Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. G. (I. G.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. sausio 4 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K870447008 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 2 550,99 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 13,23 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas 171,54 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį (su nuolaida). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. punktą, 3.5.2. punktą, 5.1. punktą, 5.2. punktą atsakovas įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimu nustačiusi atsakovui papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir šiam jų nevykdant, nuo 2019 m. gruodžio 10 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1. punktas, 8.4.2. punktas, 8.5. punktas, 8.6. punktas.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 490,22 Eur negrąžinto kredito dalis, 141,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 12 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 13,23 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas dėl 13,23 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkinamas, priteisiant jas nuo 2019 m. gruodžio 13 d. Reikalavimas dalyje dėl šių palūkanų priteisimo 2019 m. gruodžio 12 d. (kreipimosi į teismą dieną) atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas tenkino reikalavimą dėl pelno palūkanų, išreikštų fiksuotu dydžiu, priteisimo už laikotarpį, įskaitant 2019 m. gruodžio 12 d.

Ieškovė, taikydama 13,23 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 3,47 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 12 d.). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 13,23 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (0,036 proc. į dieną (13,23 proc. / 365 d.)) ir jų skaičiavimo laikotarpis (132 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto netesybų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, todėl yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 3,47 Eur kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 775,38 Eur sutarties tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestį Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. šalys apibrėžia kaip vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį ieškovei, skirtą padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, kt. Šio mokesčio apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, kuriame nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis susideda iš kelių dalių. Vieną jo dalį pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą sudaro Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties specialiosiose sąlygose šios tarpininkavimo mokesčio dalies, nevertinant mėnesinių įmokų mokėjimo pradelsimo ateityje, dydis nurodytas apibrėžta 171,54 Eur suma), o kitą dalį pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, kuriai pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą taikoma 100 proc. nuolaida iki to momento, kol kredito gavėjas vėluoja apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų. Nurodytos Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos liudija, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte, kaip ir dalis tarpininkavimo mokesčio dalies, įtvirtintos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte, kuri skaičiuojama nuo priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos pagal Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą procentinį dydį (4.90 proc.), yra mokama tik atsakovui pažeidus Sutarties nuostatas, kas liudija, kad šios tarpininkavimo mokesčio dalys, nepaisant joms suteikiamo pavadinimo, yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šią mokesčio dalį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus, teismas mano esant pagrindą šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo tą dalį atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, t. y. 165,83 Eur (171,54 Eur - 2,85 Eur - 2,86 Eur) (Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 801,11 Eur (2 490,22 Eur + 141,59 Eur + 3,47 Eur + 165,83 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 99 Eur žyminis mokestis, 246,01 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 345,01 Eur. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 4 410,66 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 2 801,11 Eur sumai, t. y. tenkino 63,51 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 219,12 Eur (345,01 Eur × 63,51 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo I. G. (I. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 490,22 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties eurų 22 ct) negrąžinto kredito dalį, 141,59 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 59 ct) palūkanas, 3,47 Eur (trijų eurų 47 ct) kompensuojamas palūkanas, 13,23 proc. dydžio metines palūkanas už 2 490,22 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 165,83 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 83 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 801,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 219,12 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.