsnio (BK 178 straipsnis) 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Taip pat vertintina ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą yra baustas už vagystes, traukiamas administracinėn atsakomybėn, jam paskirtos nuobaudos poveikio nepadarė, jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kur padaryti veiksmai nagrinėjamu atveju kriminalizavosi. Šiuo metu jis vėl yra įtariamas dėl iš esmės analogiškos veikos (vagystės), todėl darytina išvada, kad R. K. vis tik yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi neteisėtai ir nesistengia pasitaisyti, teisės pažeidimai daromi sistemingai ir tai jau galimai tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnė bausmė nebūtų adekvati padarytam baudžiamajam nusižengimui. Nepaisant šių, dar kartą apeliacinės instancijos teismo išanalizuotų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas R. K. taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis mano, kad jam paskirtą bausmę švelnintų, jei teismas būtų pripažinęs lengvinančia aplinkybe tai, jog jis baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas beviltiškoje padėtyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, turi nustatyti. Taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nuostatą, būtina nustatyti objektyvias aplinkybes, kurios leistų teismui manyti, kad kaltininkas, vertindamas susidariusią konkrečią savo gyvenimo situaciją, išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. K. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti dėl beviltiškos savo padėties. Atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad jis yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, tačiau niekur nedirbantis ir pasirinko neteisėtą, didelio pavojingumo pragyvenimo šaltinį, savo būtent tyčinių veiksmų dėka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.Apeliacinės instancijos teisme apelianto advokatas E. Senovaitis nurodė, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu R. K. padaryta veika nelaikytina kriminaline, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus MGL dydžiui, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik pagrobus už 150 Eur vertės svetimo turto BK 178 straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Jo nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o byla nutraukta.Vadovaujantis turto vertės išaiškinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, inkriminuoto straipsnio dispozicijoje nurodytas nedidelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatytas 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, tačiau kvalifikuojant veiką taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, 2017 m. rugpjūčio 29 d. 1 MGL (BBND) buvo lygus 37,66 Eur. Atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kyla, pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y., kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Iš bylos duomenų, kurie nėra ginčijami, matyti, kad R. K. pagrobė svetimo turto už 114,44 Eur, todėl veika nėra praradusi pavojingumą, o apeliantas visiškai pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti paskirtą bausmę, pripažinus lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.