Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-220-1139/2022 pagal antstolės E. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. P., suinteresuoti asmenys A. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens skolininkės prašymą įtraukti į bylą dėl baudos skyrimo antstolio pareiškimu suinteresuotu asmeniu kitą asmenį.

11. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje dėl baudos skyrimo antstolio pareiškimu nepagrįstai taiko ypatingosios teisenos normas įtvirtintas CPK V dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantės argumentais pažymi, kad bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kaip ir dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.

12. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė prašo jos sutuoktinį į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau atžvelgiant į tai, kad byla dėl baudos skyrimo antstolio pareiškimu nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka (CPK V dalis), laikytina, kad apeliantė kelia klausimą dėl jos sutuoktinio įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. CPK 443 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.

13. CPK V dalyje nėra atskirai reglamentuotas klausimas dėl nutarties, kuria sprendžiamas suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą klausimas, apskundimo galimybė, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu yra vadovaujamasi CPK 46–47 straipsniuose įtvirtintomis normomis. Nagrinėjamu atveju reikalavimą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu sutuoktinį reiškia apeliantė, kuri byloje yra suinteresuotas asmuo, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu taikytinos CPK 47 straipsnio nuostatos dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017 yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.

16. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skųsti atskiruoju skundu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį turėjo teisę tik tas asmuo, kurį šia nutartimi buvo atsisakyta įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu (šiuo atveju A. P.), bet ne prašymą pateikusi apeliantė.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties, nes ši nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal apeliantės A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties dalyje, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti suinteresuoti asmens įtraukimo į bylą klausimą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal apeliantės A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties nutraukti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.