Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Retail development services“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Agentus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Retail development services“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus: 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. elektroninio laiško kopijas. Apeliantė prašo šiuos naujus įrodymus priimti ir nurodo, kad būtinybė juos pateikti iškilo tik gavus teismo sprendimą, kuomet atsakovė suprato, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, vertindamas įrodymus, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl šalis siejusių teisinių santykių specifikos ir ginčo dalyko. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pati apeliantė pripažįsta, jog pagal į bylą pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas įskaitymo delspinigių sumai neatliko. Tačiau atsakovė įskaitymo faktą įrodinėja ne byloje esančiais įrodymais, bet pateikdama naujus įrodymus, kuriuos, būdama atstovaujama advokato, galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Jeigu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai turi teikti apeliacinį skundą, bet ne naujus įrodymus, todėl ieškovė prašė atsakovės pateiktų įrodymų nepriimti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. elektroninio laiško kopiją galėjo pateikti į bylą dar pirmosios instancijos teisme, nes jie surašyti gerokai iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Tačiau neatmestini ir apeliantės argumentai apie tai, kad poreikis pateikti naujus įrodymus jai galėjo atsirasti ir po teismo sprendimo priėmimo, įvertinus teismo argumentus dėl šalis siejusių teisinių santykių specifikos ir ginčo dalyko, t. t. sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo. Nauji įrodymai buvo pateikti su apeliaciniu skundu, ieškovė dėl jų atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė išsamius paaiškinimus, todėl nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl Statybos rangos sutarties ir papildomų susitarimų sąlygų dėl darbų atlikimo termino nustatymo

Byloje nustatyta, kad 2016-02-04 ieškovė UAB „Agentus“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Retail development services“ (užsakovė) sudarė Statybos rangos sutartį. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika, pagal atsakovės pateiktą techninį projektą, atlikti rangos darbus Savitarnos automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Darbai turėjo būti pradėti 2016-02-08 ir baigti 2016-04-20 (Sutarties 5.1 punktas). 2016-04-25 buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2016-02-04 Statybos rangos sutarties, kurio 3 punkte buvo nustatyta, kad remiantis šio susitarimo Nr. 1, 1 punktu, darbų atlikimo terminas šiame objekte yra 2016-04-30. Paminėtas 1 punktas numatė, kad pagal Sutarties (2016-02-04 Statybos rangos sutarties) 2.2 punktą, Užsakovas užsako, o Rangovas atlieka papildomus darbus „Salelių įrengimas“, nurodytus Lokalinėje sąmatoje Nr. S013, kuri yra priedas prie Papildomo susitarimo Nr. 1. Taigi, Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punktas nukreipia sutarties šalis į 2016-02-04 Statybos rangos sutarties 2.2 punktą, kuris reglamentuoja papildomų darbų atlikimo galimybę, jeigu jie, kaip ir šiuo atveju, nebuvo numatyti Techniniame projekte, ir apmokėjimą už juos. Dėl papildomų darbų turėjo būti susitarta raštu, kas nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Buvo sudarytas ir 2016-05-03 Papildomas susitarimas Nr. 2, kurio sąlygos iš esmės tapačios Papildomo susitarimo Nr. 1 sąlygoms, išskyrus tai, kad buvo susitarta dėl kitų papildomų darbų atlikimo – „Vidaus dujotiekio“ (1 punktas) bei darbų atlikimo termino – nuo 2016-05-05 iki 2016-05-20.Apeliantė teigia, kad pasirašant abu Papildomus susitarimus nebuvo keičiamas 2016-02-04 Statybos rangos sutarties 5.1. punktas ir darbų, numatytų pagal šią sutartį, atlikimo terminas, kurio pabaiga 2016-04-20 (5.1 punktas). Jos manymu ieškovė, norėdama pakeisti darbų atlikimo terminus, privalėjo vadovautis Statybos rangos sutarties 5.5. punkto reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie sudaryti prie Sutarties, šalys susitarė ne tik dėl papildomų darbų atlikimo, bet ir dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, nes, kad galėtų pilnai užbaigti darbus, ieškovė turėjo atlikti pagrindinius ir papildomus darbus, kuriems atlikti buvo reikalingas papildomas laikas. Nurodė, kad pagal Sutarties 5.4.6 punktą, papildomų darbų vykdymas yra aplinkybė, suteikianti ieškovui (rangovui) teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitė 2016-02-04 Statybos rangos sutartimi nustatytą darbų atlikimo terminą. Pagal sutartį, darbų atlikimo terminų pratęsimą reglamentuoja 5.5. punktas. Šiame punkte nurodyta, jeigu