Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enereka“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-481-907/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enereka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Blekas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

8. CPK 162³ straipsnyje įtvirtinta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normose nustatyti privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).

10. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

11. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, jog tiekdavo atsakovei buitinę techniką bei pirkdavo iš atsakovės baldus ir statybines medžiagas 2021 m. – 2022 m. 2021 m. UAB „Enereka“ pardavė atsakovei buitinės technikos pagal 2021-05-05 PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000331 už 1632,00 Eur; 2021-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000332 už 184,36 Eur ir 2021-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000343 už 11153,15 Eur. 2021 m. atsakovė pardavė ieškovei baldus pagal 2021-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija BLK Nr. 2021093004 už 2500,00 Eur. 2022 m. atsakovė pardavė ieškovei statybinės prekes 2022-05-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija BLK Nr. 2022052301 už 2110,65 Eur. 2022 m. ieškovė pardavė atsakovei buitinę techniką 2022-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000353 už 10165,43 Eur. Ieškovė trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo 15000,00 Eur avansą atsakovei už baldus (sofas lovas ir čiužinius). Šalių santykiai buvo įforminti sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo pavedimais. Abi šalys sąskaitas-faktūras yra įregistravusios PVM sąskaitų-faktūrų registre, kurį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovė pažymėjo, jog šalių santykiams nutrūkus, atsakovė liko skolinga: pagal 2021-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000343 ieškovė pardavė atsakovei buitinę techniką už 11153,15 Eur, mokėjimo už šias prekes terminas buvo numatytas 2021-10-10, skola pagal šią sąskaitą 294,29 Eur buvo sumažinta atlikus tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą; 2022-02-11 ieškovė sumokėjo atsakovei avansą 5000,00 Eur už baldus, kurių iki šiol atsakovė nepatiekė; pagal 2022-07-01 sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr.12000353 ieškovė pardavė atsakovei buitinę techniką už 10165,43 Eur, mokėjimo už šias prekes terminas buvo numatytas iki 2022-07-31; 2022-11-04 ieškovė sumokėjo atsakovei avansą 5000,00 Eur už baldus, kurių iki šiol atsakovė nepatiekė; 2022-11-09 ieškovė sumokėjo atsakovei avansą 5000,00 Eur už baldus, kurių iki šiol atsakovė nepatiekė. Bendrai iš šalių tarpusavio prekybos santykių atsakovė liko skolinga ieškovei 36024,29 Eur (11153,15 - 294,29 + 5000 + 10165,43 + 5000 + 5000).

14. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė reikalauja priteisti skolą už atsakovei parduotą buitinę techniką (11153,15 Eur skolą pagal 2021-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000343 ir 10165,43 Eur skolą pagal 2022-07-01 sąskaitą-faktūrą serija ENR Nr. 12000353), tačiau atsakovė jokios buitinės technikos iš ieškovės neužsisakė, nesudarė jokios sutarties su ieškove dėl tokios buitinės technikos įsigijimo. Ieškovė jokios buitinės technikos atsakovei neperdavė, kadangi sandoriai buvo dalis finansinės schemos. Ieškovė reikalauja priteisti iš viso 15000,00 Eur atsakovei sumokėtų avansų už baldus, kurių iki šiol atsakovė nepateikė. Šie avansiniai pervedimai taip pat buvo dalis finansinės schemos. Šalių siekis sudaryti fiktyvius sandorius, kad būtų išvengta prievolės sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį, o ieškovės direktoriui – gauti turtinės naudos. Tokia šalių galimai atlikta nusikalstama veika nedera su vieša tvarka ar gera morale, todėl tokie sandoriai teismo iniciatyva turėtų būti pripažinti niekiniais.

15. Iš 2024-02-15 FNTT Pranešimo apie įtarimą nustatyta, kad G. G. įtariamas tuo, kad nuo 2018-08-21 būdamas UAB „Blekas“ vadovu, nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, galiojo nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 įstatymą Nr. XII-2215 iki 2022-04-30) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 14 straipsnio 2 dalį „ ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“, o nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, redakcija Nr. XIV-680, 2021-11-23 galioja nuo 2022-05-01) 13 straipsnio 1 dalį „subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas“, organizavo apgaulingą UAB „Blekas“ apskaitos tvarkymą, nes neįformino dokumentais įvykusias ūkines finansines operacijas, t. y. baldų pardavimo operacijas fiziniams asmenims ir jų duomenų neįtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą; sąskaitomis-faktūromis 2021-09-30 BLK2021093004, 2022-05-23 BLK2022052301 įformino neįvykusias ūkines operacijas t. y. baldų pardavimą UAB „Enereka“ už 3810,46 Eur ir jų duomenis įtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą; į apskaitą įtraukė UAB „Enereka“ 2021-05-05 ENR12000331, 2021-05-13 ENR12000332, 2021-09-30, 2022-07-01 ENR12000353 išrašytas sąskaitas-faktūras, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, t. y. UAB „Enereka“ buitinės technikos pardavimas UAB „Blekas“; sąskaitomis-faktūromis 2021-04-12 BLK2021041203, 2021-06-01 BLK2021060103, 2021-10-05 BLK2021100501, 2022-03-03 BLK2022030302, 2022-05-13 BLK2022051301, 2022-05-18 BLK2022051802, 2022-06-28 BLK2022062802, 2022-06-28 BLK2022062803, 2022-09-08 BLK2022090801, 2022-11-11 BLK2022111101, 2022-11-29 BLK2022112903, BLK2022122801 įformino neįvykusias ūkines operacijas t. y. buitinės technikos pardavimą Lenkijos įmonėms už 156010,43 Eur ir jų duomenis įtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą, tuo pažeidė iki 2022-05-01 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuo 2022-05-01 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimus „ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“ ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus „apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos“. Dėl įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą bei dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir įrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „Blekas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2021–2022 metus. Tokiais veiksmais G. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

