Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-518-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2-518-330/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00110-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-518-330/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovo A. P. 2020 m. kovo 30 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovei 500 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 500 000 Eur suma areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenims, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų panaudoti 5 000 Eur sumą, taip pat iš darbo santykių ir visų kitų pajamų šaltinių gaunamas pajamas.

Šalies argumentai

3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad kyla grėsmė, jog sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas gali išgryninti ir paslėpti (pervesti kitur) banko sąskaitoje likusias lėšas. Ieškovės teigimu, atsakovo nesąžiningo elgesio tikimybę patvirtina tai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas išsikraustė gyventi atskirai ir ėmėsi nesąžiningų veiksmų – iš lėšų, gautų pagal tariamą dovanojimo sutartį, 2021 m. gruodžio 20 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais. Tai iš dalies apsunkins būsimo teismo sprendimo vykdymą – bus reikalinga nukreipti išieškojimą į šį turtą, kurio priverstinio pardavimo pradinė kaina mažinama CPK 718 straipsnio nustatyta tvarka, todėl, tikėtina, bus gauta mažesnė suma, nei ta, už kurią šis turtas atsakovo buvo įgytas.

4. Pasak ieškovės, būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką didina ir ta aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, yra didelė. Nesąžiningą atsakovo elgesį rodo jo anksčiau turėtas tikslas ieškovės pervestą pinigų sumą užvaldyti, atsisakant pirkti nekilnojamąjį turtą Tenerifėje ir grąžinti ieškovei pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nusprendęs, kad nors ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6. 2022 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė kartotiną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 500 000 Eur sumos dydžio atsakovo nekilnojamąjį turtą ir lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenims, taip pat iš darbo santykių ir visų kitų pajamų šaltinių gaunamas pajamas. Ieškovė taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo A. P. duomenis apie tai, iš kokių lėšų ir už kokią kainą pagal 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. P. nupirko nekilnojamąjį turtą, bei atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą, iš kurio būtų matyti sąskaitoje esančių lėšų likutis.

7. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad po teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas iš savo motinos 2022 m. kovo 10 d. nupirko 6 458 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovės atstovas 2022 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie tai, iš kokių lėšų ir už kokią kainą atsakovas iš savo motinos nupirko nurodytą nekilnojamąjį turtą, taip pat pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašą, iš kurio būtų matyti šioje sąskaitoje esančių lėšų likutis, tačiau atsakovas prašomos informacijos nesuteikė. Vertinant atsakovo nesąžiningus veiksmus po bylos iškėlimo, laikytina, kad tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė yra pagrįsta, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

8. Atsakovas A. P. prašė atmesti ieškovės prašymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovas 2022 m. kovo 10 d. iš savo motinos įsigijo 6 458 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o atsakovo atstovas nepateikė ieškovės atstovui informacijos, iš kokių lėšų šis turtas buvo įsigytas, bei atsakovo banko sąskaitos išrašo, neįrodo būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo 500 000 Eur vertės turtą. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo A. P. duomenis apie tai, iš kokių lėšų ir už kokią kainą pagal 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. P. nupirko nekilnojamąjį turtą, išreikalauti atsakovo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą, iš kurio būtų matyti šioje sąskaitoje esančių lėšų likutis.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Tai, kad atsakovas po bylos iškėlimo iš savo motinos nupirko 6 458 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kelia grėsmę būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovė, vykdydama CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, prašė teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie tai, iš kokių lėšų ir už kokią kainą jis nupirko nekilnojamąjį turtą iš savo motinos, ir atsakovo sąskaitos banke išrašą, tuo siekdama pagrįsti, kad iš ginčo dalyku esančių lėšų už turtą buvo sumokėta daugiau, nei jis vertas. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę ir pareigą teikti įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutraukti ieškovės atskirojo skundo dalies dėl įrodymų išreikalavimo nagrinėjimą, netenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti papildomai teikiamus įrodymus.

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pagrindinis bylos inicijavimo tikslas yra ne tariamai neteisėtos dovanojimo sutarties panaikinimas, o atsakovo teises varžančio procesinio instituto – laikinųjų apsaugos priemonių – taikymas, siekiant įgyti pranašumą šalių ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.

14.2. Įrodymais nepatvirtinti ieškovės teiginiai, kad 2022 m. kovo 10 d. sandoris buvo įvykdytas iš dovanojimo sutarties pagrindu gautų lėšų, negali būti pakankamu pagrindu taikyti atsakovo turto areštą.

