Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
1A-280-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00188-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Evaldas Gražys, Jurgos Kiškis
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Neringa Milašienė
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-238/2013;

Teisėjas R. Mikšta Proceso Nr. 1-22-1-00188-2012-8;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam M. P., jo gynėjai advokatei Neringai Milašienei, nukentėjusiajam E. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir nukentėjusiojo E. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. P. priteista E. V. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pripažinta nukentėjusiojo teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl jos dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-02-19, apie 2 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ties 11 butu, abipusio konflikto metu tyčia koja spyrė nukentėjusiajam E. V. į lytinius organus, rankomis suėmęs už rankų plaštakų bei pečių sritimi jį stūmė, taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis plaštakose, ties gaktine sąvarža, kairės plaštakos trumpojo nykščio atitraukiamojo raumens patempimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje surinkti įrodymai neatitinka bylos aplinkybių. Išvados, kad apeliantas abipusio konflikto metu tyčia koja spyrė nukentėjusiajam E. V. į lytinius organus, rankomis suėmęs už rankų plaštakų bei pečių sritimi jį stūmė, neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški bei prieštaraujantys M. P. ir kitų liudytojų parodymams. Apeliantas visiškai sutinka su apylinkės teismo nuomone apie tai, jog konfliktavę asmenys skirtingai apibūdino ginčo priežastis, eigą ir pasekmes, taip pat sutinka, jog visi liudytojai nurodė girdėję nukentėjusiojo priekaištus dėl suplėšytos odinės striukės, nors šis daiktas nebuvo apžiūrėtas ar pateiktas tyrimui, nes nukentėjusysis jį pardavė. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, visiškai patvirtina ir jo versiją, kad sukonfliktavus kaimynams dėl nukentėjusiam priklausančio buto trumpalaikės nuomos padarinių (laiptinėje vaikšto asmenys, bute nuolat triukšmaujama, vyksta orgijos, nėra ramybės), E. V. pats pradėjo plėšyti odinę striukę, norėdamas priversti už ją sumokėti. Be to, ši aplinkybė taip pat iš dalies patvirtina, jog apelianto kaltė buvo nepagrįstai nustatyta nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie jo sveikatos sutrikdymą, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys – specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų pobūdis, jų atsiradimo priežastis, laikas ir kt. Neįvertina, jog pirminiame 2012-02-19 pareiškime policijai E. V. nenurodė jokių sveikatos sužalojimų, akcentuodamas tik įžeidimus bei daiktų (fotoaparato, bato, odinio palto) apgadinimus. 2012-02-22 protokole – pareiškime policijai nukentėjusysis jau nurodo, kad jam dar buvo sužeista dešinė ranka. Tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole E. V. nurodė, kad su apeliantu susistumdė, jį puolęs kaimynas sugadino daiktus, spyrė į lytinius organus, stumdamas į butą sužalojo kitą, t. y. kairę, ranką. 2012-05-28 ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktame ieškinyje nurodyta, kad apeliantas puolė ant jo, griebė už odinės striukės atlapų, pradėjo daužyti į sieną, po to pradėjo spardyti jį kojomis ir smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas, o spardydamas sužalojo lytinius organus ir sulaužė kairės rankos pirštą. 2012-10-12 pateikęs patikslintą ieškinį, nukentėjusysis nurodė, jog buvo užpultas, jam griebta už striukės atlapų, jis buvo daužomas į sieną, vėliau į jį buvo spardoma kojomis ir smūgiuojama rankomis į įvairias kūno vietas. Spardant kojomis, nukentėjusiajam sužaloti lytiniai organai ir sulaužytas kairės rankos pirštas. Apklausiamas teisme E. V. parodė, jog skundo autorius keletą kartą smūgiavo jam į lytinius organus koja, o rankomis 3-4 kartus sudavė į krūtinę ir lytinius organus, todėl galėjo būti sužalotas pirštas. Skundo autoriaus nuomone, nepašalinęs aptartų įrodymų prieštaravimų, apylinkės teismas negalėjo konstatuoti inkriminuotos veikos objektyvios pusės ir juo labiau spręsti, kad šių veiksmų pasekmes pagrindžia specialisto išvados duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės tyrime, pradėtame 2012-02-22, nurodyta, jog iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų kreipėsi į VšĮ Kauno klinikas 2012-02-21, 00:07 val., t. y. praėjus dviem paroms po įvykio, kur jam diagnozuota kairės rankos plaštakos trumpojo nykščio atvedamojo raumens patempimas, nors minėta, kad 2012-02-22 protokole – pareiškime policijai E. V. nurodė, kad jam buvo sužeista dešinė ranka, o daugiau sužalojimų ar jų pobūdžio nenurodė, prašydamas siuntimo į teismo medicinos