Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-215-350/2013

2013 m. gegužės 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2013-04-10 Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimu už ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus nubaustas subendrinta 20 parų arešto bausme su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013-04-10 už tai, kad jis 2013-03-02 apie 2.45 val., Zarasų m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, v.n (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas policijos pareigūnų, vengė pasitikrinti neblaivumo ir atsisakė tikrintis alkoholio matuokliu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisė vairuoti transporto priemones A. Š. atimta 2013-02-07. Taip pat nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo. Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad jį vairavo T. V..

Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. padarė ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. iš esmės buvo surašytas remiantis liudytojų T. V., S. L., parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tuo tarpu A. Š. savo kaltę, dėl vairavimo esant neblaiviam neigė, įvykio aplinkybes paaiškino teisme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys pakankami neabejotinai išvadai, kad A. Š. 2013-03-02 apie 02.45 val. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, be to policijos pareigūnams nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti.

Iš administracinėje byloje esančio policijos pareigūno S. L. tarnybinio pranešimo (b.l. 4-5) matyti, kad patruliavimo Zarasų mieste (duomenys neskelbtini) g. metu, pamatė gatve važiuojantį automobilį, kurio vairavimas kėlė įtarimą dėl to, kad vairuotojas važiavo vingiuodamas. Stabdomas automobilis sustojo, buvo aiškiai matyti, kad juo važiavo keturi asmenys ir sustojus automobiliui vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo A. Š.) persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o už vairuotojo sėdėjęs asmuo (T. V.) pradėjo perlipinėti į vairuotojo sėdynę, tačiau priėjus prie automobilio ir atidarius jo dureles buvo matyti, kad jo kojos įstrigę tarp galinės sėdynės. Šias aplinkybes S. L. patvirtino ir apklausiamas teisme, analogiškai parodė ir kartu su S. L. aptariamo įvykio metu buvęs pareigūnas V. P.. Abu pareigūnai nurodė aiškiai matę, kaip automobilį vairavęs A. Š. su T. V. keitėsi vietomis, automobilio stiklai buvo netamsinti ir apšviesti tarnybinio automobilio žibintais. A. Š. neigė vairavęs ir atsisakė tikrintis girtumą, nors buvo akivaizdu, kad jis neblaivus – akys paraudę, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio apklausiamas T. V. taipogi teigė, kad automobilį įvykio metu vairavo A. Š., apie įvykio aplinkybes savo ranka surašė paaiškinimą. Jo parodymus patvirtino ir įvykio metu darytas garso įrašas. Nors šis liudytojas teisme parodymus pakeitė, teigdamas, kad automobilį vairavo jis, o paaiškinimą jis surašęs neteisingai, bijodamas būti nubaustas didele pinigine bauda, tačiau šie jo parodymai ir liudytojos S. P. parodymai apie tai, kad automobilį vairavo T. V. teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekimas padėti A. Š. išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas priimdamas sprendimą pagrįstai jais nesivadovavo, nes šiuos jų parodymus paneigė policijos pareigūnų parodymai, bei garso įrašas, darytas įvykio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sustabdžius automobilį ir pareigūnams priėjus prie jo, T. V. už automobilio vairo nesėdėjo, jis buvo pasisukęs šonu į keleivį, o jo kojos buvo įstrigę tarp galinės automobilio sėdynės. Ši aplinkybė tik patvirtina pareigūnų parodymus, kad A. Š. nuo vairuotojo sėdynės persėdus ant galinės automobilio sėdynės, T. V. bandė persėsti už automobilio vairo, tačiau nespėjo. T. V. apylinkės teisme taip pat neneigė, kad įvykio metu policijos pareigūnams priėjus prie sustabdyto automobilio, jo kojos buvo įstrigę tarp galinės sėdynės, tačiau šios aplinkybės jis paaiškinti negalėjo. Tokiu būdu apelianto tvirtinimas, kad automobilio jis nevairavo, atmetamas, kaip prieštaraujantis nustatytų aplinkybių visumai.

Skundo argumentai, kad pareigūnų parodymai yra neteisingi, o teismas nepagrįstai atmetė su juo kartu važiavusių asmenų parodymus, nors ATPK niekur nenumatyta, kad pažįstamų parodymai gali būti atmetami, visiškai nepagrįsti.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju teismas apelianto minimų liudytojų parodymus atmetė ne todėl, kad jie yra pažeidėjo pažįstami, o todėl, kad jų parodymai prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visetui.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, apklausė visus proceso dalyvius ir įvertino tiek pareigūnų, tiek skunde minimų asmenų parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą, nurodė kodėl ir kuriais parodymais remiasi, kuriuos atmeta ir pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.. Byloje pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.