Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Kaminsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Kaminsko skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis K. K., po proceso apeliacinės instancijos teisme, Kauno apygardos teismui priėmus 2016-05-20 nutartį, kreipėsi į A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą su prašymu atlikti teismo medicinos tyrimą tikslu duoti specialistų konsultacinę išvadą dėl L. T. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. 2016-06-28 buvo gauta teismo medicinos specialistų konsultacinė išvada Nr. P-KI-97-25, kurioje atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad: „<...> L. T. pateiktose krūtinės ląstos rentgenogramose šonkaulių lūžimų, tame tarpe ir nei kairiojo 5-ojo, nei dešiniojo 5-jo šonkaulių nematyti“

Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2016-05-20 nutarties panaikinimo buvo paduotas kasacinis skundas, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-08-31 nutartimi Nr. 2P-844/2016 atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2016-10-14 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-11-17 nutarimu nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo V. Kaminsko skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose.

Skunde taip pat pažymima, kad Generalinio prokuroro nutarime nurodytas teiginys, jog nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo tenkinami visi nuteistojo gynėjo prašymai, neatitinka tikrovės. Iš Kauno apygardos teisme vykusio 2016-04-08 teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėja prašė skirti dar kartą medicininę ekspertizę, nes apklausta ekspertė nepašalino prieštaravimų, abejonių, esančių medicininiuose dokumentuose, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir jį atmetė. Teismo medicinos specialistų konsultacinė išvada Nr. P-KI-97-25 šias abejones tik sustiprina. Dėl to, nuteistojo manymu, nutartis atmesti jo prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatitinka Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančios baudžiamosios teisės doktrinos principų – byla turi būti ištirta objektyviai, pilnai ir visapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo V. Kaminsko skundas netenkintinas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.

BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo V. Kaminsko skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 nutarties panaikinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.

Esminis pareiškėjų prašymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skundų argumentas buvo tas, kad Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2016-05-20 nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžio panaikinimo, nuteistasis kreipėsi į A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą su prašymu atlikti teismo medicinos tyrimą dėl nukentėjusiajam L. T. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir 2016-06-28 buvo gauta teismo medicinos specialistų konsultacinė išvada Nr. P-KI-97-25, kurioje nurodoma, kad „L. T. pateiktose krūtinės ląstos rentgenogramose šonkaulių lūžimų, tame tarpe nei kairiojo 5-ojo, nei dešiniojo 5-ojo šonkaulių, nematyti“. Apeliantų teigimu, būtent šonkaulio lūžio buvimo faktas buvo esminė aplinkybė kvalifikuojant nuteistojo K. K. nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pripažįstant jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, o atlikus pakartotiną specialistų tyrimą, paaiškėjo, kad šonkaulio lūžis nebuvo nustatytas.

Kaip minėta, kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aplinkybė, jog rentgeno nuotraukoje nesimatė nukentėjusiojo šonkaulių lūžių, buvo žinoma nagrinėjant baudžiamąją bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Bylos duomenimis, siekiant pašalinti prieštaravimus medicininiuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, išreikalauta rentgeno nuotrauka iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir apklausta ekspertė S. Bieliavičienė, kuri peržiūrėjusi pateiktą rentgeno nuotrauką parodė, jog matė 5 šonkaulio lūžį kairėje pusėje bei paaiškino, kad dažnai pirminio radiologinio tyrimo metu nepamato lūžio, nes vyksta uždegiminis procesas, po to išryškėja lūžgalių kraštai ir yra labiau matomi, tačiau tai, kad iš karto po įvykio nesimatė šonkaulio lūžio, nereiškia, kad jo nebuvo. Minėta ekspertė apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo išvadą dėl L. T. 5 šonkaulio lūžio, išskyrus tai, kad lūžimas buvo ne dešinėje, o kairėje pusėje bei parodė, kad gydytojai suklydo užrašydami lūžio puses, tačiau tai sveikatos sutrikdymo masto nekeičia.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorų bei apygardos teismo išvada, kad apeliantų pateiktos teismo medicinos specialistų konsultacinės išvados, kurioje nurodyta, jog L. T. pateiktose krūtinės ląstos rentgenogramose šonkaulių lūžių nematyti, negalima vertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismui atmetant nuteistojo skundą. Minėta išvada pateikta vadovaujantis tais pačiais duomenimis, kurie buvo ištirti ir įvertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Ši išvada, vertinant ją kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepaneigia teismo išvadų, padarytų ištyrus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir juos įvertinus. Aplinkybė, kad L. T. radiologinio tyrimo nuotraukoje šonkaulių lūžių nematyti, užfiksuota ir kituose rašytiniuose įrodymuose, kurie teisme taip pat buvo ištirti. Dėl to apeliantų nurodytos aplinkybės pagrįstai nebuvo pripažintos kaip naujai paaiškėjusios, nes visos jos buvo žinomos ir įvertintos bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliantų teiginys, kad apygardos teismas, atmesdamas jų skundą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas – teisę į teisingą teismą bei konstitucinę teisę į gynybą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistajam K. K. buvo suteiktos visos teisės, numatytos baudžiamojo proceso įstatyme, o tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atmestas kaip nepagrįstas nuteistojo gynėjos prašymas skirti medicininę ekspertizę, nepatvirtina skundo teiginio, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, nepilnai ar nevisapusiškai. Iš 2016-04-08 apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija nuteistojo gynėjos prašymą skirti medicinos ekspertizę atmetė kaip nepagrįstą, nes į teismo posėdį iškviesta ekspertė, susipažinusi su visa papildoma medicinine medžiaga, pašalino visus prieštaravimus, ištaisė klaidą ir patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo lūžęs 5 šonkaulis kairėje pusėje ir tai įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi.

Nenustačius BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo ir jo atstovo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos atnaujinimu bei jas motyvuotai atmetė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos apygardos teismo nutarties naikinti nuteistojo K. K. ir jo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. ir jo atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Kaminsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.