Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Linai Sadovskai, Dianai Kiverytei, Vaidai Mikalonienei, Živilei Kalasauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), direktorius, 2019 m. balandžio 10 d., nuo 8.00 val., esant darbo sutarties požymiams, leido Įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbti A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. parodė, jog tuo metu, kai buvo darbo inspekcijos patikrinimas, jo nebuvo Vilniuje, buvo Palangoje kitame objekte. Kai grįžo atgal į Vilnių, jam generalinis direktorius pasakė, kad buvo darbo inspekcijos patikrinimas ir buvo surastas žmogus. Kodėl S. nepaskambino jam, jis nežino. L. vėliau jam pasakė, kad jai reikėjo į polikliniką ir paprašė S., kad 1 val. ją pakeistų. Dėl to, kai atvažiavo darbo inspekcija, darbe buvo S.. Kai buvo pas inspektorius, pasakė, kad reikia parašyti paaiškinimą. Jis pasakė, kad sutinka, jog buvo patikrinimas, bet nieko nežinojo, kad L. susikeitė su A.. Paaiškinimą rašė jis pats, o inspektorius T. V. pasakė parašyti, kad A. S. dirba pagal atlyginimą ir gavo procentų už savo darbą. Anot jo, V. sakė, kad A. jau parašė, jog ji gavo procentą už žmogų ir jam liepė taip rašyti. Tame paaiškinime kitaip parašyta nei dabar sako, nes gal pavargęs buvo. Paskui A. pradėjo pas juos dirbti, nes trūko darbuotojų, o A. žino šitą darbą. Iki patikrinimo jos nepažinojo. Patikino, jog tada buvo tik 1 mėnesis kaip jis direktorius, jis dar nežinojo to objekto. Jam yra žinoma, kad darbuotojas negali dirbti be darbo sutarties ir nepranešus Sodrai, žino, kad už šios tvarkos nepaisymą gresia atsakomybė. Jis kiekvienos dienos vakare tikrina darbuotojus, tačiau tą dieną buvo išvykęs į Šventąją, o darbuotojus tuo metu tikrino senasis direktorius R. Š. (dabar paprastas darbuotojas). Jis neįgaliotas spręsti dėl darbuotojų, tik prižiūri. Jis J. A. pranešė vakare, kad darbuotojos pasikeitusios. Anksčiau to nepranešė, nes pamiršo.

Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. 2019 m. balandžio 9-10 d. jis buvo Šventojoje, statė langus. Į objektą atvyko šiek tiek anksčiau, paskui balandžio 9-10 d. ten buvo J.. J. tame objekte vaikščiojo ir žiūrėjo, kontroliavo. Balandžio 10 d. vakarą J. A. išvyko į Vilnių.

Teismo posėdyje liudytoja A. S. parodė, jog jos draugė L. S. paprašė paleisti ją porai valandų iš darbo UAB (duomenys neskelbtini). Ji kažkur 12 val. vakare paskambino ir paprašė, nes pas ją buvo talonėlis 9 val. pas daktarą. Ji sutiko, nes šioje sferoje daug metų dirba. Ji L. pavadavo pirmą kartą. Į darbą turėjo atvažiuoti 8 val., bet atvažiavo kažkur 8.30 val. į viešbutį. L. pasakė, kad jeigu kas atvažiuos, nepriimti nieko, palaukti jos. A. S. ten sėdėjo ir laukė, paskui atėjo vienas žmogus, pranešė, kad jis išvažiuoja ir reikia palikti pinigus. Žmogus, kuris norėjo atsiskaityti, turėjo popieriuką, kiek reikia mokėti. Liudytoja užrašė vardą, pavardę ir paėmė pinigus, padėjo į seifą. Ji ten buvo tik valandą. Kai inspekcija tikrino, pasakė, kad po 20-30 min. ji atvažiuos. Pripažino, jog suprato, kad buvo be darbo sutarties darbo vietoje. Paaiškinimui, ką jai sakė, tą ir rašė. Rašė, kad savininkas paprašė, nes nenorėjo, kad L. būtų blogai. Pati tai sugalvojo. Iki balandžio 10 d. A. nebuvo mačiusi. Kai pradėjo dirbti, susipažino su J. A.. Su L. susipažino prieš 4-5 metus, nebuvo artimos draugės, bet susiskambindavo. Pablogėjus sveikatai, po ligoninės jai paskambino ir pasiūlė užimti jos darbo vietą. Liudytoja patikino, jog nurodydama, kad savininkas liepė dirbti, ji turėjo omeny poną M., jis yra viešbučio savininkas, anksčiau ten gyvendavo. Anot jos, dėl darbo užmokesčio nebuvo sutarta, ji iš draugiškumo pavadavo draugę darbe.

