- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- I1-1860-743/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. skundu prašo: 1) panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. SN-23-1377; 2) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-1377; (toliau – ir ginčijami sprendimai) 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 1–5).
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad atlieka bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime lengvoje grupėje, visą laiką jo gyvenamoji vieta buvo 12-ame būryje, kol be aiškių motyvų jis buvo perkeltas į 10-ą būrį. Nurodo, kad yra rusakalbis, negali bendrauti lietuvių kalbą, o 12-ajame būryje gyveno kitas rusakalbis nuteistasis, todėl jis galėjo bendrauti rusų kalba, kas jo socialinį gyvenimą darė lengvesnį, nesijautė taip išsiskiriantis iš aplinkinių. Perkėlus jį į 10-ąjį būrį, situacija pasikeitė: šiame būryje nėra nė vieno asmens, su kuriuo jis galėtų bendrauti rusų kalba, kalėjimo darbuotojai su juo rusų kalba nebendrauja, jam lietuvių kalba sunku suprasti elgesio taisykles, jam taikomas teisės aktų nuostatas, jis turi nuolat ieškoti žmogaus, kuris jam padėtų viską suprasti išversdamas į rusų kalbą. Be to, 10-ajame būryje gyvena asmenys, priskirti paprastajai grupei, todėl jis, būdamas lengvoje grupėje, yra priverstas atlikti bausmę paprastosios grupės sąlygomis, t. y.: sutrumpėjo jo pasivaikščiojimų lauke laikas, kuris paprastai ir lengvai grupei skirtingas; skiriasi ten gyvenančių asmenų mąstymas ir dienotvarkė; negali naudotis maisto ruošimo patalpomis. Visa tai reiškia, kad jis atlieka bausmę ne lengvojoje grupėje, o paprastojoje grupėje.
2023 m. gegužės 22 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą dėl perkėlimo kitą būrį. 2023 m. birželio 27 d. gavo atsakymą Nr. SN-23-1377, kuriame nurodyta, kad skirstant nuteistuosius atsižvelgiama j jų nusikalstamo elgesio riziką, sveikatos būklę, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Kalėjimo viršininkas atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 25 d. patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos posėdžio protokolą bei pasinaudodamas diskrecijos teise, priėmė sprendimą netenkinti jo prašymo ir neperkelti jo iš 10-ojo būrio 4 brigados į 12-ąjį būrį. Šį sprendimą 2023 m. liepos 11 d. apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri skundą pripažino nepagrįstu, motyvuodama taip pat tuo, kad skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas atsižvelgiama į Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 14 punktą. Nurodė ir tai, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo darbuotojų pateiktais duomenimis dėl jo perkėlimo į kitą būrį gyvenimo sąlygos, pasivaikščiojimo režimas nebuvo pažeisti. Su tokiais argumentais nesutinka, nes sprendimuose nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų – yra neišsamus, objektyviai nepagrįstas faktiniais duomenimis ir jis negali suprasti, kodėl jis negali būti perkeltas į ankstesnį būrį.
2023 m. birželio 7 d. rašte nurodoma, kad priimant sprendimą atsižvelgta į asmenines, psichologines savybes, nusikalstamo elgesio riziką ir sprendimą priėmė vadovaudamiesi suteikta diskrecijos teise, tačiau diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Taigi administracija, priimdama sprendimą atsisakyti jį pagal 2023 m. gegužės 22 d. prašymą perkelti į kitą gyvenamąją vietą, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančius duomenis bei motyvuoti savo sprendimą, o ne tik formaliai nurodyti, kad laikosi įstatymų reikalavimų. Sprendime nurodoma, kad buvo vadovautasi Patariamosios komisijos protokolu, tačiau iš pateikto atsakymo neaišku, kas buvo jame svarstoma, kokiais motyvais remtasi, o tai neatitinka gero administravimo (atsakingo valdymo) principo, kuris reiškia asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą.
