Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IDC Intech“ vadovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IDC Intech“ iškėlimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „IDC Intech“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d.Atsakovė dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties 2017 m. liepos 27 d. pateikė atskirąjį skundą. Kartu atsakovė pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti. Nurodė, jog nutartis apie bankroto bylos įmonei iškėlimą UAB „IDC Intech“ vadovui buvo įteikta tik 2017 m. liepos 14 d. Bendrovės vadovas nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl apie bankroto bylą negalėjo žinoti, taip pat negalėjo laiku pateikti teismui atsiliepimų ir reikalaujamų dokumentų. Įmonėje nebuvo įgalioto asmens, kuris galėtų šiuos klausimus išspręsti bendrovės vardu. Sužinojęs apie priimtą nutartį, bendrovės vadovas nedelsiant ėmė rengti įmonės dokumentus, kreipėsi teisinės pagalbos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi grąžino atsakovei UAB „IDC Intech“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria UAB „IDC Intech“ iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatytas aiškus 10 dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Pasibaigus šiam terminui paduoti atskirąjį skundą, t. y. išnykus teisei atlikti tokį procesinį veiksmą, šis procesinis dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl UAB „IDC Intech“ bankroto bylos iškėlimo priėmė 2017 m. birželio 20 d., minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d. Todėl teismas atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovės UAB „IDC Intech“ buvusio vadovo D. P. prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo netenkino.Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl UAB „IDC Intech“ bankroto bylos iškėlimo priėmė 2017 m. birželio 20 d., minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d. Skundą apeliantas pateikė tik 2017 m. liepos 27 d., o bankroto bylos iškėlimą jis sužinojo 2017 m. liepos 14 d., t. y. sužinojęs apie bankroto bylą, ne atliko procesinį veiksmą, t.y. skundė priimtą nutartį, bet dar nepagrįstai delsė pateikti atskirąjį skundą 13 d., t. y. ilgiau nei ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytas nutarties apskundimo terminas. Teismas padarė išvadą, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl komandiruotės laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 30 d. nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi dar prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo siunčiami pranešimai, jog bus kreiptasi į teismą. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės UAB „IDC Intech“ buvęs vadovas D. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, kuriomis atskirasis skundas buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui bei netenkintas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas neteisingai įvertino atsakovės vadovo nurodytas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į viešąjį interesą, todėl pažeidė teisminės gynybos prieinamumo, procesinės teisės būti išklausytam ir pateikti savo paaiškinimus, šalių lygiateisiškumo, šalių rungimosi bei kitus civilinio proceso principus, kurių laikymasis užtikrina tinkamą procesą bei teisingą byloje kilusio ginčo išsprendimą. Bendrovės vadovas nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl objektyviai apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą žinoti negalėjo. Bendrovės vadovas taip pat nebuvo gavęs ir iki tol siųstų pranešimų dėl ketinimo įmonei iškelti bankroto bylą. Todėl bendrovės vadovas neturėjo galimybės pateikti tiek atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų, tiek atskirojo skundo. Taip pat nebuvo įgalioto asmens, kuris galėtų šiuos klausimus išspręsti bendrovės vardu. Apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą vadovas sužinojo iš bankroto administratoriaus 2017 m. liepos 14 d. Bendrovės vadovas neturi specialių teisinių žinių, jog pats paruoštų procesinius dokumentus teismui. Todėl kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Be to, reikėjo paruošti buhalterinius dokumentus, kurie buvo pateikti teismui. Tai taip pat užėmė laiko tarpą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl padarė klaidingą išvadą, jog bendrovės vadovas, sužinojęs apie bankroto bylą, ne teikė skundą, bet dar nepagrįstai delsė pateikti atskirąjį skundą 13 d. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Termino atskirajam skundui paduoti nustatymu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto sprendimo stabilumą. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Nagrinėjamoje byloje reikėtų įvertinti, jog UAB „IDC Intech“ iškelta bankroto byla, o tai sukelia rimtas pasekmes. Todėl reikia tiksliai įvertinti, ar juridinis asmuo yra iš tikrųjų nemokus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose lemia tai, kad įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą neišvengiamai įtakoja visų įmonės kreditorių finansinius interesus bei įmonės darbuotojų socialinę gerovę, o taip pat ir viso visuomenės bei valstybės ekonomikos gerbūvį, nes užbaigus bankroto bylą įmonė paprastai yra likviduojama. Todėl visais atvejais turi būti svarstoma, ar termino nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir taip eliminuoti byloje dalyvaujančiam asmeniui pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį bei eliminavo bendrovės direktoriaus teisę prašyti įvertinti pateiktus UAB „IDC Intech“ buhalterinius duomenis, jog būtų tinkamai nustatyta, kad bendrovė iš tikrųjų yra moki.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti atsakovei terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirasis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatymas neapibrėžia, kokios termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis, todėl teismas kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, šį klausimą sprendžia savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.Teigdamas, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, apeliantas nurodo, jog apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik 2017 m. liepos 13 d., kai jam bankroto administratorė įteikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 30 d. atsakovės vadovas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Pagal CK 2.49 straipsnio 2 ir 3 dalis visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalį, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.Tiek paminėtos CK, CPK, tiek ĮBĮ nuostatos tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui pripažįsta atitinkamų dokumentų išsiuntimą juridinio asmens registruotos buveinės adresu. Tokie dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui ypatumai nulemti to, jog būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga tinkamai nurodyti viešuosiuose registruose savo buveinės adresą, taip pat užtikrinti, kad šiuo adresu siunčiamus dokumentus būtų galimybė realiai įteikti. To nepadaręs juridinis asmuo prisiima riziką, kad atitinkami dokumentai pagal įstatymą bus laikomi tinkamai įteiktais, nepriklausomai nuo to, jog realiai juridinis asmuo šių dokumentų negavo. Bylos duomenys patvirtina, kad Juridinių asmenų registre nurodyta, jog UAB „IDC Intech“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), jo vienasmenio valdymo organo – direktoriaus – gyvenamosios vietas adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu atsakovei pranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė per 30 d. nesumokės skolos VSD biudžetui (el. b.l. 29; 31). Šie pranešimai buvo išsiųsti atsakovei jos buveinės ir jos vadovo gyvenamosios vietos adresais, bet siuntos grįžo neįteiktos, su nuorodomis, jog adresatas siuntos neatsiėmė per saugojimo laiką (el. b.l. 30; 32). Minėto turinio pranešimas atsakovei pakartotinai buvo siunčiamas 2016 m. lapkričio 3 d. (el. b.l. 33), bet taip pat grįžo neįteiktas.Pareiškėjas prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2017 m. gegužės 16 d. (el. b.l. 2). Tačiau prieš tai pareiškėjas dar 2017 m. sausio 31 d. raštu pranešė atsakovei, jog nesumokėjus skolos, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir siunčia atsakovei teismui pateikiamus procesinius dokumentus. Minėtas pranešimas su dokumentais atsakovei buvo išsiųstas jos Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, taip pat atsakovės vadovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresais (el. b.l. 3; 5; 7). Minėtos siuntos grįžo neįteiktos, su nuoroda, jog adresatas neatsiėmė siuntos per saugojimo terminą (el. b.l.4; 6; 8). Pareiškėjas minėtus dokumentus pakartotinai išsiuntė 2017 m. kovo 31 d. atsakovės buveinės ir jos vadovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresais (el. b.l. 9; 11), šios siuntos ir vėl grįžo neįteiktos (el. b.l. 10; 12).