Teismo posėdyje liudytojas T. V. parodė, jog 2019 m. balandžio 10 d. vyko į (duomenys neskelbtini), turėdamas informacijos, kad nakvynės namuose galimai nelegaliai dirba darbuotojas. Nuvykus nurodytu adresu buvo viešbučio registratūroje rasta darbuotoja A. S., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinus Soc. draudimo duomenis buvo nustatyta, kad ji nedrausta, darbus atlikinėja nelegaliai. Tą dieną, kai buvo patikrinimas atliktas, nebuvo vadovo, jam buvo skambinta, jis neatsiliepė. Vėliau tikrinant buvo nustatyta, kad veiklą ten vykdo UAB (duomenys neskelbtini), iškviestas vadovas J. A. pateikė sutartį, pagal kurią nurodė, kad vykdo veiklą būtent ši uždara akcinė bendrovė. Teikdamas paaiškinimą nurodė, kad žinojo, jog ta darbuotoja dirbo, su darbuotoja nesudarė sutarties, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Aiškino, kad įmonės veiklą jis prižiūrėjo paviršutiniškai ir neužtikrino, jog būtų sudaryta sutartis. Kaip ji tiksliai atėjo ir su kuo tarėsi, jis nurodyti negalėjo. Jis sakė, kad ją kaip ir žino, kaip ir nežino. Jis tai motyvavo, kad darbai dar yra Klaipėdoje ir Vilniuje, ir jis negali visko užtikrinti, aiškino, kad yra vienas vadovas, kuris užtikrina įmonės veiklą. Paaiškinimą A. pats rašė, liudytojas patikino, jog negali diktuoti žmogui, ką rašyti, tai prieštarauja sveikam protui, žmogus atsakingas pats už save. Buvo aiškinamasi, kaip mokamas atlyginimas, jeigu žmogus nelegaliai dirba. A. paaiškino, kad mokamas tam tikras procentas nuo tą dieną atvykusių klientų, koks tas procentas, dabar tiksliai neprisimena. Dėl to pareigūnui buvo aišku, kad jis su A. S. tarėsi ir apie jos darbą žinojo. A. S. taip pat rašė paaiškinimą pati. A. S. paaiškino, kad darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, atėjo gal dviem valandoms, bet kaip ji elgėsi registratūroje, matėsi, kad ji dirba ne pirmą dieną, viską puikiai suprato, vidinę struktūrą, kaip registruojami klientai. UAB (duomenys neskelbtini) visas patalpas filmuoja, pareigūnas prašė direktoriaus pateikti kameras, tačiau direktorius pasakė, kad nėra galimybės, nes nėra modemo, kuris įrašinėtų, tik muliažas dėl apsaugos. Institucija mano, kad visi nelegalaus darbo požymiai buvo. Ankstesnis vadovas UAB (duomenys neskelbtini) už nelegalų darbą jau baustas, dabar vėl pasikeitęs vadovas ir vėl yra nelegalus darbas. Su J. jis bendravo lietuvių kalba, paaiškinimą teikė lietuvių kalba, tai šiek tiek stebisi, kad teismo posėdžio metu vertėja buvo, nes jiems abejonių nekilo, kad jis moka lietuvių kalbą. J. A. yra kelių įmonių vadovas, ir, pareigūno nuomone, jis yra statytinis vadovas. Nuo pat pradžių pareigūnui kilo įtarimas, kad ponas A. apie įmonės veiklą nesuprato, klausė ar yra kitas vadovas, jam atsakė, kad ne, jis vadovauja, negali užtriktini visko, čia jo aplaidumas. Liudytojas pažymėjo, jog LAT yra suformuota praktika, kad nelegaliame darbe nėra darbo užmokesčio faktas svarbus, svarbiausia nelegalaus darbo faktas. Mano, kad natūralu, jog žmonės kartais sako netiesą, vengdami atsakomybės tokioje situacijoje – A. S. teigė, jog nesitarė dėl darbo užmokesčio, o J. A. nurodė, kad susitarė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiojo darbo inspektoriaus T. V. surašytame 2019 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-699-2019 nurodyta J. A. administracinio nusižengimo esmė ir padarymo aplinkybės bei teisės aktai, kurių nuostatos buvo pažeistos. Administracinio nusižengimo protokole esančiame J. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi, paaiškinimas pasirašytas (b. l. 2).