ekspertinę įstaigą patirtam sužalojimui nustatyti. O teismo medicinos specialistei tą pačią (2012-02-22) dieną nukentėjusysis jau nurodė, kad jis buvo įstumtas į butą, durimis priverta dešinė pėda ir sužalota dešinė ranka, taip pat kad jam buvo priverta ir kairė ranka, kuri buvo ir sukama, bei įspirta į lytinius organus, o rankomis stumta pilvo plote. Įvertinus prieštaringus ir nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kurių objektyviai nepatvirtina kiti įrodymai, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalį, nes jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog liudytojo V. J. parodymai buvo taip pat neteisingai įvertinti. Nors apkaltinamajame nuosprendyje teismas pats pripažino šio asmens parodymų prieštaringumo pobūdį, tačiau konstatuodamas apelianto kaltę, vis dėlto laikė juos pakankamais. Apylinkės teismas pats nurodė, jog nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad matė apelianto suduotus smūgius, tačiau teisiamajame posėdyje šis liudytojas nurodė, kad smūgių nebuvo, nors vėliau apklausiamas vėl patvirtino smūgiavimo nukentėjusiajam tris faktus (liudytojui sąvoką smūgis teismo posėdyje buvo sunku apibūdinti – jis teigė, jog pliaukštelėjimo per veidą nebuvo; buvo smūgių, bet netiesioginių ir ne vienas; į nukentėjusiojo atstovo klausimą atsakė, kad jis manė, jog smūgiai buvo; smūgiai buvo rankomis ir kojomis. Ranka galėjo būti suduota ne mažiau kaip 3 kartus. Koja buvo suduotas smūgis į duris). Akivaizdu, jog pastarojo liudytojo parodymų turinys ne tik kad prieštaringas, nenuoseklus ir skirtingas nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, bet ir nelogiškas. Be to, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu ir nuotraukos (t. 2., b. l. 4), iš kurios matyti, kad E. V. striukė nebuvo suplėšyta, fotoaparatas nesudaužytas, o jo rankos nesužalotos. Teismo išvada, kad neįmanoma nustatyti tikslaus nuotraukos padarymo laiko (ją asmeniniu fotoaparatu padarė apelianto sutuoktinė po žodinio konflikto - 2012-02-19, 04:10:07 val.), nepagrįsta, nes ją pateikusia liudytoja netikėti nebuvo pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendį pakeisti, priteisiant iš nuteistojo 900 Lt proceso išlaidų. Skunde nurodoma, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neišsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo, t. y. nepriteisė iš nuteistojo rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų, kurias nukentėjusysis turėjo advokato paslaugoms apmokėti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė ir nukentėjusysis prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendžiu M. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bausmė jam paskirta pagrįstai.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Be to, nuosprendyje teismas išdėstė teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, atliko jų vertinimą, argumentavo, kuriais parodymais ir kodėl tiki bei grindžia apelianto kaltę, o kuriuos parodymus ir kodėl laiko nepagrįstais. Teismas atliko įrodymų patikrinimą teisiamajame posėdyje ir nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai M. P. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad M. P. yra kaltas, t. y. kad jis abipusio konflikto metu tyčia koja spyrė nukentėjusiajam E. V. į lytinius organus, rankomis suėmęs už rankų plaštakų bei pečių sritimi jį stūmė, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis plaštakose, ties gaktine sąvarža, kairės plaštakos trumpojo nykščio atitraukiamojo raumens patempimu. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nors M. P. savo kaltę neigė, teismas motyvuotai laikė ją visiškai įrodyta. Apelianto parodymus, kad konflikto metu tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio fizinio kontakto ar kad E. V., kuris surežisavo kaltinimus, jis nesutrikdė sveikatos, paneigia ne tik pastarojo asmens pakankamai nuoseklūs parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvados apie jam padarytus sveikatos sužalojimus. Tą aplinkybę, kad koridoriuje konfliktavo apeliantas ir nukentėjusysis, abu stumdėsi, grūmėsi, o nuteistasis sugriebė, stūmė nukentėjusįjį į butą, trenkė durimis, spyrė į jas, patvirtino liudytojo V. J. parodymai. Šis liudytojas taip pat patvirtino aplinkybę, kad iš E. V. atsakomųjų veiksmų nebuvo. Todėl yra įtikinamos teismo išvados, kad stūmimo pasekmėje (o stūmimo veiksmus atliko nuteistasis) ir galėjo būti sužalotas nukentėjusysis bei suplėšyta jo striukė. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo nurodytos aplinkybės apie įvykio aplinkybes yra skirtingos. Tačiau darydamas išvadas, teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet vertino ir kitus įrodymus, kurie patvirtina nuteistojo kaltumą, tai yra kaltę grindė tik nukentėjusiojo parodymus atitinkančiais duomenimis (jie išvardinti nuosprendyje, todėl nekartojami).

