Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1033-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-05Kauno apygardos teismas
  3. T-573-668/2019Nutartis · 2019-03-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2A-1033-657/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00188-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
M. P.
Civilinė byla Nr. 2A-1033-657/2015Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00188-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.16.; 44.5.2.17.; 121.14.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1965-668/2014 pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. V. patikslinęs ieškinį prašė priteisti iš atsakovo M. P. 1.120,03 Lt turtinės žalos atlyginimą, 8.192,55 Lt negautų pajamų bei visas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 59-60). Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2565-668/2012, priimdamas 2012-12-10 apkaltinamąjį nuosprendį M. P. atžvilgiu, pripažino ieškovui teisę į turtinės žalos patenkinimą, jos dydžio klausimą perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka. Dėl rankos sužalojimo ieškovas buvo nedarbingas 15 darbo dienų. Negautas pajamas apskaičiavo pagal 2012 m. uždarbį. Be negautų pajamų ieškovas patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už odinės striukės taisymą – 190,00 Lt, fotoaparato remontą – 400,00 Lt, suplėšytus odinius batus – 200,00 Lt, sulaužytų durų remontą – 170,00 Lt, kelionės išlaidos pas ekspertus ir gydytojus – 160,03 Lt.

Atsakovas M. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 19-20). Nurodė, jog dėl patirto sužalojimo, ieškovo laikinas nedarbingumas neturėjo įtakos nuostolių atsiradimui iš individualios veiklos – gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, nes tokiai veiklai vykdyti nedarbingumas netrukdė. Dėl įvykio metu suplėšytų daiktų, sudaužyto fotoaparato ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Pateikti degalų pirkimo kvitai nepatvirtina 160,03 Lt nuostolių, susidariusių dėl važinėjimo pas ekspertus ir gydytojus, nes ieškovas asmeniškai dalyvavo tik 2012-02-22 ekspertizės atlikimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui E. V. iš atsakovo M. P. 75,31 Eur (260,03 Lt) turtinės žalos atlyginimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo E. V. atsakovui M. P. 555,09 Eur (1.916,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų (T.1, b.l. 157-161). Teismas konstatavo, kad patikimų duomenų, jog būtent įvykio metu dėvėta striukė buvo suplėšyta ir būtent ši striukė pataisyta už 190,00 Lt, byloje nepateikta. Teismo nuomone, nėra pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl sugadinto fotoaparato bei suplėšytų batų. Nors fotoaparatas specialisto buvo apžiūrėtas 2012-02-25, 2012-06-02 sudaryta remonto sąmata ir 2012-06-11 už jo remontą sumokėta 400,00 Lt, tačiau 2012-02-29 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis atsisakė pateikti fotoaparatą, kadangi jis yra sutaisytas. Šioje byloje nebuvo pašalinti baudžiamoje byloje nustatyti prieštaravimai, naujų duomenų apie fotoaparato remonto aplinkybes nepateikta. Teismas sprendė, kad, nors batai buvo apžiūrėti, tačiau po įvykio praėjus 4 mėnesiams jie galėjo būti natūraliai susidėvėję iki fotolentelėse užfiksuoto susidėvėjimo. Be to, byloje nėra jų įsigijimo kvito ir neaišku, kiek laiko jie apskritai buvo dėvimi. Teismas darė išvadą, kad žalos dydis dėl batų sugadinimo nebuvo pagrįstas. Ieškovo reikalavimą dėl 160,03 Lt patirtų nuostolių, važinėjant pas ekspertus ir gydytojus, teismas pripažino tenkintinu iš dalies. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovo 2012-03-12, 2012-03-13, 2012-03-15 turėtas išlaidas degalams bendrai 90,03 Lt sumai, kadangi jos patvirtintos baudžiamojoje byloje pateiktais kvitais, o dėl įvykio metu jam padarytų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas iki 2012-03-15. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo už degalus, pirktus 2012-04-04 ir 2012-04-05, teismas atmetė, nes ieškovas jau buvo darbingas ir į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė priežastinio ryšio tarp šių išlaidų ir atsakovo veiksmų. Liudytojo V. J. parodymus dėl durų sugadinimo teismas vertino, kaip prieštaringus, tačiau, be šių parodymų esant pinigų sumokėjimą patvirtinančiam kvitui, padarytą žalą teismas laikė įrodyta, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino. Ieškinį dalyje dėl ieškovo negautų pajamų teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo individuali veikla yra gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, nesuteikiant apgyvendinimo paslaugų. Byloje esančios patalpų nuomos sutartys patvirtina, kad ieškovas vykdė individualią veiklą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl negalėjimo vykdyti veiklą, būtų buvę atšauktų užsakymų, nutrauktų sutarčių, neišnuomotų butų ar pan., byloje nėra. Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. pats tvarkydavo butus, nes negaudavo didelių pajamų, tačiau, teismo vertinimu, jo nurodytas vienos dienos uždarbis – 546,17 Lt, palyginus su Lietuvoje iki 2012-08-01 buvusiu 800,00 Lt minimaliu mėnesiniu atlyginimu, laikytinas labai dideliu, todėl visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad dėl gautų pajamų dydžio ir negalėjimo samdyti darbuotojos butams tvarkyti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad dėl veiklos pobūdžio ieškovo patirtas sužalojimas neturėjo reikšmingos įtakos gaunamoms pajamoms, ir sprendė, kad ieškinio dalis dėl negautų pajamų yra neįrodyta. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitą (1941,75 – 25,13 = 1916,62), teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 1.916,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas E. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (T.2, b.l. 3-9). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantui patirtos turtinės žalos atlyginimo už striukės taisymą, fotoaparato remontą ir suplėšytus odinius batus. Įvykio aplinkybės ir faktai užfiksuoti jau pirminiame Centro policijos komisariatui apelianto pateiktame pareiškime. Šie faktai patvirtinti Liudytojo apklausos protokole. Fotoaparato, odinės striukės sugadinimo faktą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paliudijo liudytojas V. J., o netiesiogiai – ir kiti liudytojai. Tuo metu tyrėjai daiktų atiduoti negalėjo, nes juos naudojo. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nes netinkamai vertino rašytinių įrodymų įrodomąją reikšmę bei ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duotus liudytojų parodymus.