2019 m. balandžio 23 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0406 užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 10 d., apie 11.26 val., pagal 2019 m. balandžio 8 d. gautą anoniminį pranešimą buvo atliktas patikrinimas dėl galimai nelegalaus darbo viešbutyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtame viešbutyje veiklą vykdo nuomos sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini)Viešbučio registratūroje rasta A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri patikrinimo metu priiminėjo apgyvendinimo užsakymus. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, informacijos apie A. S. socialinį draudimą nerasta. Teikdama paaiškinimą, A. S. nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. savininkas paprašė pora valandų padirbėti. Viešbučio registratūroje registravo įmonių duomenis, priiminėjo pinigus. 2019 m. balandžio 10 d. dėl apgyvendinimo paslaugų aptarnavo penkis piliečius. Darbo sutarties nesudarė. Lietuvos Respublikos registrų centro duomenimis, 2019 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris, 2019 m. balandžio 17 d. teikdamas paaiškinimą nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. darbus įmonės naudai atlikinėjo A. S.. Darbo sutarties nesudarė. Kaip darbo užmokestis buvo sutarta procentai nuo parduotų apgyvendinimo paslaugų. Su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. 2019 m. balandžio 18 d. Įmonė sudarė darbo sutartį su A. S..

Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, Nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad A. S., paklusdama Įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdama pagalbinius darbus, sukurdama bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie Įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo – atliko piliečių įregistravimo/išregistravimo darbus, siekiant gauti pelno. J. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu/atsakingu asmeniu, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. balandžio 10 d., nuo 08.00 val. leido dirbti viešbutyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinus, kad apie darbuotojos įdarbinimo pradžią būtų nustatyta tvarka pranešta Sodros teritoriniams skyriui (b. l. 3).

J. A. 2019 m. balandžio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 10 d., (duomenys neskelbtini), viešbučio nakvynės namų (duomenys neskelbtini) klientus priiminėjo A. S., kuri nėra įmonės darbuotoja, darbo sutartis nebuvo sudaryta. A. S. gavo procentus iš žmogaus atvykimo. Darbo sutartį su darbuotojais sudaro jis. Viešbutyje yra vaizdo kameros, bet ne visada veikia. Su pažeidimu jis sutinka. Įmonėje nėra įgaliojimo ir pasirašyti sutartis gali tik jis (b. l. 10).

A. S. 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad tą dieną savininkas paprašė jos porai valandų pabūti “receps”. Ji registravo žmonių duomenis, ėmė pinigus ir padėjo į seifą, šiandien aptarnavo 5 žmones. Dėl užmokesčio nesitarė, darbo sutarties jie nesudarė, nes jos paprašė pabūti pora valandų (b. l. 11).

2019 m. balandžio 26 d. išraše iš VSDFV informacinės sistemos apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. matyti, kad A. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 4).

Išraše iš VĮ “Registrų centras” duomenų bazės matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra J. A. (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytoja A. S. teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes, nei nurodytos jų rašytiniuose paaiškinimuose. Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutarime (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-371-361/2018) nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galbūt nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar jo veiksmuose yra nelegalaus darbo nusižengimo sudėtis.

