Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 300 000 eurų turtinės žalos bei 1000 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros teisėtumo ir teisingumo pažeidimų, neteisėto neveikimo, valstybės įgaliojamais ir kompetencijomis priskirtų baudžiamųjų tyrimų nevykdymo, prevencinės pareigos neatlikimo, tęstinės veikos neužkardinimo, grasinimų ir prievartos veiksmų panaudojimo patyrė žalą. Paaiškino, jog neabejoja, kad policijos, prokuratūros pareigūnai žinojo apie Šiaulių universiteto siekį sunaikinti ją ir jos šeimos narius. Tęstinės 20 nuskalstamos veikos epizodai, kurie yra akivaizdūs turto prievartavimo ir siekimo nužudyti įrodymai, prasidėjo nuo 2003 m. Neturtinė žala pasireiškė padaryta apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu ir sankcijomis Šiaulių universitete. Tačiau valstybė turi atsakyti, nes valstybės pareigūnai neištyrė nė vieno iš 20 nusikaltimų. Atlyginant neturtinę žalą siekiama ir teisingumo tikslų. Turtinės žalos atlyginimui prašo tik trečdalio nusikalstamomis veikomis ir neteisėtais veiksmais jai padarytos žalos atlyginimo. Paaiškino, jog 2006 m. buvo pasisavinta dalis jai priklausančios sodybos Lukšių km. Šiaulių rajone, dėl to padaryta turtinė žala yra 23 169,60 eurų. 2008 m. tų pačių asmenų bendru susitarimu su AB „Vilniaus žemės grupė“ pasisavino 46 339,20 eurų AB „Swedbank“ patalpose. 2009 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 7 d. buvo sugadintas gyvenimasis namas, tvora ir kiemo grindinys, dėl ko paryta žala yra 700 eurų. 2009 m. gruodžio 4 d. sudegintas automobilis, lietvamzdis, apdegė gyvenamojo namo siena, garažo stogas, todėl kilo 3 188 eurų žala. 2010 m. buvo išdaužtas gyvenamojo namo Šiauliuose plastikinis langas ir sugadintas rėmas, o turtinė žala buvo 500 eurų. 2010 m. gegužės 27 d. pavogta intelektinė nuosavybė, intelektinės nuosavybės produktų žala nebuvo skaičiuojama, bet jos dydis yra 10 860 eurų. 2012 m. buvo priversta skubiai parduoti namą už 200 000 Lt, tačiau jo vertė buvo 500 000 litų. Padarytos turtinės žalos dydis yra 86 886,01 eurų. 2012 m. metais ieškovė buvo priversta išeiti iš darbo. Įvertinus jos kūrybinį potencialą, būtų galėjusi dirbti 10 metu, todėl žala dėl negautų pajamų sudaro nuo 234 000 iki 390 000 eurų. Turtinė žala dėl sveikatos sužalojimo, išlaidos ekspertizėms, gydymui yra 579 eurų, o išlaidos gydymui, skaičiuojant nuo pirmosios baudžiamosios bylos pradėjimo – 2009 m. spalio 7 d. sudaro 12 960 eurų. Bendras padarytos žalos dydis yra nuo 834 000 iki 999 000 eurų.

Šalies argumentai

Ieškovė 2016 m. sausio 28 d. pateikė procesinį dokumentą, nurodydama, jog tai ieškinio trūkumų šalinimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartį. Tačiau iš esmės ieškovė pateikia teismų procesinių sprendimų kritiką, nurodydama, jog negalėjo būti nustatyti trūkumai ieškinio priėmimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas paaiškina, jog pagal CPK 339 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovei F. I. numatytą įpareigojimą – iki 2016 m. sausio 28 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nepakeistoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Primintina, kad ieškovė turėjo: 1) nurodyti faktines aplinkybes dėl valstybės atsakomybės dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį. Tačiau turtinės žalos atsiradimo fakto ir dydžio nepagrindžia argumentas, kad su ieškiniu yra pateikti penki šimtai keturiasdešimt septyni lapai. Turtinę žalą gali pagrįsti nepriklausomų turto vertintojų, medicinos ekspertų išvados, negautų pajamų dydį pagrindžiantys dokumentai ir kt. Taip pat teismas norėtų atkreipti ieškovės dėmesį, kad ji 2015-11-02 pateiktais Lietuvos apeliaciniam teismui papildomais paaiškinimais akcentavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prevencinių veiksmų neatlikimą, tačiau nenurodė konkrečių įrodymų dėl patirtos žalos. Kaip matyti iš ieškovės Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 28 d. pateikto procesinio dokumento, jai žinomos CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis numatyti ieškinio reikalavimai, t.y., kad asmens nesutikimas ir pasipiktinimas institucijos veiksmais nepagrindžia žalos atsiradimo fakto ir dydžio. Tai reiškia, kad civilinės bylos pradėjimui neužtenka nuomonės išdėstymo, o reikalaujama pateikti įrodymus, galinčius patvirtintini žalos atsiradimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje esanti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis įrodo, kad ieškovės nusiskundimai ir nuomonė dėl įrodinėjamo netinkamo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo buvo įvertinti teismo, juos atmetant (T.2, b.l.26,27). Ieškovei nepateikus kitų argumentų dėl valstybės atsakomybės dėl turtinės žalos atlyginimo, nenurodžius įrodymų, galinčių patvirtinti žalos kildinamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prevencinių veiksmų neatlikimo atsiradimo fakto ir dydžio, ieškovės ieškinys laikoma nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).