Būdamas perkeltas į 10-ąjį būrį, jaučia kalbos barjero žalą, jaučiasi diskriminuojamas dėl savo kalbos, tautybės, jis yra pažeidžiamas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, priverstas atlikti bausmę paprastosios grupės sąlygomis, jo atžvilgiu priimami sprendimai nemotyvuoti, jam nesuprantami ir neaiškūs, nepagrįsti, dėl to išgyvena, jaučia nepatogumus, todėl patiria neturtinę žalą, kuria vertina 2 000 Eur. Šia žalą patiria dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes jie neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovės 2 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, ir Bausmių vykdymo kodeksas) 5 straipsnio 2 dalis numato, kad bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys. Suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką numato Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktas numato, kad atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Vidaus tvarkos taisyklių IV skyrius reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą arba atskirą laikymą, jų rakinimą gyvenamosiose patalpose (kamerose), o XXVII skyrius dinaminio saugumo užtikrinimą suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietose. Dinaminis saugumas grindžiamas šiais elementais: tiesiogiai dirbantys su suimtaisiais ir nuteistaisiais darbuotojai žino suimtuosius ir nuteistuosius, jų asmenines savybes ir siekia suprasti jų asmeninę situaciją; darbuotojai užmezga ir palaiko teigiamus santykius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, profesionaliai ir etiškai su jais komunikuoja ir jiems padeda; darbuotojai renka laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui reikšmingą informaciją ir keičiasi ja tarpusavyje; darbuotojai rūpinasi ir padeda nuteistiesiems įsitraukti į prasmingo užimtumo veiklas; komunikacija tarp visų darbuotojų grindžiama teigiamais jų tarpusavio santykiais ir informacijos mainais; darbuotojai, bendraudami su suimtaisiais ir nuteistaisiais, vertina jų keliamą riziką sau, darbuotojams, kitiems asmenims ir aplinkai; darbuotojai, kurie kontaktuoja su suimtaisiais ir nuteistaisiais, privalo taikyti dinaminio saugumo principus, elgtis pagal nustatytas bendravimo su laikomu asmeniu strategijas, bendravimo metu, priimdami sprendimus, turi siekti resocializacijos tikslo (Vidaus tvarkos taisyklių 208.1–208.10 punktai). Dinaminį saugumą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir jo įgalioti darbuotojai, kurie: nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui reikšmingos informacijos rinkimo, fiksavimo ir apsikeitimo algoritmą; laikosi vadovavimo principų, palaikančių pozityvią saugumo kultūrą ir mikroklimatą laisvės atėmimo vietų įstaigoje (Vidaus tvarkos taisyklių 209.1, 209.3 punktai). Dinaminis saugumas įgyvendinamas visų darbuotojų, kurie pagal savo darbo pobūdį tiesiogiai bendrauja su suimtuoju ar nuteistuoju, komandinio darbo principu (Vidaus tvarkos taisyklių 210 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymu kreipėsi dėl jo perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu, priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo pripažintas nepagrįstu. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsakydama pareiškėjui paaiškino, kad nuteistojo gyvenamoji vieta yra keičiama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į neigiamos įtakos nuteistajam ar kitiems nuteistiesiems riziką, amžių, sveikatos būklę psichologines nuteistųjų savybes, gebėjimus užsiimti darbine veikla ir kt. Sprendimas neperkelti pareiškėjo į kitą gyvenamąją vietą buvo priimtas atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 25 d. Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos siūlymą.
Nurodo, kad paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas neperkeltas į kitą gyvenamąją vietą vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgus į surinktą informaciją apie pareiškėją. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina neigiamas atsakymas, dėl jo perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo reikalauti, o teismui naikinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SN-23-1377, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 2S-1737 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl apsunkinto bendravimo nurodo, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo darbuotojus nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų, su pareiškėju bendraujama jam suprantama kalba, esant nesusikalbėjimui, pasitelkiami kiti įstaigos kolegos, kurie padeda vertėjaujant. Nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl pasivaikščiojimų sutrumpėjimo.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Pateikdama argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės ir turtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos suma, todėl prašo ir šį pareiškėjo reikalavimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėją perkelti į kitą gyvenamąją patalpą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. N. atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime lengvoje grupėje. 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. NĮ-23-1180 pareiškėjas perkeltas iš 12-o būrio į 10-ą būrį, kur bausmę atlieka paprastos grupės nuteistieji. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą jį perkelti atgal į 12-ą būrį. Prašyme nurodė, kad jam nenurodytos jo perkėlimo priežastys, perkėlus jam pasikeitė bausmės atlikimo sąlygos, nes dabar gyvena su paprastosios grupės nuteistaisiais pagal paprastosios grupės sąlygas, neliko galimybės bendrauti rusų kalba. 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. SN-23-1377 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. 2023 m. liepos 5 d. pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2S-1737 pareiškėjo skundas atmestas. Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.
II. Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo
Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina (BVK 4 straipsnio 1 dalies 4–5, 7 punktai).
Suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas).
Atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 14 punktas).
Vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų statusą bei teises ir pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais, tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2010 m. sausio 22 d. sprendimą N. S. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Taigi aptartame teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste spręstina, ar atsakovės priimti ir pareiškėjo šioje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjo nurodyti paaiškinimų ir atsakovės atsiliepime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime lengvoje grupėje, buvo paskirtas gyventi į 12-ą būrį. 2023 m. liepos 5 d. administracijos sprendimu Nr. NĮ-23-1180, jis perkeltas į 10-ą būrį. Nesutikdamas su tokiu administracijos sprendimu, pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai perkelti atgal jį į 12-ą būrį. Perkėlimą motyvavo tuo, kad: 1) 12-ame būryje jis gali bendrauti rusų kalba su kitu nuteistuoju, kas palengvina jo socialinį gyvenimą bei bausmės atlikimo taisyklių supratimą, nes jis susiduria su kalbos barjeru (nekalba lietuvių kalba); 2) taip pat tuo, kad atlikdamas bausmę lengvoje grupėje, turi teisę į geresnes bausmės atlikimo sąlygas (užrakinamas tik nakčiai, gali naudotis maisto ruošimo patalpa), nes 10-ame būryje bausmę atlieka paprastoje grupėje esantys nuteistieji.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. prašymą (reg. Nr. NPS-23-9868) dėl jo perkėlimo į kitą būrį, 2023 m. birželio 7 d. sprendime Nr. SN-23-1377 nurodė, kad Laisvės atėmimo vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte įtvirtinta, kad skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamumo riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Pažymėjo, kad sprendimas pareiškėją perkelti iš 10-o būrio į 12-ą būrį priimtas atsižvelgus į 2023 m. gegužės 25 d. Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais Pravieniškių 2-ajame kalėjime komisijos posėdžio protokolą bei naudojantis diskrecijos teise (b. l. 35). Sprendime pacituota teisės norma, tačiau nenurodyti jokie aiškūs argumentai, kurie pagrįstų jos taikymą, t. y. sprendimas visiškai nemotyvuotas, nes nenurodyti jokie konkretūs pagrindai, leidžiantys spręsti, dėl kokių konkrečių priežasčių, nurodytų cituojamame Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte (nusikalstamos elgesio rizika, neigiama įtaka, sveikatos būklė, amžius, psichologinės savybės ar kt.), pareiškėjo prašymas netenkintas. Nors sprendime nurodoma, kad jis sąlygotas Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais Pravieniškių 2-ajame kalėjime komisijos patarimo, tačiau iš sprendime nurodytos informacijos nėra galimybės spręsti apie tai, dėl ko ir ką patarė minima komisija, ar ji rekomendavo dėl perkėlimo, ar pritarė perkėlimui ar nepritarė. Toks sprendimo turinys leidžia spręsti, kad jis nemotyvuotas, neaiškus.
2023 m. liepos 5 d. skundu (reg. 2023 m. liepos 11 d. Nr. 2G-1554) pareiškėjas apskundė 2023 m. birželio 7 d. atsakymą Lietuvos kalėjimų tarnybai (b. l. 6–7). 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba sprendimu Nr. 2S-1737 pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti kaip nepagrįstą. Atsakydama pareiškėjui, pacitavo skunde nurodytas aplinkybes, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atsakyme nurodytus faktus, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 14, 20.4, 23, 208 punktus, pažymėjo, kad darbuotojai vadovaujasi nuostata dėl visų nuteistųjų lygybės ir nėra pagrindo spręsti, kad darbuotojai sąmoningai vengtų bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba (b. l. 8–10). Pateiktame atsakyme nenurodytos jokios konkrečios priežastys, dėl kurių nepatenkintas pareiškėjo skundas, nenurodyti jokie argumentai, kuriais remdamasis Lietuvos kalėjimų tarnyba sprendė dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo. Nors cituotos Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos dėl patalpų rakinimo ir maisto ruošimo patalpų, tačiau nenurodyta, kaip pasikeitė ar nepasikeitė pareiškėjo galimybė laisvai judėti perkėlus jį į gyvenamas patalpas paprastoje grupėje, ar pasikeitė jo galimybės naudotis maisto ruošimu patalpa. Pacituotas Vidaus tvarkos taisyklių 23.3 papunktis, kad priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai, nepaneigia (nepaaiškina) pareiškėjo skundo argumento, kad jam gyvenant su paprastos grupės nuteistaisiais, ši nuostata nėra realiai įgyvendinama. Taigi, ir iš šio sprendimo turinio negalima spręsti, kodėl pareiškėjo skundas nepagrįstas, kodėl atsisakyta jį perkelti į kitą būrį, juolab, negalima spręsti, ar toks atsisakymas jį perkelti yra pagrįstas. Jokių paaiškinimų ar argumentų, papildomų įrodymų, pagrindžiančių perkėlimo priežastis, jų pagrįstumą, atsakovė nepateikė teismui ir pagal 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį (b. l. 40–41).