Teisminio nagrinėjimo metu J. A. nurodė, jog paaiškinime nesutiko su pažeidimo padarymo faktu, o pripažino, jog buvo atliktas patikrinimas. Teismas tokį paaiškinimą vertina kritiškai, kaip asmens gynybinę poziciją. 2019 m. balandžio 17 d. rašytiniame paaiškinime J. A. pats nurodė, jog „su pažeidimu aš sutinku“. Taip pat jis pažymėjo, jog „A. S. gavo procentus iš žmogaus atvykimo“. Tai parodo, jog buvo tartasi dėl darbo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog A. S. 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniame paaiškinime patvirtino, jog su savininku tarėsi porai valandų pabūti „recepsijoje“. Ji ir rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog registravo išvykstančius asmenis, ėmė iš jų pinigus ir tuos pinigus padėjo į seifą. Tai, jog ji žinojo, kur yra seifas, kaip jį atidaryti parodo, jog ji žino konkrečią UAB (duomenys neskelbtini) vidaus tvarką, darbo specifiką. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu darbo inspektoriaus T. V. parodė kokias aplinkybes jis užfiksavo įvykio vietoje, kad jokios įtakos surašant paaiškinimus asmenims jis nedarė, pastarojo parodymai patvirtina J. A. kaltę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių T. V. turėtų priežastį meluoti, apkalbinėti J. A..

Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad J. A. patikrinimo metu nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje neatleidžia jo nuo atsakomybės. Kaip jis pats pažymėjo ir kas yra patvirtinta Registrų centro duomenimis, jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir yra atsakingas už darbo organizavimą. Tai, jog jo tuo metu nebuvo darbo vietoje, nėra pateisinama priežastis darbo veiklai vykti prieštaraujant Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintoms normoms.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina J. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole, kuriame taip pat įtrauktas ir paties J. A. paaiškinimas, jog su pažeidimu jis sutinka. 2019 m. balandžio 23 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0406 nurodyta, jog pagal gautą anoniminį pranešimą buvo atliktas patikrinimas dėl galimai nelegalaus darbo viešbutyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): 2019-04-10 apie 11.26 val. atliekant patikrinimą minėtame viešbutyje, nustatyta, kad veiklą nuomos sutarties pagrindu vykdo UAB (duomenys neskelbtini), viešbučio registratūroje rasta A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri patikrinimo metu priiminėjo apgyvendinimo užsakymus. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, informacijos apie A. S. socialinį draudimą nerasta. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotas aplinkybes atitinkamai patvirtina byloje esantys A. S. ir J. A. rašytiniai paaiškinimai, Juridinių asmenų registro išrašas, išrašas iš VSDFV duomenų bazės dėl užklausos apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus aktualiu laikotarpiu , J. A. pateikta viešbučio (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo – nuomos sutarties kopija, T. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Apibendrinant, byloje įrodyta, jog 2019 m. balandžio 10 d. A. S. atliko darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, susitarus su vadovu J. A. dėl darbo užmokesčio, J. A. A. S. leido dirbti Įmonėje, viešbutyje, nustatyta tvarka nesudaręs su ja, kaip darbuotoja, rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie įdarbinimą Sodros teritorinei įstaigai. Todėl J. A. – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus – veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

J. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidimo padarymo aplinkybes, A. S. nelegaliai išdirbtą laikotarpį, į tai, kad bylos duomenimis 2019 m. balandžio 18 d. aktuali darbuotoja buvo įdarbinta įmonėje pagal nustatytus reikalavimus, į tai, kad nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (vidutinio amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio pažeidimus). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju pakaks paskirti J. A. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

J. A. atstovas teismo posėdžio metu prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Nagrinėjamu atveju J. A. atstovas prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas atsižvelgus į tai, kad J. A. gaunamas atlyginimas yra nedidelis ir jis teikia išlaikymą savo žmonai ir vaikui. Byloje pateikta pažyma apie J. A. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas iš UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už darbą minėtoje įmonėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario iki balandžio mėnesio jam buvo išmokėta iš viso 782,79 Eur atlyginimo (b. l. 22). Taip pat iš pateiktų J. A. banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš jo sąskaitos kiekvieną mėnesį yra mokami alimentai ir kitos išlaidos R. A. (b. l. 23-32). Tačiau pažymėtina, kad vien duomenys apie asmens gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybės, teigiamai apibūdinančios pažeidėjo asmenybę ar mažinančios jo padaryto nusižengimo pavojingumą, kurios sudarytų pagrindą šį atvejį laikyti išskirtiniu ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskiriant J. A. mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsižvelgė į J. A. asmenybę apibūdinančius duomenis ir jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, dėl ko jam yra skiriama minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, nors J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje ir nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga J. A. padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra pagrindo jos labiau mažinti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19100264795 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.