14.3. Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus

14. Ieškovė atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas jos pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo išreikalauti iš atsakovo A. P. duomenis apie tai, iš kokių lėšų ir už kokią kainą pagal 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. P. nupirko nekilnojamąjį turtą, taip pat atsakovo sąskaitos AB SEB banke išrašą.

15. Prieš vertinant ieškovės prašymo pagrįstumą išaiškintina, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas atskiras procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl klausimai, susiję su bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyku, šioje stadijoje nesprendžiami ir nevertinami. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas atsisako tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Poreikio tenkinti ieškovės prašymą nepagrindžia ir tai, kad toks prašymas nebuvo tenkintas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo tiesiogiai nepasisakyta, bet ta aplinkybė, kad teismas prašomų duomenų neišreikalavo, leidžia spręsti, kad prašymas nebuvo tenkintas.

17. Be to, civilinės bylos Nr. e2-867-1043/2022 duomenys patvirtina, kad analogišką prašymą ieškovė buvo pateikusi dublike. Prašymo pagrįstumas buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi. Įvertinus tai, kad prašymas neturi tiesioginės reikšmės šioje byloje sprendžiamam ginčui, buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą išreikalauti nurodytus duomenis iš atsakovo.

Dėl atsakovo prašymo priimti papildomus įrodymus

18. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė papildomus duomenis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. 4SD-1232 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kuriais remdamasis teigia, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, juo bandoma tik paveikti atsakovą tarp šalių vykstančiame ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

20. Teismą, vertinantį prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, papildomai teikiami dokumentai ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o su kitais tarp šalių sprendžiamais ginčais, todėl teikiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. raštą atsisakoma priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytas raštas yra pateiktas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-867-1043/2022 kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Atsakovui išaiškintina, kad esant poreikiui teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Sprendžiant dėl poreikio priimti atsakovo pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kuria atsakovas siekia paneigti ieškovės teiginius dėl prastos atsakovo finansinės padėties, nurodytina, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšmingi ne duomenys apie šalies, kuriai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiamąsias pajamas ar turtinę padėtį, bet duomenys apie jo turtinės padėties pokytį, todėl ir šį atsakovo papildomai teikiamą įrodymą, kaip neturintį įrodomosios reikšmės vertinant byloje sprendžiamus klausimus, atsisakoma priimti.

Dėl pakartotinai pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

22. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi atmetus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dar neišnagrinėjus dėl tos nutarties ieškovės pateikto atskirojo skundo, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė kartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jeigu atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradusį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnykusį pagrindą, dėl kurio tokias priemones buvo atsisakyta taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011; 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2011).

24. Taigi, teismui atmetus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su tokiu prašymu galima kreiptis į teismą dar kartą, tačiau tuomet teismas vertina, ar ieškovas nurodė naujų aplinkybių, ar pateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnyko pagrindai, kuriems esant laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

25. Analizuojamu atveju pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybe, kad nagrinėjant bylą dėl ginčijamo sandorio (kurio pagrindu, pasak ieškovės, ji pervedė atsakovui 500 000 Eur) galiojimo, atsakovas, tikėtina, ginčo lėšomis įsigijo iš savo motinos nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės bei bylos medžiaga leidžia teigti, kad ieškovė tiek pirmąjį, tiek ir pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais, t. y. prašymai grindžiami aplinkybe, kad atsakovas disponuoja ginčo sandorio pagrindu gautomis lėšomis, tikėtina, už jas įsigydamas nekilnojamąjį turtą. Kadangi ieškovės pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomi argumentai nelaikytini iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurios suponuotų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

26. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje priimtomis išvadomis, papildomai pažymi, kad, remiantis bylos duomenimis, nenustatyta, jog atsiskaitydamas pagal 2022 m. kovo 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį atsakovas panaudojo ne asmenines, bet ginčo sutarties pagrindu jam perduotas lėšas. Nesant išspręstam ginčui tarp bylos šalių dėl dovanojimo sandorio (ne)galiojimo, atsakovo veiksmai įsigyjant savo vardu nekilnojamąjį turtą, nelaikytini pagrindžiančiais jo nesąžiningą elgesį, nukreiptą apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo pagal ieškovės pareikštą ieškinį įvykdymą.

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama ne su bet kokiu atsakovo elgesiu, įgyvendinant jam teisę įsigyti turtą, bet o su atsakovo elgesiu, kuriuo siekiama sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas pagrįstai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

30. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo naudai priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo nesvarsto, nes kol teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, bylinėjimosi išlaidų skirstymui nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasGintaras Pečiulis