rangovas mano, kad pagal kurią nors Sutarties nuostatą jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors Darbų atlikimo terminų pratęsimą, tai Rangovas privalo pranešti Užsakovui, nurodydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla šis reikalavimas, ir Rangovas įgyja teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą tiek dienų, kiek Rangovas negalėjo vykdyti darbų dėl Sutarties 5.4 punkte nurodytų priežasčių. Statybos rangos sutarties 5.4.6 punkte aptariami papildomi darbai, kaip ir pagal Papildomų susitarimų įžanginę dalį ir 3 punktą, turėjo būti atliekami būtent 2016-02-04 Statybos rangos sutarties statybos objekte – (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo suteikti ieškovei teisę į darbų pabaigos pratęsimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo įforminta raštu Papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 prie 2016-02-04 Statybos rangos sutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog 2016-04-25 Papildomas susitarimas Nr. 1 ir 2016-05-03 Papildomas susitarimas Nr. 2 raštu buvo sudaryti jau po Statybos rangos sutarties termino – 2016-04-20 pasibaigimo, nesudaro pagrindo nelaikyti šių Papildomų susitarimų sudėtine 2016-02-04 Statybos rangos sutarties dalimi, kai juose nurodyta, kad jie sudaryti būtent prie šios sutarties. Papildomuose susitarimuose yra nuoroda į šios Sutarties 2.2 punktą dėl papildomų darbų, dėl kurių susitarus, pagal sutarties 5.4.6 punktą, Rangovas įpareigojamas suteikti teisę Užsakovui pratęsti darbų terminą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties 1.1 punktą, sąvoka „Darbai“ reiškia Sutartyje numatytus darbus, t. y. ir papildomus darbus statybos objekte. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal 2016-05-03 Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo darbų terminas buvo pratęstas iki 2016-05-20, buvo numatyti papildomi darbai „Vidaus dujotiekis“, kurie net ir pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus buvo būtini, kad statybos objektas – degalinė – galėtų funkcionuoti. Šiuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, kad vidaus dujotiekio darbai turėjo būti numatyti Techniniame projekte ir dėl papildomo susitarimo pasirašymo yra atsakovės kaltė, nekeičia galutinio darbų atlikimo statybos objekte termino. Pažymėtina, kad, pagal Sutarties 3.2.5 punktą, Techninį projektą Rangovui pateikia Užsakovas ir būtent jis atsako už techninio projekto sprendinių teisingumą bei jų atitikimą normatyvinių dokumentų reikalavimams, todėl apeliantės argumentai dėl rangovės kaltės yra nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl Sutarties termino pabaigos. Jeigu vertinti šalių elgesį po Sutarties termino pabaigos, tai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pretenzijas dėl termino praleidimo atsakovė pareiškė tik 2016-07-04 pretenzijoje (I t. b. l. 169), t. y. suėjus terminui pagal 2016-05-03 Papildomą susitarimą Nr. 2 (2016-05-20). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas šią aplinkybę. Apeliantės nurodomuose 2016-05-18, 2016-05-30, 2015-03-31 techninio prižiūrėtojo el. laiškuose (II t., b. l. 26, 27, 28) nėra akcentuojamas terminų praleidimas. Atsakovės vadovo P. T. 2016-06-11, 2016-06-22 elektroninių laiškų ieškovei (II t. b. l. 30-31, 32-33) turinys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė pati darbų atlikimo termino pabaiga laikė Papildomame susitarime Nr. 2 nurodytą datą – 2016-05-20. Vadovas tik įrodinėjo, kad šiai datai nėra baigti visi darbai, nes nėra atlikti nuotekų siurblinės NS1 dangos asfaltavimo ir užbaigimo darbai, konstatavo, kad nepasirašys priėmimo–perdavimo akto atbuline data, jeigu jame bus nurodyta 2016-05-20 ar 2016-06-17, o ne faktinė darbų atlikimo data. Be to, atsakovės vadovo 2016-06-11 elektroniniame laiške minimi darbai – Nuotekų siurblinė NS1– yra darbai pagal Sutarties Objektinę sąmatą (eil. Nr. 4), todėl pati atsakovė, nurodydama 2016-05-20 terminą, jį siejo su pagrindine Sutartimi. Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis nustatė, kad tik nuo 2016-07-04 pretenzijos ieškovei pateikimo, atsakovė pradėjo neigti termino pratęsimą iki Papildomame susitarime Nr. 2 nurodytos datos – 2016-05-20. Apeliantės atstovai teisme prašė Sutarties ir papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies – ieškovės nenaudai. Tačiau kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytų Papildomų susitarimų ir Sutarties sąlygos teismui nekėlė tokių abejonių, kad tektų taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įprastinio sutarties aiškinimo metu galima buvo nustatyti, kad Papildomų susitarimų ir Sutarties sąlygos dėl darbų atlikimo terminų nustatymo yra pakankamai aiškiai suprantamos. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2016-05-20.