2023 m. spalio 30 d. pažymoje Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė R. K. patvirtino, kad su pareiškėju bendraujama jam suprantama kalba, esant nesusikalbėjimui, pasitelkiami kolegos, galintys vertėjauti (b. l. 37–38).
2023 m. lapkričio 6 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl dvasinių išgyvenimų jį perkėlus į kitą būrį, dėl diskriminavimo kalbos pagrindu (b. l. 50–51).
Aptartų įrodymų analizė leidžia teismui spręsti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. SN-23-1377 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 2S-1737 neindividualizuoti, nes nenurodytos, kokios pareiškėjo asmeninės savybės ar jo resocializacijai svarbios aplinkybės lėmė tokį sprendimą; iš tokių sprendimų turinio negalima spręsti, ar jie atitinka humanizmo ir normalizavimo principų reikalavimus, nes sprendžiant pareiškėjo prašymą visiškai nevertintas aplinkos poveikis pareiškėjo adaptacijai, kurios sąlygos labiau atitinka jam įprastas gyvenimo laisvėje sąlygas, ar sprendimas atsisakyti jį perkelti neapribos jo teisių labiau nei būtina, atsižvelgus ir į kalbos barjerą, į socialinio bendravimo poreikį, į galimus lengvosios ir paprastosios grupių dienotvarkės pokyčius. Tai leidžia pripažinti, kad priimti sprendimai neatitinka išsamumo principo, nes administraciniame sprendime nenurodytas administracinio sprendimo konkretus teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jo motyvai. Iš šių ginčijamų sprendimų teismas negali nustatyti, kokios aplinkybės ir argumentai sąlygojo atsisakymą perkelti pareiškėją į ankstesnį būrį, ar buvo užtikrintas BVK 4 straipsnio 1dalyje įtvirtinti principai, ar atsižvelgta į Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte nurodytas aplinkybes ir kas, apskritai, sąlygojo tokių sprendimų priėmimą. Vien teisės aktų pacitavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu priimti konkretų sprendimą. Iš ginčijamų sprendimų turinio teismas negali spręsti dėl pareiškėjo argumentų apie pablogėjusias sąlygas jį perkėlus iš lengvosios grupės į paprastos grupės nuteistųjų gyvenamas patalpas.
Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo 2023 m. gegužės 22 d. prašymas Nr. NPS-23-9868 dėl jo perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas esmės neišnagrinėtas, nemotyvuotas, neatitinka reikalavimų dėl motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo, taigi, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Dėl šių priežasčių jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes teisės aktas turi būti panaikintas, jei savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nustačius, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, dėl ko remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jos priimtini sprendimai naikintini, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami sprendimai naikintini, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. N. prašymą dėl perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas ir priimti įstatymo reikalavimus atitinkančius sprendimus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
III. Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, 2 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš šioje byloje ginčijamų sprendimų, kai buvo atsisakyta jį perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, nes priimdama ginčijamus sprendimus pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl tinkamo individualaus administracinio akto turinio ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Iš pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad ir dėl to, kad priimti sprendimai nėra motyvuoti ir pagrįsti, kad pareiškėjas iki šiol nesupranta, kodėl jo prašymas buvo atmestas, patiria išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.
Atsižvelgus į tai spręstina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos: neteisėti veiksmai – neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimas, žala, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).
Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008, 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Taigi, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jo, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus, kuriuos siejo ne tik su nemotyvuotų sprendimų priėmimu, bet ir gyvenimu 10-ame būryje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsisakymas perkelti į kitą gyvenamąją vietą yra neteisėtas, konstatuota atsakovės kaltė tik dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimo, pateikta pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl to į psichologus nesikreipė, nenustatyti tyčiniai atsakovės veiksmai, siekiant pažeisti pareiškėjo teises.
Taigi nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, pripažintina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
IV. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas reiškė tris reikalavimus: panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. SN-23-1377, panaikinti 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-1377 bei priteisti neturtinę žalą.
Teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamų sprendimų pagrįsti, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant piniginę kompensaciją pripažino nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pareiškėjo skundas turi būti tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (b. l. 11).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Žyminiu mokesčiu apmokestinti tik pirmieji du pareiškėjo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo, nes skundai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (ABTĮ 35 straipsnis, 36 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo, už kuriuos jis sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, patenkinti visiškai, todėl šios jo išlaidos priteistinos iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. SN-23-1377.
Panaikinti 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-1377.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjo A. N. (A. N.) prašymą Nr. NPS-23-9868 dėl perkėlimo į kitą būrį.
Pripažinti, kad 2023 m. birželio 7 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. SN-23-1377 ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimu Nr. 2S-1377 buvo pažeista pareiškėjo A. N. (A. N.) teisė gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantį motyvuotą sprendimą dėl jo prašymo.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. N. (A. N.).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.