Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atstovo adv. P. B. (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato 2014-02-25 nutarimo panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

G. M. Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės 2014-02-25 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda už tai, kad jis 2014-01-24, 12.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo automobilį stovėjimo aikštelėje, savo veiksmais keldamas pavojų savo, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat nepateikė teisę vairuoti patvirtinančio dokumento ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokie G. M. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas bei KET 9, 16, 28 p.p. pažeidimas.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn pratraukto asmens G. M. atstovas advokatas padavė skundą Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2014-10-16 nutartimi pastarojo skundą atmetė.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, o būtent netaikyti specialiosios tesiės vairuoti transporto priemonę atėmimo, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Advokato teigimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus G. M. asmenybę, galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas, skirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatytą nuobaudą, o būtent – skirti nubaustajam baudą, neatimant specialios teisės (vairuoti transporto priemones). Nurodo, kad G. M. dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti) vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės vairuoti automobilio ir vykdyti savo tiesioginių darbo pareigų, neteks pragyvenimo šaltinio. Taip at nurodo, kad darbe charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad G. M. nuolat šiukščiai pažeidžia KET. Nurodo ir tai, kad G. M. tėvas K. M. yra invalidas, jo sveikatos būklė reikalauja nuolatinių vizitų pas gydytojus, tačiau K. M. gyvena užmiestyje, į sveikatos priežiūros įstaigas jį vežioja jo sūnus G. M., todėl specialios teisės atėmimas turės neigiamą įtaką ne tik nubaustojo interesams, bet ir jo šeimos nariams, o būtent tėvo invalido interesams. Tokiu būdu advokatas nurodo manantis, kad šiuo konkrečiu atveju nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus G. M. švelnesnę nuobaudą, o būtent neatimant specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad G. M. nubaustas už tai, kad 2014-01-24, 12.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo automobilį stovėjimo aikštelėje, savo veiksmais keldamas pavojų savo, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat nepateikė teisę vairuoti patvirtinančio dokumento ir transporto priemonės registracijos liudijimo.

Skunde nubaustojo G. M. atstovas ginčija tik pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d., todėl dėl kito pažeidimo, už kurį nubaustas G. M. teismas nepasisakys.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. M., nagrinėjant jo atstovo skundą teisme, nesutiko su pažeidimu bei nurodė, kad jam įvažiavus į stovėjimo aikštelę ir pradėjus stabdyti, dėl slidžios stovėjimo aikštelės dangos, kuri buvo apledėjusi, automobilis pradėjo slysti į šoną ir jis, siekdamas suvaldyti automobilį, atleido stabdžio pedalą bei išlygindamas vairo padėtį, po truputį stabdydamas, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje (b.l. 113-114).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nubaustojo G. M. kaltę įrodo byloje esantys tokie įrodymai: Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus viršininko E. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalia senojo restorano „P“ (duomenys pakeisti) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad važiuojantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinęs greitį, pradėjo pavojingai manevruoti, tarp aikštelėje stovėjusių keturių automobilių, apsukdamas du ratus aplink savo ašį (suko saulutes). G. M. paaiškino, kad nieko blogo nepadarė, manevravo uždaroje aikštelėje, o ne kelyje (b.l. 23).

Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio M. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad gavus pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas chuliganiškai vairavęs automobilį asmuo ir nuvykus į minėtą vietą, viršininkas E. T. išdėstė, kad G. M., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje kelis kartus apsisuko aplink savo ašį (suko saulutes) tuo keldamas pavojų savo, kitų asmenų ar jų turto saugumui (b.l. 24).

Analogiškas aplinkybes Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas E. T. nurodė ir apklausiamas teisme, paaiškindamas, kad jam einant tarnybines pareigas ir važiuojant (duomenys neskelbtini), ties stovėjimo aikštele, pastebėjo stovinčius automobilius, taip pat pastebėjo, kaip vienas automobilis „Volkswagen Passat“ markės padidino greitį ir pradėjo suktis. Kaip vėliau nustatyta, automobilį vairavo G. M.. Toks pavojingas manevravimas kėlė pavojų tiek paties vairuotojo, tiek aikštelėje stovėjusių asmenų, saugumui (b.l. 114-115).