2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, nes netinkamai skaičiavo negautų pajamų dydį ir neatkreipė dėmesio į išlaidas. Žymus pajamų sumažėjimas balandžio mėnesį lyginant su sausio ir dalinai vasario mėnesiais, rodo, kad apeliantas nepertraukiamai nedirbo 21 dieną ir tuo metu dalis klientų negalėdami išsinuomoti butų pas jį perėjo pas konkurentus. Esant nestabiliai situacijai metų pradžioje apeliantas negalėjo samdyti papildomo aptarnaujančio personalo, nežiūrint, kad pajamos už 2012 m. išaugo, tačiau galutinis rezultatas yra labai nežymus lyginant su 2011 m. gautu pelnu. 2012 m. kovo 4 d. buvo atšauktas vienas susitarimas dėl buto nuomos ir bankiniu pavedimu apeliantas klientui grąžino 200,00 Lt avansą.

3. Teismas atsakovui priteisė nepagrįstai dideles advokato atstovavimo išlaidas. Tokio dydžio sumos priteisimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – „Swedbank“ AB patvirtintą sąskaitos išrašą dėl atlikto pavedimo, batų įsigijimo kvitą, pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo išrašą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašė Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 39-42). Nurodė, kad teismas objektyviai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už fotoaparato remontą, batus ir striukę yra nepagrįstas, nes jokie nauji duomenys nebuvo pateikti, o baudžiamojoje byloje fiksuoti prieštaravimai nepašalinti. Be to, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas ieškinio dalies dėl negautų pajamų neįrodė. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Dėl turtinės žalos (daiktų remonto) atlyginimo. Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese pareikštas ieškinys turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (1 dalis) ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009, 2009 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu atsakovą M. P. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, priteisė nukentėjusiajam 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei nukentėjusiajam civiliniam ieškovui E. V. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamąja tvarka jau yra konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iš to galimai kylanti žala, iš naujo nenagrinėtinas, tačiau tai nešalina ieškovo pareigos įrodyti šiais veiksmais padarytos žalos dydį. Todėl, teismui pripažinus ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų buvimas iš naujo nenagrinėtinas.

Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti 9.312,58 Lt patirtos turtinės žalos, kurią grindė tuo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jis patyrė 160,03 Lt išlaidų kelionėms, suplėšytos odinės striukės remontui – 190,00 Lt, suplėšytų odinių batų vertė – 200,00 Lt, sudaužyto fotoaparato remontui – 400,00 Lt, sulaužytų durų vyrių remontui – 170,00 Lt, o negalėdamas dirbti, neteko galimybės gauti 8.192,55 Lt pajamų (T.1, b.l. 59-60). Pirmosios instancijos teismas dalį ieškinį tenkino iš dalies – laikė iš dalies pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl kelionės išlaidų priteisimo, t.y. dėl to, kad ieškovas, nedarbingumo laikotarpiu, vykdamas pas ekspertus, gydytojus, 2012-03-12, 2012-03-13, 2012-03-15 pirko degalus ir sumokėjo 90,03 Lt. Be to, teismas sprendė, kad yra pagrįstos durų vyrių remonto išlaidos 170,00 Lt ir jas priteisė iš atsakovo. Viso teismas ieškovui priteisė 75,31 Eur (260,03 Lt). Taigi, apeliacinis skundas paduotas dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl 2.621,80 Eur (9.052,55 Lt) turtinės žalos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia būtent tik šios turtinės žalos nepriteisimo (ne)pagrįstumo klausimą (CPK 320 str. 2 d.).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Šiame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos išlaidos, kurių asmuo būtų nepatyręs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, kaip jau minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė reiškiąs ieškinį, kurį vėliau tikslino, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teismas netenkindamas ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą už odinės striukės remontą – 160,00 Lt, suplėšytus batus – 200,00 Lt; fotoaparato remontą – 400,00 Lt, nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą.

Apelianto teigimu, teismas, atmesdamas jo reikalavimą, netinkamai vertino liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų V. J., G. R. parodymai duoti 2012 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir daiktų sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys (Baudžiamosios bylos Nr. 1-2565-668/2012, T.1, b.l. 182-183; 185-186). Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, kitokia išvada prieštarautų byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, jog iš karto po įvykio visi ieškovo nurodyti daiktai nebuvo pateikti apžiūrai, kad užfiksuoti jų sugadinimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog fotoaparatas apžiūrai pateiktas tik 2012 m. birželio 14 d. ir nustatyti jo sugadinimai; batas apžiūrai buvo pateiktas 2012 m. birželio 15 d., o striukė iš viso nebuvo pateikta apžiūrai (Baudžiamosios bylos Nr. 1-2565-668/2012, T.1, b.l. 30-40; 45-51; 53). 2012 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis atsisakė pateikti apžiūrai sugadintus daiktus (Baudžiamosios bylos Nr. 1-2565-668/2012, T.1, b.l. 70). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats ieškovas atsisakė pateikti daiktus (striukę ir batus) apžiūrai, nurodydamas, kad juos dėvi, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog tie daiktai galimai nebuvo sugadinti tiek, kad jų negalima būtų dėvėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki fotolentelėse užfiksuoto susidėvėjimo laipsnio (Baudžiamosios bylos Nr. 1-2565-668/2012, T.1, b.l. 47-51) sugadinti batai šlapiuoju metų sezonu (vasario – balandžio, o ir vėliau gegužės – birželio mėnesiais) negalėtų būti dėvimi. Iš prie apeliacinio skundo pateikto kvito matyti, jog 2011-05-21 buvo pirkti vyriški laisvalaikio batai už 181,99 Lt (T.2, b.l. 11) ir nepatvirtina, būtent įvykio metu dėvėtų batų įsigijimo fakto.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog fotoaparatas buvo reikalingas darbui, neturėjo kitos striukės ar batų yra nepagrįsti, todėl ieškovui, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos, neįrodžius svarbių daiktų nepateikimo apžiūrai iš karto po įvykio priežasčių ir žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šių ieškinio reikalavimų.

