Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2023 m. gegužės 3 d., apie 02.29 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo prieigose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė kirviu vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. J. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies kirstinę žaizdą su kaukolės skliauto lūžiu, kuri pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G2014/2023(01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. K. kaltę pripažino ir nurodė, jog įvykio dieną gėrė alų, kai nukentėjusysis (D. P. J.), išsitraukęs iš po striukės lazdą, pradėjo jį mušti. Dėl mušimo jautė skausmą, todėl nustūmė nukentėjusįjį ir nubėgo į sandėlį. Iš sandėlio paėmė kirvį, nes paprasčiausiai ėmė kas buvo po ranka. Tada grįžo atgal ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą bukąja kirvio dalimi. Kai sudavė smugį nukentėjusiajam, jis (M. K.) buvo pargriautas ir prispaustas ant lovos, kol atvažiavo policija. Dėl savo elgesio gailisi, už nukentėjusiojo medicinines išlaidas sumokėjo.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 3 d. apklaustas įtariamasis M. K. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. jis su sesers vyru R. M. gėrė alų, kol tarp jo ir R. M. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko jie susimušė. Jis (M. K.) R. M. sužalojo peiliu ranką. Vėliau R. M. išėjo iš namų. Kai R. M. išėjo, jis (M. K.) liko jų namuose, sėdėjo ir toliau gėrė alų. Po kurio laiko namo grįžo R. M. su pažįstamu vaikinu. Tas vaikinas atėjo su mediniu pagaliu, R. M. užėjęs namo iškarto pradėjo jį (M. K.) rankomis laikyti, o tas vaikinas pradėjo mušti jį medine lazda, pataikydamas jam į rankas, kojas, smūgiavo apie 5-6 kartus. Nors mėlynių nuo jo smūgių neatsirado, tačiau vis tiek jautė kūno skausmus. Jam pavyko ištrūkti iš jų namų ir nubėgo iki savo namų, paėmė namuose gulėjusį kirvį ir grįžo pas juos į namus. Jis paėmė kirvį ir buka dalimi, pentimi sudavė tam vaikinui, kuris jį mušė vieną kartą į kaktą, po ko jie (R. M. ir D. P. J.) jį dviese nubloškė ant kambaryje esančios lovos ir kartu laikė, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinės patalpas. Jis gailisi dėl savo poelgio, pasikarščiavo (1 t., b. l. 103-105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 26 d. apklaustas įtariamasis M. K. prašė vadovautis jo pateiktas pirminiais parodymais. Papildomai nurodė, kad jis yra supažindintas su civiliniais ieškiniais. Ketina atlyginti žalą (duomenys neskelbtini), tai ketina padaryti kito mėnesio pradžioje. Jis neatlygins turtinės žalos nukentėjusiajam, kadangi mano, kad jis pats atėjo į jo (M. K.) namus ir sukėlė konfliktinę situaciją. Jis pripažįsta dėl to kas nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau nepripažįsta, kad padarė tai tyčia, t. y. kad sudavė nukentėjusiajam kirviu į galvą, kadangi buvo susijaudinęs ir gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris tą vakarą mušė jį pagaliu. Nukentėjusysis savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau dėl to jis į medikus, policiją nesikreipė (1 t., b. l. 123-125).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) pareigūno K. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d., apie 02.29 val., (duomenys neskelbtini), namo prieigose M. K., dėl nežinomų priežasčių, paėmęs kirvį, sudavė vieną kartą D. P. J. į galvos sritį, dėl šių veiksmų D. P. J. skubiai buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 6-9).

Iš 2023 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 55-56).

Iš 2023 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) K. T. kūno kameros vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 57-58).

Byloje pateikta Vilniaus teismo medicinos tarbybos specialisto išvada G2014/2023(01), kurioje nurodyta, kad:

1. D. P. J. kūne konstatuota galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda su kaukolės skliauto lūžiu. Sužalojimas padarytas traumuojant kirviu, tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. gegužės 3 d;

2. D. P. J. kūne konstatuota galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda su kaukolės skliauto lūžiu;

3. D. P. J. kūne konstatuota galvos plaukuotosios dalies kirstinės žaizda su kaukolės skliauto lūžiu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės skliauto lūžio (1 t., b. l. 70-72).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d., 04.03 val., M. K. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl to, jog nukentėjusysis kaltinime nurodytą dieną jį mušė lazda, dėl ko jautė skausmą, iš sandėlio pasiėmė kirvį ir vienu smūgiu sudavė nukentėjusiajam per galvą. Be paties M. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kita bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiojo D. P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis jam sudavė per galvą kirviu, todėl jį sutramdė ir iškvietė policiją, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. M. parodymai, apie tai, kad jis tiesiogiai matė kaip kaltinamasis nuketėjusiajam vieną kartą sudavė su kirviu per galvą, po ko kaltinamasis buvo prispaustas prie lovos, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Tokius nukentėjusiojo D. P. J. ir liudytojo R. M. parodymus taip pat patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustų policijos pareigūnų liudytojų K. T. ir K. Š. parodymai, apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną, atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam asmeniui kirviu buvo sužalota galva, o asmuo, kuris sudavė nukentėjusiajam kirviu per galvą, buvo paguldytas ant lovos, tiek ir kita byloje esanti rašytine medžiaga. Nukentėjusiojo įvykio metu padarytas sužalojimas nustatytas ne tik minėtų asmenų parodymais, bet ir byloje esančiais objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2014/2023(01), kurioje nurodyta, jog D. P. J. patirtas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad M. K. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pilnai pasitvirtino, būtent jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sukėlė specialisto išvadoje įvardintus sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. J. teismui nurodė, kad jis su kaltinamuoju M. K. susitaikė ir savo pareiškto civilinio ieškinio atsisako. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas D. P. J. ir M. K. 2024 m. kovo 8 d. susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 6).

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 135), administracine tvarka baustas, nuobaudos sumokėtos, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 133-134). Anksčiau M. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamosios asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju M. K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį – 215,66 Eur. (1 t., b. l. 75-76), tačiau teismui raštu pateikė informaciją apie tai, kad M. K. jau atlygino padarytą turtinę žalą, todėl ieškinio atsisako (1 t., b. l. 173). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. J. pareiškė civilinį ieškinį – 5000 Eur (1 t., b. l. 37), tačiau tiek teismo posėdžio metu, tiek susitaikymo protokole nurodė, jog civilinio ieškinio atsisako (2 t., b. l. 6). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinių ieškinių nutraukiamas.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. vasario 23 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. K. priteistinos 582,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato J. K. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (1 t., b. l. 168). Kadangi kaltinamasis atlygino medicinines išlaidas dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo, neturi daug pajamų, o gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-110), nuospredžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paketas Nr. 1 su kirviu ir paketas Nr. 2 su peiliu, 2023 m. spalio 6 d. nutarimu perduoti saugoti į PD prie LR VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. P. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. K. (M. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paketą Nr. 1 su kirviu ir paketą Nr. 2 su peiliu, 2023 m. spalio 6 d. nutarimu perduotus saugoti į PD prie LR VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio – nutraukti.

Procesą dėl D. P. J. civilinio ieškinio – nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.

Išaiškinti M. K., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.