Nors skunde keliamas nukentėjusiojo ir liudytojo V. J. parodymų netikslumo, nenuoseklumo ar prieštaringumo klausimas, šie skundo autoriaus teiginiai laikyti konstruktyvia, kvalifikuota, todėl gerbtina gynyba, tačiau teisėjų kolegijos ji neįtikino. Viena vertus, iš tiesų galima sutikti su skundo autoriaus argumentais apie tai, kad net ir apylinkės teismas konstatavo aptartų įrodymų (nukentėjusiojo su nuteistojo parodymų skirtingumo bei liudytojo V. J. parodymų netikslumo) prieštaringumo apraiškas, tačiau apylinkės teismas juk neabejotinai nustatė, kad analizuojant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, buvo neginčijamai nustatyta, kad liudytojai, nukentėjusysis ir net nuteistasis patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kaltinime nurodytu laiku buvo kilusi konfliktinė situacija dėl objektyvios ir suprantamos priežasties - E. V. priklausančiame bute, kurį šis nuomojo trumpalaikiams pobūviams ar pasimatymams, eilinį kartą tęsėsi triukšmingas ir trukdantis kaimynams išsinuomojusių asmenų vakarėlis. Apklausti liudytojai, nuteistasis taip pat parodė, kad įvykio metu girdėjo nukentėjusiojo priekaištus dėl jo sužalojimo, suplėšytos striukės, o tai ir nepaneigia, jog prieš nukentėjusįjį nebuvo smurtauta (to nepaneigia ir striukės nepateikimo apžiūrai faktas, tai turėtų reikšmę spendžiant kalto asmens dėl striukės sugadinimo civilinės atsakomybės klausimą). Nukentėjusysis parodė, kad įvyko susistumdymas ir grumtynės, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip teigė ir liudytojas V. J.. Nors šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis teigė matęs kaltinamojo suduotus smūgius, o teisiamojo posėdžio metu - kad smūgių nebuvo, tačiau vėliau to paties posėdžio metu jis patvirtino, kad vis dėlto nuteistasis smūgiavo nukentėjusiajam (kolegija pažymi, kad inkriminuotos veikos objektyviąją pusę pagrindžia ne vien tik ši įrodinėjimo priemonė, bet ir kiti įrodymai). Nors V. J. nenuosekliai apibūdino visas įvykio aplinkybes, tačiau vėliau neabejotinai patvirtino, kad buvo smūgiai rankomis ir kojomis, apeliantas užpuolė nukentėjusįjį, o ne tik pasikarščiavęs išvadino jį įvairias epitetais). Nors liudytojos V. P., B. F. ir G. R. teismo posėdyje parodė, kad smūgiai nebuvo suduoti, tačiau kaimynė G. R., kuri ikiteisminio tyrimo metu teigė mačiusi įvykį, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad buvo savo bute, o V. P. ir B. F. yra apelianto šeimos narės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pastarųjų liudytojų parodymai, atsižvelgiant į jų asmeninius santykius su apeliantu, buvo įvertinti teisingai, nes jos turėjo tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi. Kita vertus, apelianto versiją, kad konflikto metu nebuvo fizinio kontakto, objektyviai paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2012-02-22 išvada Nr. G 548/12(02), kurioje E. V. konstatuotas poodinės kraujosruvos plaštakose, ties gaktine sąvarža ir kairės plaštakos trumpojo nykščio atitraukiamojo raumens patempimu, o tai atitinka nesunkų sveikatos sužalojimą. Be to, apeliaciniame skunde pastebėti nukentėjusiojo parodymų apie sveikatos sutrikdymus netikslumai (kairė ar dešinė ranka) taip pat galėjo būti sąlygoti objektyvių priežasčių –ikiteisminio tyrimo įstaigose pasitaikančio darbo organizavimo tvarkos (nesurenkant visų duomenų iš karto, dėl įvairių priežasčių įpareigojant nuketėjusiuosius papildyti pareiškimus ateityje) bei sveikatos sužalojimų pasekmių atsiradimo pobūdžio (ją sutrikdžius, pasekmės (skausmas, kraujosruvos ir pan.) gali tik vėliau pasijausti). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su apylinkės teismo išvada dėl byloje pateiktos nuotraukos vertinimo. Teismas akcentavo tą aplinkybę, kad nėra galimybės patikrinti, ar jose nurodytas laikas yra teisingas, ar jose laikas buvo teisingai nustatytas ir rodė tikslų Lietuvos laiką. Taigi neįmanoma nustatyti, kad byloje pateikta nuotrauka buvo padaryta būtent apeliaciniame skunde nurodytu laiku, juo labiau kad aptariamu laiku (2012-02-19, 03:40 val.) E. V. nurodė kreipęsis į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę (asmens ambulatorinės kortelės Nr. T12-3969 duomenys).

Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti M. P. apeliacinio skundo motyvais, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo E. V. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma priteisti 900 Lt proceso išlaidas, tenkintinas, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jų pagrįstumą (t.1., b.l. 169-170), jų dydis atitinka protingumo reikalavimus, todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo (BPK 106 str.). Šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

n utarė:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo E. V. apeliacinį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti, priteisiant nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo M. P. 900 Lt (devynių šimtų litų) proceso išlaidas.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Evaldas GražysJurgos Kiškis