- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-554-460/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PSV centras“ ieškinį atsakovui K. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PSV centras“ (toliau – ieškovė, UAB „PSV centras“) kreipėsi į teismą su ieškiniu K. R. (toliau – atsakovas), kuriuo ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės ir atsakovo 2025 m. balandžio 4 d. sudarytą prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui kreiptis dėl teisių į žodinį prekių ženklą „CD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grafinį prekių ženklą „CDCD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės ir atsakovo 2025 m. balandžio 4 d. prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo duomenų registravimo prekių ženklų registre bei uždrausti atsakovui perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti teises į žodinį prekių ženklą „CD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grafinį prekių ženklą „CDCD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kylančias iš ieškovės ir atsakovo 2025 m. balandžio 4 d. prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutarties. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, kad bylos eigoje atsakovas gali bet kada pateikti prašymą registro tvarkytojui dėl teisių į prekių ženklus perdavimo įregistravimo ir / arba sudaryti sandorį, kuriuo perleistų ar apsunkintų prekių ženklus (teises į prekių ženklus).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkintas ieškovės BUAB „PSV centras“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui K. R. kreiptis dėl teisių į žodinį prekių ženklą „CD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grafinį prekių ženklą „CDCD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės BUAB „PSV centras“ ir atsakovo K. R. 2025 m. balandžio 4 d. prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo duomenų registravimo prekių ženklų registre bei uždrausti atsakovui K. R. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti teises į žodinį prekių ženklą „CD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grafinį prekių ženklą „CDCD“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kylančias iš ieškovės BUAB „PSV centras“ ir atsakovo K. R. 2025 m. balandžio 4 d. prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutarties. Nutartį teismas nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
3.2. Teismo vertinimu, yra reali grėsmė, kad atsakovas gali bet kada, taip pat ir šios bylos nagrinėjimo metu, kreiptis dėl duomenų registravimo prekių ženklų registre. Tokiu atveju būtų apsunkintas būsimas teismo sprendimas, ieškovei atsirastų papildomų nuostolių, o ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus dėl savo teisių gynimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį; netenkinus šio prašymo, sumažinti taikytų priemonių apimtį, paliekant tik draudimą registruoti teisių perleidimą, tačiau leisti prekių ženklus naudoti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4.2. Atsakovas prekių ženklus įgijo pagal galiojančią sutartį, už juos atsiskaitė ir 8 mėnesius investavo į jų vertę. Ieškovė, būdama profesionali proceso dalyvė, privalėjo pasirinkti tokias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžytų atsakovo ūkinę veiklą (pvz., tik draudimą perleisti nuosavybės teisę registre), tačiau pasirinko maksimalų veiklos paralyžiavimą.
4.3. Nėra įrodyta grėsmė, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas „gali bet kada kreiptis dėl teisių įregistravimo“, tačiau prekių ženklai nėra perleisti registre. Atsakovo nuomone, dėl to jokios teisinės pasekmės nėra kilusios.
4.4. Administratorius apie sandorį žinojo nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau į teismą kreipėsi tik po daugiau nei pusmečio, kai galimai pasikeitė rinkos konjunktūra. Tai rodo, kad prašymu prašoma ne siekiant apsaugoti turtą, o siekiant daryti procesinį spaudimą atsakovui.
4.5. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovas netinkamai aiškina prima facie vertinimą.
5.2. Atsakovas, teigdamas, kad ieškinys yra nepagrįstas, nepateikia jokių savo teiginių įrodymų.
5.3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja reali rizika, kad Prekių ženklai bus perleisti tretiesiems asmenims.
5.4. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo teisės ir interesai nėra varžomi labiau, nei to reikalauja esama situacija.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: VšĮ Užstato sistemos administratoriaus 2025 m. gruodžio 29 d. el. laiško kopiją; VšĮ Užstato sistemos administratoriaus 2025 m. gruodžio 29 d. el. laiško kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1509-656/2026; MB „Kvasas“ nemokumo administratoriaus 2026 m. sausio 27 d. raštą ir el. laiško kopiją; UAB PEGAS distribution vadovo 2026 m. sausio 23 d. el. laiško kopiją (atsiliepimo į atskirąjį skundą priedai), nors ieškovė nepareiškė atskiro prašymo, tačiau galima suprasti, kad prašo juos priimti.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „PSV centras“ ir atsakovas K. R. 2025 m. balandžio 4 d. sudarė ginčo prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) sprendė, kad yra reali grėsmė, kad atsakovas gali bet kada kreiptis dėl prekių ženklų duomenų įregistravimo. Tokiu atveju būtų apsunkintas būsimas teismo sprendimas.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Teigiama, kad ieškovė pasirinko maksimalų veiklos paralyžiavimą. Draudimas naudoti prekės ženklą yra kraštutinė priemonė, nes prekės ženklo vertė kyla jį naudojant, o nenaudojamas jis nuvertėja, kas nenaudinga abiem ginčo šalims. Tikinama, kad nėra įrodyta grėsmė, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Skunde nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai – nusprendė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ieškovės BUAB „PSV centras“ ir atsakovo K. R. 2025 m. balandžio 4 d. prekių ženklų pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. R. 230 Eur žyminį mokestį ir 16 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Akcentuotina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu už akių teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu už akių modifikavo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nustatė, kad tenkinus ieškinį – jos turi galioti visa apimtimi iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2026 m. vasario 24 d.
17. Tai reiškia, kad šioje civilinėje byloje procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ne tik modifikuotas, tačiau ir įsiteisėjęs.
18. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, ginčas tarp šalių įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimu už akių išspręstas iš esmės.
19. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
20. Nutraukus apeliacinį procesą, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi, nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, kad apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už atskirąjį skundą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PSV centras“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.