Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovėms S. M., G. G., tretiesiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Trečiasis asmuo notarė L. J. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

14. Byloje nustatyta, kad 1980 m. rugsėjo 30 d. ieškovei Pasvalio miesto Vykdomas komitetas orderiu Nr. 105, suteikė butą, (duomenys neskelbtini) (toliau ir - ginčo butas), tą pačią dieną sudaryta jo nuomos sutartis (el. 1 t., b. l. 24, 2 t., b. l. 98-100). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su F. M. (el. b. l. 28). 1986 m. gegužės 20 d. F. M. gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute (el. b. l. 49). Šiame bute taip pat gyveno ir buvo registruota ieškovės motina A. V.. 1991 m. lapkričio 5 d. Pasvalio rajono valdybai ieškovė pateikė pareiškimą leisti pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su pagrindiniu nuomininku registruotas jos sutuoktinis F. M. ir motina A. V. (el. 1 t., b. l. 23-24). Buto nuomininkai F. M. ir A. V. pasirašė sutinkantys, kad pagrindinė buto nuomininkė – ieškovė pirktų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. vasario 17 d. pasirašyta notarinė ginčo buto pirkimo sutartis (el. 1 t., b. l. 10-11). Ieškovė nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta turto kaina 14 983,08 rb, iš kurių 1 827,20 rb. pirkėja sumokėjo į Pasvalio banko skyrių grynaisiais pinigais ir 13 155 rb. 88 kap. valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Nekilnojamojo turto registre ginčo butas registruotas ieškovės vardu, įregistravimo pagrindas – 1992 m. vasario 17 d. pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (el. 1 t., b. l. 41-42).

15. 2011 m. vasario 18 d. F. M. Pasvalio rajono 2 – ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko dukrai iš pirmos santuokos S. M. (el. 1 t., b. l. 47). 2013 m. spalio 18 d. F. M. sudarė kitą testamentą, kuriuo jam priklausančias pinigines lėšas, esančias ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko sutuoktinei ieškovei J. M. (el. 1 t., b. l. 48). (Duomenys neskelbtini) F. M. mirė (el. 1 t., b. l. 29). Po jo mirties palikimą priėmė, pateikdamos pareiškimus notarui atsakovės S. M., G. G. (el. 1 t., b. l. 45-46). 2018 m. birželio 15 d. atsakovei S. M. išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (el. 1 t., b. l. 72-88). 2021 m. liepos 19 d. Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro rašte nurodyta, kad testamentiniam įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, į likusį turtą paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą neišduotas, nes nėra atskirtos sutuoktiniams priklausančios dalys, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (el. 1 t., b. l. 97). Ieškovė po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

16. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ir F. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Jie santuokoje gyveno iki pat sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), t. y. 31 metus. Ginčo butą ieškovė nuosavybės teise įgijo 1992 m. vasario 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos aidas, 1991 m. birželio 4 d., Nr. 109-0, neteko galios 2001 m. sausio 1 d.) pagrindu, t. y. jos ir F. M. santuokos metu, todėl jis laikomas ieškovės ir F. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, neteko galios 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 m. liepos 1 d.), toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

20. Pagal bendrąją turto įsigijimo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Butų privatizavimo įstatymo nuostatų ir SŠK nustatyto sutuoktinių santuokos metu įgyto turto santykio, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai turėjo būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, jog butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

22. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei vadovaujantis teisės normomis ir turto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu galiojusio SŠK nuostatomis, konstatuotina, jog byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ginčo butas buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, ir buvo įsigytas už ieškovės pinigines lėšas, be to, minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu nebuvo aiškiai išreikšta tiek pačios ieškovės valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, tiek jos sutuoktinio F. M. valia, jog ginčo butas priklausytų ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

23. Priešingai nei teigia ieškovė, jos atstovė, 1991 m. lapkričio 5 d. Pasvalio rajono valdybai pateiktas pareiškimas leisti pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu gyvenančių nuomininkų F. M. ir A. V. pasirašytas sutikimas, kad pagrindinė buto nuomininkė įsigytų ginčo turtą, negali būti vertinamas, kaip sutikimas, kad ieškovė šį turtą įsigytų asmeninės nuosavybės teise. Minėtas kartu gyvenančių nuomininkų sutikimas pasirašytas atsižvelgiant į minėtas tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatas, nuomininkų tarpusavio susitarimas ir sutikimo pasirašymas buvo būtina sąlyga teisės lengvatine tvarka įsigyti gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise įgyvendinimui. Paminėtina ir tai, kad pačiame sutikimo tekste nėra jokių nuorodų į tai, kad ieškovė turtą įsigytų asmeninės nuosavybės teise, juridinis faktas dėl buto priklausymo ieškovei asmeninės nuosavybės teise nėra įregistruotas viešajame registre. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

