Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria ieškovės procesiniai dokumentai laikomi nepaduotais ir grąžinami ieškovei, civilinėje byloje Nr. 2-2456-803/2016 pagal F. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakoma dėl įvykdytų reikalavimų, o neteisėtai pakeičiamas civilinio ieškinio dalykas, nes teismas nepagrįstai įvardijo atsakove Šiaulių universitetą ir priskyrė ieškovei žodžius, kurių ieškovė nerašė. Nagrinėjamoje byloje kyla Generalinės prokuratūros prievolės nustatyti tęstinės nusikalstamos veikos organizatorius ir dalyvius nevykdymo ir atsakomybės klausimas. Įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo. Teismas klaidingai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis įrodo, jog ieškovės nusiskundimai ir nuomonė dėl įrodinėjamo netinkamo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo buvo įvertinti teismo juos atmetant, priešingai, Šiaulių apygardos teismas tinkamai įvertino ieškovės nusiskundimus, panaikindamas skundžiamus nutarimus.Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. sausio 11 d. prašymu buvo pakartotinai pateikti reikalaujami įrodymai, šių dokumentų prieduose pateiktas papildomas ieškinio aplinkybių išaiškinimas. Todėl ieškinio trūkumai laikytini pašalintais.Teismo nustatyti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, todėl teismas turėtų priimti ieškinį, o kitą informaciją, jei ji bus būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pripažįstama, kad: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo.Skundžiamoje nutartyje keliami nauji reikalavimai ieškinio trūkumams pašalinti: „...nepriklausomų turto vertintojų, medicinos ekspertų išvados, negautų pajamų pagrindžiantys dokumentai...“.Aplinkybės apie pareigūnų neteisėtus veiksmus išdėstytos ieškovės 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo 32 – 63 lapuose ir procesiniuose dokumentuose, esančiuose skundo prieduose. Žalos faktas išsamiai aprašytas 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo 63 – 69 lapuose. Turtinės žalos sudėtis ir kaina nurodyti 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo Vilniaus apygardos teismui 63 – 64 lapuose, 2015 m. rugsėjo 16 d. apeliacinio skundo Lietuvos apeliaciniam teismui 4 – 6 lapuose ir 2016 m. sausio 11 d. prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui 1 – 4 lapuose. Priežastinis ryšys – 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo 1 – 69 lapuose ir jo priedų procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartimi minėta nutartis iš esmės palikta nepakeista. Taigi, ieškinio trūkumai yra konstatuoti įsiteisėjusia nutartimi. Todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl šiuo atveju skundžiamos nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytų trūkumų (ne)egzistavimas nebenustatinėtinas, o vertintina, ar galima pripažinti, kad trūkumai yra pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė neigiamai ir priėmė skundžiamą nutartį. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka.

Po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 16 d. nutarties apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016 m. sausio 28 d. pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (t. 2, b.l. 183-187). Jame ji nurodė, kad ieškinio trūkumus pašalino tokiais procesiniais dokumentais: 2015 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu (dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties) ir 2015 m. lapkričio 2 d. prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui bei jų priedais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad ieškinio (ne)priėmimo, trūkumų šalinimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 225 straipsnio 2, 3 punktus ieškinio priėmimo atveju teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims privalo išsiųsti pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas, nustatyti terminą atsiliepimams pateikti. Taigi, įstatymas nenumato, kad kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, priėmus ieškinį (inter alia po trūkumų šalinimo), turėtų būti siunčiami kokie nors kiti procesiniai dokumentai (atskirieji skundai dėl nutarčių trūkumams pašalinti, prašymai ir įrodymai apeliacinės instancijos teismui ir pan.). Todėl trūkumai apskritai turi būti šalinami teikiant ieškinį su (pa)šalintais trūkumais pirmosios instancijos teismui, t.y. tam teismui, kuris, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė trūkumus, o ne procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose apeliacinės instancijos teismui. Antra, net ir nepaisant paminėto, pažymėtina taip pat tai, kad prie 2015 m. rugsėjo 16 d. atskirojo skundo (apeliantė įvardija jį apeliaciniu skundu) jokių naujų priedų apskritai nėra nurodyta, jo priedais yra nurodyti tie patys 85 priedai, kurie pateikti su pirminiu ieškiniu (apeliantė jį įvardijo skundu) (t. 2, b.l. 109-158). Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 2 d. prašyme pati apeliantė yra nurodžiusi, kad teikia įrodymus pakartotinai, o iš prašymo priedų ir matyti, kad jie yra dalis su pirminiu ieškiniu pateiktų dokumentų (t. 2, b.l. 161-165). Taigi, net tuo atveju, jei būtų priimtinas trūkumų šalinimas teikiant dokumentus jau apeliacinės instancijos teismui, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad minėtų dokumentų priedais trūkumai realiai buvo šalinami. Tuo tarpu visi kiti 2016 m. sausio 28 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodyti motyvai, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, yra skirti ne trūkumų šalinimui, o susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių, kuriomis konstatuoti trūkumai, nepagrįstumu bei kritika. Kaip minėta, pastarųjų įsiteisėjusių nutarčių pagrįstumas nebėra nagrinėjimo dalykas vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė savo 2015 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu bei 2015 m. lapkričio 2 d. prašymu pašalino ieškinio trūkumus, vientisas ieškinys su (pa)šalintais trūkumais apskritai net nėra pateiktas.

Tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas. Ieškinio faktinis pagrindas yra vienas iš esminių ieškinio elementų. Sutiktina su apeliante, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Pažymėtina, kad šioje apeliantės nurodomoje praktikoje pasisakoma apie tik formalius procesinius reikalavimus, o tuo tarpu nagrinėjamu atveju kalbama apie esminį ieškinio elementą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis). Pagal bendrąją taisyklę ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas esant tokiems neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, t. y. klaidingai nurodžius pro­cesinio dokumento pavadinimą, nenurodžius teismo pavadinimo, atsiskaitomosios są­skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų, procesinio dokumento surašymo datos, ir kitiems netikslumams, kuriuos neesminiais trūkumais pripažįsta teismas. Jeigu ieškinio pagrindas nurodomas neaiškiai, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Jei ieškinio trūkumai nepašalinami, t. y. teisme negaunamas ieškinio trūkumus šalinantis procesinis dokumentas, ieškinys laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). (žr. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktiką Nr. 36). Kaip minėta, šiuo atveju teismui procesinis dokumentas (ieškinys) su (pa)šalintais trūkumais nebuvo pateiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį ir laikė ieškinį nepaduotu bei jį grąžino.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo jos naikinimui. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl apeliantės prašymo prijungti papildomus įrodymus

Apeliantė 2016 m. balandžio 27 d. prašymu prašo prijungti papildomus įrodymus – apeliantės prašymus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atsakymą ir kitus dokumentus, nurodydama, kad jie pagrindžia Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros veiksmų neteisėtumą, apeliantės konstitucinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Taigi, iš esmės apeliantė teikia papildomus įrodymus, šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, nors terminas pašalinti teismo nustatytus trūkumus jau yra suėjęs. Trūkumai turėjo būti šalinami teikiant ieškinį su (pa)šalintais trūkumais pirmosios instancijos teismui, t. y. tam teismui, kuris sprendžia ieškinio priėmimo klausimą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar galima pripažinti, kad trūkumai yra pašalinti, todėl apeliantės pateikti papildomi įrodymai prie bylos nepridėtini prie bylos kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku (nereikšmingi šiam klausimui išspręsti) ir grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 177 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.