Nors nubaustasis G. M. pirmosios instancijos teisme teigė, kad tai buvo netyčinis automobilio slystelėjimas, nes aikštelėje danga buvo snieguota ir slidi, ta pati aplinkybė nurodoma ir skunde, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad tuo metu aikštelėje buvo ir kitų automobilių bei žmonių, kurių saugumui kilo pavojus.

Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų J. J. ir D. K. parodymus, o liudytojo D. J. parodymus tiesiog ignoravo, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai J. J. ir D. K., patvirtinę nubaustojo aplinkybę, kad G. M. automobilis tiesiog slydo dėl slidžios kelio dangos, o ne dėl paties pažeidėjo veiksmų (b.l. 115-116), yra G. M. draugai, todėl atsižvelgiant į tai, jų paaiškinimai, duoti teisme, pagrįstai buvo įvertinti kaip siekis padėti G. M. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Liudytojas D. J. savo paaiškinime nurodė nieko nematęs, kadangi buvo nusisukęs į ežero pusę ir su draugu stebėjo ant ledo buvusius žvejus (b.l. 50). Reikia pažymėti, kad įvykį matęs ir pažeidėją sulaikęs policijos pareigūnas E. T. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme nuosekliai nurodė, jog G. M. vairuojamas automobilis važiuodamas aikštelėje padidino greitį ir pradėjo suktis. Teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija bei parodymais.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nors skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi pareigūnų E. T. ir M. V. parodymais, kurie buvo nuginčyti kitų liudytojų parodymais, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Priešingai, nei teigiama skunde, nubaustojo versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Kaip minėta pagrįstai liudytojų J. J. ir D. K. parodymai vertinti kritiškai, o liudytojas D. J. teigė nematęs įvykio.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą (LR ATPK 124² str. 2 d.), t. y. 2014-01-24, 12.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo automobilį stovėjimo aikštelėje, savo veiksmais keldamas pavojų savo, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju G. M. suvokė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje jis pavojingai manevravo, vaikščiojo žmonės, stovėjo automobiliai, todėl toks jo elgesys, kai slidžia kelio danga siekiama išbandyti savo automobilio technines galimybes, yra nepateisinamas. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. M. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, stovėjimo aikštelėje, kurioje tuo metu buvo žmonių, darė staigius posūkius, pravažiavo arti liudytojų ir dėl to sukėlė jiems pavojų. Nenustatyta, kad apeliantui buvo būtina važiuojant automobiliu pavojingai manevruoti, kai tuo metu aikštelėje vaikščiojo žmonės.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vietos schemos surašymo faktinių aplinkybių bei, kad ją nubraižė tiesiogiai įvykio nemačiusi pareigūnė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją, patruliai, gavę informaciją apie pažeidimą, turi nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Įvykio vietą fiksuoja į įvykio vietą iškviestas policijos patrulis. Nors Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas E. T., stebėjęs G. M. daromą pažeidimą nurodė orientacinius atstumus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nubaustasis automobilių stovėjimo aikštelėje manevravo būtent taip, kaip nurodė pareigūnas.

Pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl švelnesnės nuobaudos G. M. netaikymo. Nors skunde prašoma nubaustojo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti baudą neskiriant specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo, pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismų praktikoje administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių LR ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą. Advokato skunde nurodytos paprastos gyvenimiškos aplinkybės, tai, kad nubaustajam teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbinėms pareigoms atlikti ar į gydymo įstaigą vežti neįgalų tėvą, nėra vertinamos išskirtinėmis LR ATPK 30¹ str. prasme. Teismų praktikoje finansiniai sunkumai ar sunkumai atliekant darbo funkcijas išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti LR ATPK 30¹ str. nepripažįstamos. Priešingu atveju, bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas, neišvengiamai sukeliantis tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo šeimos nariams, turėtų būti pagrindas ją švelninti. Be to, sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta kelią LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK nutarimu, kuriuo nubaustas G. M. nustatyta, jog nubaustojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundą nagrinėjantis teismas neanalizuoja atskirų skundo ar skundžiamų teiginių pagrįstumo, o skundas nagrinėjamas vertinant iš esmės ar pagrįstas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK 2014-02-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Atsižvelgus į tai ir patikrinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitų Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:

G. M. atstovo advokato P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.