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė pareiškimą ir nustatė atsakovei terminą iki 2017 m. birželio 14 d. terminą atsiliepimui ir dokumentams apie įmonės turimą turtą, skolininkus ir kreditorius pateikti, nustatė bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą 2017 m. birželio 20 d., nutartis buvo išsiųsta atsakovei jos buveinės adresu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovei, dar iki jos vadovo išvykimo 2017 m. gegužės 10 d., įstatymu nustatyta tvarka buvo siunčiami įspėjimas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors faktiškai šie dokumentai grįžo neįteikti, tačiau pagal aukščiau minėtas CK, CPK ir ĮBĮ nuostatas jie pripažįstami įteikti tinkamai. Taigi dar iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovei turėjo būti žinoma apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių paaiškinimų bei nepateikė jokių dokumentų, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tinkamais adresais siunčiami dokumentai įmonei nebuvo įteikti. Pažymėtina, jog įmonės vadovas nesudarydamas jokios galimybės atsakovės kreditoriams bei teismui įteikti jam siunčiamus dokumentus bei savo išvykimo laikotarpiu nepaskirdamas jokio korespondencijai priimti bei veikti įmonės vardu įgalioto asmens, pats prisiėmė riziką dėl siunčiamų dokumentų neįteikimo pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantas negali remtis savo teisių pažeidimu, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovės bei jos vadovo nepasiekė dėl jo paties kaltės. Pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytas 10 dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Atsakovės vadovas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį gavo 2017 m. liepos 14 d., tačiau skundą dėl šios nutarties pateikė tik 2017 m. liepos 27 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 dienų nuo faktinio skundžiamos nutarties įteikimo. Iš viso atsakovė skundą pateikti pavėlavo 24 dienom, o toks termino praleidimas negali būti vertinamas kaip nežymus ir neturintis reikšmės bankroto proceso eigai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju terminas praleistas žymiai, netgi daugiau nei įstatyme nustatyta paties termino trukmė, todėl jo atnaujinimas neatitiktų nei procesinio termino paskirties, nei bankroto proceso principų. Atsakovės vadovo argumentai, jog jam reikėjo laiko paruošti įmonės buhalterinius dokumentus bei pasirūpinti teisine pagalba, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas nepaisyti ilgos termino praleidimo trukmės, kadangi atsakovė nevykdė savo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui nuo 2014 m. Be to, pats ĮBĮ numato 10 dienų terminą, kaip pakankamą gauti tinkamai teisinei pagalbai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo procesas nėra savitikslis, jo paskirtis – teisingai išspręsti kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju – dėl atsakovės (ne)mokumo. Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti klausimas neturi būti sprendžiamas formaliai ir asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą tais atvejais, kai yra pagrįstas pagrindas manyti, jog spręsdamas atitinkamą klausimą pirmosios instancijos teismas padarė teisės ar fakto klaidą. Tuo pačiu konstatuotina, kad apeliacinio proceso perspektyvos klausimas, nors ir įstatyme nenurodytas tarp aplinkybių, kurias teismas turi vertinti spręsdamas termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismo, sprendžiančio šį klausimą, gali būti analizuojamas ir pateikiamas kaip papildomas argumentas sprendimui dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo pagrįsti. Atsakovės vadovas pateikė įmonės 2016-2017 m. balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, kreditorių bei debitorių sąrašus. UAB „IDC Intech“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog įmonė turi 71 469,44 Eur turto, per vienerius metus mokėtinas skolas sudaro 29 478,43 Eur, 2017 m. balandžio 30 d. balanse nurodyta, jog įmonės turtą sudaro 74 859,00 Eur, per vienerius metus mokėtinas skolas sudaro 34 337,30 Eur (b.l. 76-85). Įmonės 2016-2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad dvejus metus iš eilės bendrovė pelno negavo, patyrė tik nuostolius. UAB „IDC Intech“ balansai patvirtina, kad visas įmonės turimas turtas yra trumpalaikis, 2017 m. turimą 74 859,00 Eur sumą sudaro: 5 Eur atsargos, 9 652,64 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 3 155,00 Eur pirkėjų skolos, 6 497,64 Eur kitos gautinos sumos ir 26 651,55 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai.Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie galimybes susigrąžinti debitorines skolas, nenurodė, kokie veiksmai buvo atlikti siekiant joms susigrąžinti. Taip pat atsakovė nepaaiškino, kodėl nėra grąžinama 5 304,05 Eur skola pareiškėjui ar bandoma tartis dėl jos grąžinimo. Todėl pripažintina, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių jos mokumą.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „IDC Intech“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, naikinti jų remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas o ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis palikti nepakeistas.