16. Kaip nustatyta, ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už baldų pardavimą (sumokėtus avansus), įsiskolinimą už atsakovei parduotą buitinę techniką. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo pavedimus, užsakymo duomenis, skolų apyvartas, suderinimo aktus). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – ieškovė (be kitų trūkumų) įpareigota pateikti įrodymus, kad prekės buvo užsakytos, kad jos buvo atsakovei perduotos, kad sąskaitos atsakovei buvo išsiųstos. Ieškovė papildomai pateikė susirašinėjimą dėl užsakymų teikimo, priminimus dėl įsiskolinimų, avanso derinimą, kitą elektroninį susirašinėjimą.

17. Kaip jau minėta, FNTT Pranešime nurodyta, kad G. G. įtariamas tuo, kad nuo 2018-08-21 būdamas UAB „Blekas“ vadovu, nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30, organizavo apgaulingą UAB „Blekas“ apskaitos tvarkymą, nes neįformino dokumentais įvykusias ūkines finansines operacijas, t. y. baldų pardavimo operacijas fiziniams asmenims ir jų duomenų neįtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą; atitinkamomis sąskaitomis-faktūromis įformino neįvykusias ūkines operacijas t. y. baldų pardavimą UAB „Enereka“ už 3810,46 Eur ir jų duomenis įtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą; į apskaitą įtraukė UAB „Enereka“ išrašytas sąskaitas-faktūras, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, t. y. UAB „Enereka“ buitinės technikos pardavimas UAB „Blekas“; atitinkamomis sąskaitomis-faktūromis įformino neįvykusias ūkines operacijas t. y. buitinės technikos pardavimą Lenkijos įmonėms už 156010,43 Eur ir jų duomenis įtraukė į UAB „Blekas“ apskaitą. Tokiais veiksmais G. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminiame tyrime yra tiriami, kaip fiktyvūs, būtent tie sandoriai, kurių pagrindu ieškovė siekia prisiteisti skolą iš atsakovės, tad nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo ir galimai teismui tenkinus ieškovės ieškinį, o ikiteisminiam tyrimui patvirtinus tiriamas aplinkybes ir iškėlus baudžiamąją bylą, susidarytų situacija, kai ieškovė būtų prisiteisusi pinigines lėšas pagal niekinius ir faktiškai nesusiklosčius ir apsimestinius sandorius.

19. Nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu bylos sustabdymas pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Tik dokumentų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, surašymo ir pasirašymo aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar neišreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintų nuorašų, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

20. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju svarbios šios aplinkybės: 1) vykdomame ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės, susijusios su atsakovės vadovo veikla tvarkant / organizuojant atsakovės finansinę apskaitą, t. y. tiriamos aplinkybės, tik galinčios turėti įtakos ginčijant sandorius, kurių pagrindu ieškovė siekia prisiteisti skolą; 2) atsakovė priešieškinio dėl atitinkamų sandorių negaliojimo neteikė, konkrečių sandorių negaliojimo pagrindų nenurodė, jokių savarankiškų reikalavimų, susijusių su sandorių negaliojimu, nereiškė; 3) atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą, atliktus procesinius veiksmus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos sustabdymas neužvilkins nagrinėjamos civilinės bylos, o ikiteisminiame tyrime bus operatyviau išspręsti aktualūs bylai klausimai; 4) ieškovei pateikus turimus rašytinius įrodymus, ieškinio pagrįstumo klausimas spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės vadovo veiklos, susijusios su jo veikla tvarkant / organizuojant atsakovės finansinę apskaitą, atžvilgiu nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Be to, nagrinėjamos bylos sustabdymas šiuo atveju nėra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais (atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, teismo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu bus išaiškinta, ar ginčijami sandoriai buvo sudaryti, ar sąskaitos-faktūros buvo fiktyvios, ar jų pagrindu buvo parduotos / perduotos prekės, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti priešingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo, su šiuo reikalavimu susijusias aplinkybes galima patikrinti civilinio proceso tvarka.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.