24. Tiek 1992 m. sausio 30 d. buto įkainojimo akte, tiek 1992 m. vasario 17 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina 14 983,08 rb, iš kurių 1 827,20 rb. pirkėja sumokėjo į Pasvalio banko skyrių grynaisiais pinigais ir 13 155 rb. 88 kap. valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (el. 1 t., b. l. 16-17, 19-20). Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą, kad sumokėjo 75 rb. mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai už buto pirkimą (el. 1 t., b. l. 18). Tuo tarpu rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, kad 1 827,20 rb grynais pinigais už butą buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, kad ji turėjo jai asmeninės nuosavybės teisė priklausančių lėšų, į bylą nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad butui įsigyti panaudota 13 155 rb. 88 kap. valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų suma, priklausė tik pagrindinei buto nuomininkei, t. y. ieškovei. Atsakovė S. M. teigė, kad ginčo butas buvo išpirktas nuomininkų sudėtinėmis lėšomis - ieškovė ir jos motina mokėjo už butą vienkartinėmis valstybės išmokomis – investiciniais čekiais, o tėtis už butą mokėjo grynaisiais pinigais – rubliais. Įvertinus šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad tiek galiojančiame Civiliniame kodekse, tiek SŠK nustatyta sutuoktinių po santuokos sudarymo įgyto turto bendrumo prezumpcija šiuo atveju nepaneigta (CPK 185 straipsnis).

25. Paminėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo butui, įsigytam privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą, taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012; kt.).

26. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus nurodė, kad su sutuoktiniu F. M. niekada kartu negyveno, bendro ūkio nebuvo, kiekvienas savo lėšas tvarkė atskirai, gyvenamąsias patalpas buvo pasidalinę, o 2014 m. sutuoktiniui susirgus, jį slaugė iš žmogiško gailesčio. Tokius ieškovės paaiškinimus paneigia jos pačios paaiškinimai apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, rašytiniai byloje esantys įrodymai, atsakovių, byloje ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų P. J., K. V. J. paaiškinimai.

27. Liudytoja P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad F. ir J. pažinojo visą gyvenimą. F. gyveno savo tėviškėje, darė alų ir juo prekiavo, o J. bute. Jis taip šnekėdavo, kad jo žemė, o J. butas, tegul ji žinosi su savo butu. Nuvažiuodavo ir J. pas jį į sodybą, ir jis pas ją atvažiuodavo. Apie jų piniginius reikalus nežino. Per šventes kviesdavo abu, F. su J. dalyvavo jų šeimos šventėse, ji su vyru dalyvavo M. šventėse. Taip pat yra lankęsi J. bute, kuomet kartu buvo ir F.. Kai nebegalėjo gyventi vienas F., jis atėjo gyventi į (duomenys neskelbtini).

28. Liudytojas K. V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. yra jo pusbrolio F. žmona. Pusbrolis su žmona gyveno atskirai, jis gyveno savo sodyboje. Nežino, ar visą laiką taip buvo. Jie gyveno toli vieni nuo kitų, kitame kaime. F. yra sakęs, kad palieka J. butą, o jam tenka sodyba, kol jie sveiki. Gimtadieniuose F. su žmona būdavo kartu, vyras su žmona. F. sodyboje J. yra matęs. Kaip F. su J. ūkį veda, pinigus tvarko, jis nesidomėjo, nežino.

29. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad F. M. gyvenamoji vieta nuo 1986 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. spalio 26 d., t. y. jo mirties, buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. 1 t., b. l. 49). Oficialiuose jo sudaromuose dokumentuose (testamentuose, įgaliojime, pirkimo – pardavimo sutartyje), jo gyvenamoji vieta taip pat buvo nurodoma minėtu adresu. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai nemažai laiko iki 2014 m. praleido gyvendami skirtingose gyvenamosiose vietose – ieškovė ginčo bute, F. M. – paveldėtoje sodyboje, tačiau bylos duomenimis sutuoktiniai artimus tarpusavio santykius palaikė iki pat mirties. Tiek sutuoktinius pažystantys liudytojai, tiek atsakovės, F. M. dukros, patvirtino, kad sutuoktinius siejo tarpusavio ryšiai, jie vyko vienas pas kitą, dalyvaudavo giminaičių šventėse, laidotuvėse, rūpinosi vienas kitu. Kaip jau minėta, 2013 m. spalio 18 d. F. M. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, paliko sutuoktinei (el. 1 t., b. l. 48). 2014 m. vasario 12 d. ieškovė notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo sutuoktinį savo nuožiūra valdyti tvarkyti, disponuoti jos lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje (el. 2 t., b. l. 41). Nuo 2014 m., pablogėjus jo sveikatai, F. M. su sutuoktine nuolat gyveno ginčo bute, kur 2017 m. ir mirė.

30. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, kad prie buto išlaikymo sutuoktinis niekada neprisidėjo, butas buvo išlaikomas jos asmeninėmis lėšomis (CPK 176, 178 straipsniai).

31. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, kad F. M. jau po buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, jam priklausančios buto dalies atsisakė sutuoktinės naudai ar ją kitaip perleido. F. M. rašytine forma savo valios dėl ginčo buto neišreiškė. Teismo posėdžio metu apklaustiems liudytojams konkrečios aplinkybės žinomos nebuvo. Ieškovės nurodomas aplinkybes, atsakovės neigė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsiradus poreikiui dėl prastėjančios sveikatos, F. M. nuolat gyveno ginčo bute iki gyvenimo galo.

32. Teismas plačiau neaptaria su dubliku pateiktų B. G., B. V. K. rašytinių paaiškinimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymos ( el. 2 t., b. l. 31, 32, 136). Teismas šių įrodymų nepripažįsta objektyviais, be kita ko, jų vertinimas esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui įtakos neturi (CPK 176, 185 straipsniai).

33. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktą, kad ginčo turtas negali būti pripažintas išimtinai ieškovės asmenine nuosavybe. Dėl to, teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

34. Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio F. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paliktą turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti F. M. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

35. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

37. Byloje nustatyta, kad būdamas palikėjas F. M. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje su ieškove J. M.. Ji juo rūpinosi, jį prižiūrėjo. Po jo mirties liko palikimas. Kaip jau minėta, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), jis 2011 m. vasario 18 d. testamentu paliko dukrai S. M. (el. 1 t., b. l. 47). 2013 m. spalio 18 d. testamentu - jam priklausančias pinigines lėšas, esančias ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko sutuoktinei ieškovei J. M. (el. 1 t., b. l. 48). Po jo mirties taip pat liko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su ieškove jam priklausiusi buto, esančios (duomenys neskelbtini), dalis, bei įvairūs namų apyvokos, asmeniniai daiktai. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po palikėjo F. M. mirties jo palikimą taip pat priėmė jo pirmos eilės įpėdinės atsakovės S. M. ir G. G.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti po palikėjo mirties likusį turtą pirmos eilės įpėdiniai palikėjo vaikai - jo dukros ir palikėjo sutuoktinė, t. y. ieškovė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-241/2007).

39. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl sutuoktinio turto paveldėjimo pareiškimo notarei per įstatyme nustatytą terminą nepateikė. Ji taip pat nereiškė pretenzijų palikėjo įpėdinei atsakovei S. M. dėl palikėjo testamentu jai palikto turto. Tačiau, sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - ginčo butą, namų apyvokos daiktus, o taip pat bute esančius asmeninius palikėjo daiktus po jo mirties priėmė ieškovė ir iki šiol faktiškai šį turtą valdo, naudoja, prižiūri, rūpinasi juo kaip vienintelė teisėta savininkė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po palikėjo mirties viena moka buto išlaikymo mokesčius, įmokas, tenkančias butui, už daugiabučio namo atnaujinimą (el. 1 t., b. l. 101-144, 2 t., b. l. 22-30),

40. Ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji iš karto po sutuoktinio F. M. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama dalį paveldimo turto valdyti: priėmė ir kaip savu pradėjo naudotis, jį tvarkyti, disponuoti, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą. Ieškovės argumentų, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, iš esmės neginčija ir atsakovės, t. y. kiti palikėjo palikimą priėmę įpėdiniai.

41. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovė J. M. priėmė savo sutuoktinio F. M., mirusio (duomenys neskelbtini), paliktą turtą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo kaip savo. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio F. M. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė S. M. patyrė 1 330 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300 Eur už tripliko parengimą, 530 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžių metu). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovės ieškinį ginčijo tik dalyje dėl reikalavimo butą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsakovės prieštaravimų nereiškė, atkreipė ieškovės dėmesį dėl netinkamai formuluojamo reikalavimo. Atsakovės savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį ginčo dalyje atmetus, atsakovės S. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

43. Byloje susidarė 23,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Įvertinus tai, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 330 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.