Dėl statybos darbų atlikimo pabaigos

Apeliantė nurodo, kad ieškovė atliko visus darbus ir pašalino darbų trūkumus tik 2016-07-12, kuomet abiejų šalių buvo pasirašytas Baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas (I t., b. l. 184). Šiuo aktu abi Sutarties šalys patvirtino, kad rangovas atliko visus numatytus ir papildomus darbus už 197 783,08 Eur su PVM ir perdavė užsakovui. Pagal Sutarties 4.5 punktą, darbai laikomi baigtais, kai Rangovas darbų priėmimo–perdavimo aktu perduoda darbus, o Užsakovas juos priima. Vertinant šio punkto sąlygas matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl tarpinių darbų, atliktų per vieną kalendorinį mėnesį, priėmimo ir perdavimo ir dėl galutinio darbų perdavimo–priėmimo, kuris atliekamas pilnai užbaigus darbus ir Sutartimi bei teisės aktų nustatyta tvarka perdavus techninę–išpildomąją dokumentaciją. Šalys susitarė, kad Užsakovas turi organizuoti tarpinių darbų priėmimą per 5 dienas, o galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, o jeigu to nepadaro, tai suėjus šiems terminams laikoma, kad darbai yra atlikti pilnai ir tinkamai, o Užsakovas šiuos darbus priėmė ir jokių pretenzijų neturi. Pagal Sutarties 4.4 punktą, su Galutiniu aktu Rangovas turi perduoti ir Garantinį raštą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl skolos priteisimo yra pagal tarpinius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovei siuntė tarpinius darbų priėmimo– perdavimo aktus 2016-05-30 (aktai nepasirašyti ir be PVM sąskaitos faktūros), 2016-06-09, 2016-06-10, 2016-06-14 ir 2016-06-20, tačiau atsakovė vengė juos pasirašyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš ieškovės elektroninių laiškų turinio matyti, jog Atliktų darbų aktai už 2016-05 mėn., išskyrus 2016-06-20 elektroniniu laišku siųstus atliktų darbų aktus, buvo siunčiami atsakovei tik derinimui, o ne pasirašymui. Šie aktai buvo ieškovės koreguojami, net mažinama atliktų darbų kaina, kas reiškia, kad buvo mažinamas ir atliktų darbų kiekis, nurodytas ankstesniuose aktuose. Pvz. 2016-06-14 elektroniniu laišku siųstos, už 2016-05 mėn. atliktus darbus, 2016-05-31 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. AG01795 suma buvo sumažinta nuo 27364,79 Eur (išsiųsta 2016-06-09) iki 23490,12 Eur, nors šios sąskaitos išrašymo data nebuvo pakeista. Pažymėtina, kad su 2016-06-09 elektroniniu laišku buvo siunčiamas ir Baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas, tačiau tik su 2016-06-20 elektroniniu laišku buvo išsiųstos apmokėti kitos dvi PVM sąskaitos faktūros Nr. AGO1804 ir Nr. AG01805, prie kurių pridėti Atliktų darbų aktai Nr. S005-A004 ir Nr. S014-A001 už 2016-06 mėn., kuriuos tik 2016-06-17 pasirašė ieškovės gamybos direktorius R. J.. Taigi, nors ieškovė ir nurodo, kad 2016-05-18 perdavė atsakovei Statybos darbų žurnalą, darbai nebuvo užbaigti iki 2016-05-20. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė į bylą pateikė Statybos žurnalo 19 lapo kopiją, kurios nepateikė ieškovė su tripliku, kuriame yra techninio prižiūrėtojo parašas apie tai, kad statybos darbai baigti 2016-06-26 (II t., b. l. 198-199). Be to, pati ieškovė 2016-06-29 pranešimu (I t. b. l. 146) pranešė atsakovei, kad, remdamasi Sutarties 5.4 punktu, faktiškai atliktus darbus objekte pridavė atsakovei 2016-06-21. Ieškinyje paaiškino, kad atsakovė darbus turėjo priimti iki 2016-06-26, t. y. per 5 kalendorines dienas nuo ieškovės 2016-06-20 elektroninio laiško gavimo, tačiau atliktų darbų aktų nepasirašė, pretenzijų nepareiškė. Tačiau su ieškovės argumentais, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, 2016-06-21 gavusi jos siųstus atliktų darbų aktus, teisėjų kolegija nesutinka. Nes atsakovė 2016-06-22 raštu (II t. b. l. 32) nurodė ieškovei į 2016-06-11 techninio prižiūrėtojo raštą dėl defektų. Šiuo raštu techninis prižiūrėtojas reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų aktų, kurie atsakovei buvo išsiųsti 2016-06-10, nurodant, kad dar vyksta siurblinės asfaltavimo darbai, kurie akte įrašyti kaip baigti (II t., b. l. 30). Ieškovė 2016-06-29 pranešimu apie vienašalį aktavimą (I t. b. l. 146) atsiuntė ieškovei ir atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus darbus ir išlaidų vertę, visas keturias PVM sąskaitas faktūras. Šio pranešimo priedai (I t. b. l. 149- 154) – ginčo atliktų darbų aktai – yra pasirašyti ieškovės gamybos direktoriaus ir atsakovės techninio prižiūrėtojo 2016-06-28, išskyrus Atliktų darbų aktą Nr. S009-A001 ”Dujofikavimas”, kurį pasirašė tik ieškovės gamybos direktoriaus, nenurodydamas pasirašymo datos. Prie šio pranešimo buvo pridėtos visos keturios PVM sąskaitos faktūros, kurių išrašymo data taip pat 2016-06-28, t. y. data, kuomet buvo pasirašyti atliktų darbų aktai, pagal kuriuos jos buvo išrašytos. Taigi, atsakovės pasamdytas objekto statybos techninės priežiūros vadovas S. J. teisme teisingai parodė, jog plovykla faktiškai pradėjo veikti jau 2016 m. birželio mėnesį (2017-04-18 teismo posėdžio garso įrašas 16:09 - 42:30). Teisėjų kolegija, remiantis šalių paaiškinimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šios nutarties 25-27 punktuose nurodytomis aplinkybėmis dėl atliktų darbų pridavimo, Atliktų darbų aktų pasirašymo, Statybos žurnalo įrašais, liudytojo S. J. parodymais, konstatuoja, kad yra pagrindas padaryti išvadą, kad darbai faktiškai buvo baigti, kaip objekte atliktų darbų techninis prižiūrėtojas pasirašė ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, t. y. 2016-06-28. Tuomet atsakovė ieškovei už atliktus darbus, pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2016-06-28, turėjo pareigą sumokėti ne vėliau kaip 2016-07-03. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kuomet nustatė, kad ieškovė atliktus darbus pagal tarpinius atliktų darbų aktus atsakovei perdavė 2016-05-20. Apeliantė nurodo, kad ieškovė visus darbus atliko tuomet, kai 2016-07-12 buvo pasirašytas Baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurį ieškovės gamybos vadovas pasirašė 2016-07-08, o atsakovės direktorius – 2016-07-12 (I t., b. l. 184). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame akte buvo konstatuota, jog ieškovė pilnai atliko visus numatytus ir papildomus darbus už 197 783,08 Eur su PVM bei perdavė užsakovui. Pažymėtina, kad byloje ginčas kilęs dėl atsiskaitymo pagal tarpinius atliktų darbų aktus, pagal ieškovės atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2016-06-28. Nors neneigiant Baigiamojo akto, kaip sąlygos tinkamam sutarties įvykdymui konstatuoti svarbos, tačiau pagal šį aktą mokėjimai nebuvo atliekami, todėl atsakovė pagal tarpinius atliktų darbų aktus turėjo pareigą atsiskaityti 2016-07-03, kaip buvo nurodyta šios nutarties 29 punkte.

