Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl paveldimo turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G. ir Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki mirties valdė ½ dalį A. G. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad VMI prie FM atlieka veiksmus dėl A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo. Dėl ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio 1-ajame notarų biure 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 3404. Tačiau yra likęs nepadalintas santuokos metu įgytas turtas – A. G. įmonė, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). VMI prie FM kreipėsi į Vilkaviškio 1-ąjį notarų biurą, prašydama papildyti 2017 m. rugsėjo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notaras informavo, kad jau išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas nebus pildomas, o bus išduodamas papildomas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau tik tada, kai bus teisme nustatyta palikimą sudaranti ½ A. G. įmonės dalis, kadangi ji buvo įsteigta santuokos su R. G. metu. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis A. G. mirė santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – R. G., duomenų, kad santuoka būtų buvusi nutraukta, nėra. Todėl aukščiau minima A. G. įmonė yra bendras mirusiojo ir jo sutuoktinės turtas. Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad R. G. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Taigi, paveldint bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiški. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.117 straipsnio 1 dalis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka (e. b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyręs pareiškėjos rašytinius paaiškinimus pareiškime, pareiškėjos pateiktus į bylą dokumentus, teismo pripažįstamus oficialiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų pozicijas, teismas sprendžia nustatęs, jog byloje yra CK 4.89 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtas juridinis pagrindas ir sąlygos nustatyti palikėjo A. G., kurio palikimas yra perėjęs pareiškėjos atstovaujamai Lietuvos valstybei, dalį jo bendroje jungtinėje (iki mirties (duomenys neskelbtini) momento) su jį pergyvenusia sutuoktine suinteresuotu asmeniu R. G. nuosavybėje – A. G. įmonėje. Ši įmonė iki (duomenys neskelbtini) priklausė suinteresuotam asmeniui R. G. ir jos šią dieną mirusiam sutuoktiniui A. G. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl kurios galioja įstatymu nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys tokioje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Mirus A. G., šio turto teisinis režimas pagal įstatymą pasikeitė – pasibaigė bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas) ir, valstybei perėmus A. G. palikimą, atsirado bendra jungtinė nuosavybė, kurioje bendraturčiais yra pareiškėja ir palikėją pergyvenusi sutuoktinė R. G.. Kadangi pareiškėja perėmė mirusio A. G. palikimą (e. b. l. 9-13), jai, kaip naujajam bendraturčiui, toliau išliko ir tebegalioja lygių dalių šiame bendrame turte įstatyminė prezumpcija. Teismas sprendžia, kas visiškai atitinka pareiškėjos, kaip naujosios bendraturtės valią, kuriai byloje neprieštarauja nei antrasis bendraturtis (R. G.), nei suinteresuotu asmeniu į procesą įtraukta paveldėjimo bylą vedanti notarė, jog šioje faktinėje situacijoje yra teisėta, sąžininga ir protinga nuo aukščiau minėtos įstatyminės lygių dalių prezumpcijos nenukrypti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) ir nustatyti abiejų bendraturčių dalis lygiomis, t. y. po ½. Spręsdamas dėl bendraturčių dalių nustatymo lygiomis, teismas atsižvelgia ir į Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1768-633/2010 bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1126-633/2017, kuriais bendraturčių dalys būtent lygiomis jau yra nustatytos bendroje nuosavybėje į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1-3).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 ir 443 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip bendraturčio, dalis jo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su jį pergyvenusia sutuoktine R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – A. G. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvo ½ (viena antroji).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.