Dėl negautų pajamų. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų negautų pajamų, nurodo, jog pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale (T.1, b.l. 12-29) nėra įrašų apie gautas pajamas jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-03-15, kas patvirtina, jog jis dėl nedarbingumo negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Teisėjų kolegija, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Iš baudžiamojoje byloje esančio verslo liudijimo Nr. BU344706-1 matyti, jog E. V. 2012 m. vertėsi gyvenamųjų patalpų nuoma, nesuteikiant apgyvendinimo patalpų (Baudžiamoji byla NR. 22-1-00188-12-8, T.1, b.l. 16). Veiklos vykdymo adresai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pats ieškovas negalėjo nurodyti kiek pajamų, jo nuomone, jis negavo: 2012-05-28 ieškinyje ir 2012-06-15 patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2.100,00 Lt, nes buvo nedarbingas 21 dieną, t.y. savo individualios veiklos darbo dieną įvertino 100,00 Lt; teisme, 2012-10-22 patikslinęs ieškinį, prašė iš M. P. priteisti 3.825,00 Lt nuostolį, nes buvo nedarbingas 15 darbo dienų, o vienos savo individualios veiklos darbo dieną įvertino 255,00 Lt (Baudžiamosios bylos Nr. 1-2565-668/2012, T.1, b.l. 10-12; 172-173); nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, 2013-12-18 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7.840,95 Lt negauto darbo užmokesčio už 15 darbo dienų, vieną dieną įvertinęs – 522,73 Lt; 2014-09-04 patikslintame ieškinyje jau prašė priteisti 8.192,55 Lt negautų pajamų už 15 darbo dienų, o vieną darbo dieną įvertino 546,17 Lt.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys – paneigia paties ieškovo argumentus, kad jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas nurodytu laikotarpiu būtų galėjęs nuomoti patalpas ir gauti pajamų, nes iš byloje esančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių (T.1, 116-131; 134-137) matyti, kad patalpos dažniausiai buvo nuomojamos ilgesniam laikotarpiui (nuo 2 iki 35 parų). Ieškovo teigimas, kad jis buvo priverstas nutraukti sutartis, negalėjo sudaryti ar tęsti sutarčių, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas nėra pateikęs į bylą nei vieno įrodymo apie tai, kokios sutartys buvo sudarytos iki įvykio, kokia jų trukmė, ar jos buvo pasibaigusios, kad iki įvykio samdė darbuotojas butų tvarkymui ir pan. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo nedidelė paklausa, todėl visus darbus atlikdavo pats vienas. Tokią nenuoseklią ieškovo poziciją – kai, viena vertus, teigiama, kad pats ieškovas tvarkė patalpas, buvo nedidelė pasiūla, o, kita vertus – jis negalėjo jų išnuomoti dėl sveikatos sutrikdymo, ar buvo priverstas atsisakyti užsakymų – pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais – pajamų deklaracijomis, pajamų – išlaidų žurnalo duomenimis, – pagrįstai vertino, kaip neįrodytą ir ieškinio reikalavimą, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 8.192,55 Lt nuostolį atmetė.

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, išdėstytais ginčijamame sprendime. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Aukščiau išdėstytais argumentus nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 98 str.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas M. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 290,00 Eur (T.2, b.l. 43-45). Atsakovo turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir protingos, neviršija LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų maksimalių ribų, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėAušra BaubienėEgidijus Tamašauskas