Dėl statybos rangos darbų apmokėjimo

Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 23 846,04 Eur skolą ir 2050,76 Eur delspinigių, viso 25 896,80 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad pagal Sutartį už priimtus iš ieškovės darbus atsakovės neapmokėtas skolos likutis sudaro 23 846,04 Eur. Atsakovė teigia, kad pagal Sutarties 5.9 punktą ji turėjo teisę skaičiuoti sutartines netesybas ir įtraukti jas į mokėjimo balansą, tačiau šios teisės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino. Atsakovės manymu, ieškovė darbus turėjo baigti iki 2016-04-20, baigiamąjį darbų aktą abi šalys pasirašė tik 2016-07-12, todėl už šį laikotarpį, vadovaujantis Sutarties 5.9 punktu, ji paskaičiavo 23 924,22 Eur delspinigių ir 2016-08-05 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (apeliantės pateiktas naujas įrodymas), kurio ieškovei nepatvirtinus per 10 dienų, 23 924,22 Eur sumą paskaičiuotų delspinigių už vėlavimą įvykdyti Statybos rangos sutartį, atsakovė įskaitė vienašališkai.Atsakovė 2016-08-01 rašte (I t. b. l. 181- 182) ieškovei nurodė į Sutarties 10.5 punktą dėl mokėjimų sustabdymo ir sutarties nutraukimo sąlygų, 5.9 ir 5.10 punktų nuostatas dėl galutinio atsiskaitymo ir Užsakovo teisės įtraukti į mokėjimų balansą sumas, mokėtinas pagal Sutartį, susijusias su rangovui keliamais reikalavimais dėl Sutarties sąlygų pažeidimo. Šiame rašte atsakovė sudarė mokėjimo balansą ir nurodė, kad pretenzija ieškovei dėl 23857,60 Eur be PVM delspinigių pridedama (“prisegta”). Pažymėtina, kad atsakovė dar iki šio rašto pateikimo reikalavo ieškovės finansinėje apskaitoje apskaityti jos paskaičiuotus delspinigius (I t. b. l. 172-173), tačiau ieškovė 2016-07-15 raštu (I t., b. l. 175-176) nurodė, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo delspinigius. Atsakovė su apeliacinius skundu pateikė 2016-08-05 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą (III t., b. l. 83), kurį parengė vyr. buhalterė. Jame nurodyta atsakovės mokėjimai ieškovei ir 23 857,60 Eur suma, kaip ieškovės skola atsakovei pagal 2016-07-04 pateiktą pretenziją, bei 11,56 Eur likutis atsakovės naudai. Byloje yra duomenys, kad šis skolų suderinimo aktas ieškovei išsiųstas elektroniniu laišku 2016-08-22 (23:00 val., III t., b. l. 84) su prašymu pasirašyti ir aktą grąžinti atsakovei bei nuoroda, kad nesulaukus atsakymo per 10 d., likutį atsakovė laikys galiojančiu. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir 6.131 straipsnio 1 dalį, prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Ieškovė 2016-05-05 Skolų suderinimo akto nepasirašė ir nelaiko jo atsakovės atliktu vienašališku įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas skolų suderinimo aktas, kurį pasirašė atsakovės vyr. buhalterė, nelaikytinas įskaitymu, o tik siekiu tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006). Šiame dokumente nėra CK 6.131 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo pareiškimo apie prievolės šalies valią padaryti įskaitymą CK 6.130 straipsnio prasme, juolab, kad jį siunčiant dar buvo prašoma ieškovės pasirašyti. Atsakovė 2016-05-05 Skolų suderinimo aktą išsiuntė ieškovei 2016-08-22 (23:00 val., III t., b. l. 84), tačiau jeigu nebuvo valios pareiškimo apie įskaitymą, tai nebuvo ir tinkamo pranešimo apie įskaitymą. Be to, pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį, pranešimas apie įskaitymą laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Skolų suderinimo akte buvo nurodytas 10 d. terminas ieškovei išreikšti savo valią. Ieškovė nesutiko su atsakovės skaičiuojamais delspinigiais, todėl aptariamas Skolų suderinimo aktas negalėjo sukelti CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį iškelta 2016-08-19, todėl galiojant CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudimui įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, įskaitymas pagal aptariamą teisinį reglamentavimą iš vis negalėjo būti atliktas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatas neatliko. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė net neneigė, kad dokumento – 2016-08-05 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto – į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes nustatė, kad atsakovei dar net nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė ieškinyje jau atsikirtinėjo į atsakovės pretenzijas dėl delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, net prašė juos sumažinti. Ieškovė nurodė, kad, pagal Sutarties 5.9 punktą, delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties darbų kainos yra neprotingai dideli. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pačiai ieškovei kilo abejonių dėl delspinigių pagal Sutartį reikalavimo tvarkos, kuomet pagal jos pasiūlytą 5.10 punkto redakciją, užsakovas turi teisę įtraukti į balansą sumas, mokėtinas pagal Sutartį, susijusias su Rangovui keliamais reikalavimais dėl Sutarties sąlygų pažeidimo, tačiau šiame punkte nenurodoma į įstatymo pagal įstatymą nuostatas, kas reiškia, kad šalys tokiu reglamentavimu suteikė užsakovei teisę sutikslinti mokėjimų – skolų balansą pačiai, jeigu rangovė padarė Sutarties sąlygų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė darbus pagal Sutartį baigė ir juos atsakovei pridavė 2016-06-28, nors turėjo baigti 2016-05-20, todėl konstatuotina, kad ieškovė pradelsė įvykdyti prievolę 39 kalendorines dienas. Dėl šio pradelsimo atsakovė negalėjo naudotis objektu pagal paskirtį. Pažymėtina, kad Baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2016-07-12 (I t., b. l. 184). Tokiu atveju, esant šalių ginčui dėl užsakovės teisės pagal Sutarties 5.9 punktą apimties, atsakovė savo atsikirtimus galėjo pareikšti teisme, teikdama atsiliepimą ir paaiškinimus, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 6.64 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir vienas iš tokių atvejų – kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Juolab, kad nagrinėjamo ginčo neišsprendimas, kuomet abi šalys teikė paaiškinimus ir argumentus dėl atsakovės į balansą įtrauktų sumų, mokėtinų pagal Sutartį, neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje nurodytų teisingumo, protingumo principų, vienai šaliai būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas vien todėl, kad ieškovė atsakovės teisę pagal Sutarties 5.10 punktą interpretuoja kitaip, negu tokios teisės įgyvendinimo tvarką suprato kita sandorio šalis – atsakovė. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad, pagal Sutarties 5.9 punktą, rangovui už vėlavimą atlikti darbus netesybos skaičiuotinos nuo Sutarties kainos, o užsakovei už vėlavimą sumokėti už darbus, pagal Sutarties 5.11 punktą, netesybos skaičiuotinos nuo pradelstų atlikti darbų kainos. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas yra iš dalies atsiskaitęs su ieškove už atliktus darbus, todėl jos interesas yra iš dalies patenkintas, o ieškovei vėlavus atlikti darbus, atsakovė negalėjo naudoti objekto pagal paskirtį, todėl skirtingas sutartinis reguliavimas gali būti tuo pateisinamas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės paskaičiuoti 23 857,60 delspinigiai pagal Sutarties 5.9 punkto nuostatas sudaro 15 proc. nuo Sutarties kainos arba 73 proc. metinių palūkanų. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Sutartį darbus objekte ieškovė turėjo baigti 2016-05-20, o faktiškai baigė 2016-06-28, todėl pradelsė užbaigti darbus 39 kalendorines dienas ir netesybos sudarytų tik 12 573,60 Eur sumą (161 200,00 Eur x 0,2 proc. x 39) arba 8 proc. nuo Sutarties kainos. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Atsakovė į bylą pateikė sąrašą, pagrindžiantį jos nuostolius (III t. b. l. 44) ir nurodė, kad jos nuostolius už laikotarpį nuo 2016-04-20 iki 2016-07-04 sudaro 32886 Eur: negautos pajamos nuo 2016-04-20 iki 2016-07-04 (300 Eur x 74 dienos = 22 200 Eur); tiesiogines išlaidos: 2664 Eur (22200 x 012); negautas pelnas: 19 536 Eur (22 200 – 2664); atlyginimai su mokesčiais: 4 235 Eur (1694 Eur x 2.5 mėn.); nuoma: 254 Eur (1158 Eur x 2.5 mėn.); 500 Eur techninės priežiūros išlaidos; 6 067 Eur banko palūkanos už 2,5 mėn. (260 000 Eur x 12 proc. x 12 mėn. x 2,5 mėn.). Atsakovė teikė įrodymus dėl šių nuostolių (III t., b. l. 14-42). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teritorijos nuomos mokesčių išlaidos, direktoriaus ir buhalterės darbo užmokesčio išlaidos nėra tiesioginiu ryšiu susijusios su atsakovės nuostoliais dėl ieškovės kaltės, tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė nepatyrė nuostolių dėl ieškovės pradelsimo įvykdyti prievolę Sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė per 39 kalendorinių dienų uždelsimo laikotarpį negavo pajamų, nes nevykdė veiklos dėl atsakovės kaltės. Į bylą pateikti duomenys patvirtina šias už naudojimąsi plovykla gautas įplaukas: per 2016 m. 08 mėn. – 5475,00 Eur, 09 mėn. –5 783 Eur, 2017-02 mėn. – 9652 Eur, 03 mėn. – 9797 Eur, 04 mėn. – 9680 Eur (III t. b. l. 36-42 ), todėl teisėjų kolegija turi pagrindo nustatyti, kad ieškovė per kalendorinę uždelsimo dieną gavo įplaukų vidutiniškai 300 Eur per dieną, o per visą uždelsimo laikotarpį tai sudarytų 11700 Eur. Taip pat atsakovė įrodė, kad buvo pratęsta sutartis su techniniu prižiūrėtoju (III t., b. l. 17), turėjo mokėti banko palūkanas, negaudama pajamų iš plovyklos veiklos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinus šalių sutartinių santykių specifiką dėl statybos rangos dalyko, kuomet dalinis prievolės įvykdymas nemažina užsakovo nuostolių, neturi pagrindo pažeisti sutarties laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir pripažinti 12 573,60 Eur netesybas neprotingai didelėmis bei jas sumažinti. Todėl konstatuotina, kad vadovaujantis Sutarties 5.10 punktu, atsakovė turėjo teisę įtraukti į mokėjimo balansą 12 573,60 Eur sumą ir tuomet jos skola ieškovei sudarytų 11 272,44 Eur (23 846,04 Eur –12 573,60 Eur). Remiantis šia išvada, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš atsakovės priteista 23 846,04 Eur skola mažintina iki 11 272,44 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimų dėl delspinigių priteisimo

Apeliantė prašė panaikinti sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir atmesti ieškinį. Tačiau atsakovė per ieškovės delspinigių skaičiavo laikotarpį nuo 2016-07-05 iki 2016-08-16 su ieškove pilnai neatsiskaitė. Todėl ieškovės turėjo teisę už 43 kalendorines dienas skaičiuoti po 0,2 procento delspinigių (Sutarties 5.11 punktas). Pripažinus atsakovės teisę įtraukti į mokėjimo balansą 12 573,60 Eur sumą ir konstatavus, kad atsakovės skolos likutis sudarys 11 272,44 Eur, delspinigiai už laikotarpį nuo 2016-07-04 iki 2016-08-16 (ieškinio pareiškimo teisme) arba už 43 kalendorines sumas sumažintini nuo 2 050,76 Eur iki 969,43 Eur (11 272,44 Eur x 0,2 proc. x 43). Teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkindamas apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismas privalo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 583 Eur žyminio mokesčio išlaidų (I t., b. l. 200-206) ir 2000,13 Eur atstovavimo išlaidos (II t. b. l. 191-193, III t., b. l. 48-50), viso: 2 583,13 Eur. Ieškovės ieškinys tenkinamas 47 proc. (12 241,87 Eur x 100 : 25 896,80 Eur), todėl ji turi teisę į 1214,07 Eur ( 2583,13 Eur x 47 : 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1050,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t., b. l. 36-38). Ieškovės ieškinys atmestas 53 proc., todėl atsakovė turi teisę į 556,06 Eur ( 1050,00 Eur x 53 : 100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą (1214,07 Eur – 556,06 Eur) iš atsakovės ieškovei priteistos 2 583,13 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 658,01 Eur, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 537,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (III t. b. l. 85) ir 2120,00 Eur išlaidų advokato M. V. pagalbai apmokėti (220,00 Eur už konsultacijas, 400,00 už susipažinimą su bylą, 1200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2017-07-12) ir 300,00 už paaiškinimų raštu parengimą (2017-11-24)) (III t. b. l. 80-82, 104-106). Taip pat atsakovė turėjo 1742,40 Eur išlaidų advokato I. D. pagalbai apmokėti (895,40 Eur už atstovavimą teisme 5 val. 29 min, 847,00 Eur už susipažinimą su bylą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę bei 302,40 Eur PVM) (III t., b.l. 122-125).Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (red. nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos), 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju susipažinus su atsakovės patirtų išlaidų advokato M. V. pagalbai apmokėti pateikta detalizacija konstatuotina, kad atsakovės prašomos priteisti 220 Eur atstovavimo išlaidos, susijusios su teikiamomis konsultacijomis, bei 400,00 Eur susipažinimo su civiline byla išlaidos viršija minėtų Rekomendacijų 8.19 p. nurodytus maksimalius dydžius, kurie šiuo atveju atitinkamai yra 163,52 Eur ir 272,92 Eur, todėl mažintinos iki nurodytų maksimalių sumų. Tokiu būdu pagrįstomis laikytinos 1936,44 Eur prašomos priteisti atstovavimo išlaidos (163,52 Eur + 272,92 Eur + 1 200 Eur + 300 Eur). Išnagrinėjus advokato I. D. atstovavimo išlaidų detalizaciją nustatyta, kad teismo posėdis, kuriame atsakovę atstovavo šis advokatas, truko 2 val. 30 min., todėl prašomos priteisti atstovavimo išlaidos tiek už dalyvavimą teismo posėdyje (895,40 Eur), tiek už susipažinimą su byla bei atsiliepimu į apeliacinį skundą (847 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytus maksimalius dydžius, kurie šiuo atveju atitinkamai yra 251,61 Eur ir 419,22 Eur, todėl jos mažintinos iki nurodytų maksimalių sumų. Tokiu už šio advokato atstovavimą priteistinos tik 670,83 Eur (251,61 Eur + 419,22 Eur) atstovavimo išlaidos. Taigi, bendra pagrįsta atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 144,27 Eur (1936,44 Eur + 670,83 Eur + 537 Eur).Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1052,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 421,08 Eur už pasirengimą atstovauti ieškovę ir jos atstovavimą teisme (III t. b. l. 95, 118-121). Kadangi 2018-01-17 teismo posėdis truko 2 val. 30 min., tai ieškovės turėtos 1473,78 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas 53 proc., todėl ji turi teisę į 1 666,46 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3 144,27 Eur x 53 proc.), o ieškovei atlygintina 47 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 692,68 Eur (1473,78 Eur x 47 proc.), atmestų reikalavimų dalyje. Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą (1666,46 Eur – 692,68 Eur) atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 973,78 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės UAB „Retail development services“ ieškovei UAB „Agentus“ priteistą 23 846,04 Eur skolą sumažinti iki 11 272,44 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 44 ct), priteistus 2 050,76 Eur delspinigių sumažinti iki 969,43 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 43 ct.), 6 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 12 241,87 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 87 ct.) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priteistas ieškovei UAB „Agentus“ iš atsakovės UAB „Retail development services“ 2583,13 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 658,01 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 01 ct).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, į. k. 300668910 Sandėlių g. 9, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Retail development services“, į. k. 159004690, Draugystės g. 17-1, Kaunas, 973,78 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.