Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-14763-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2-14763-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09341-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
P. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14763-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09341-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2; 2.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo P. V. (P. V.) atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui P. V. (P. V.) dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. V., kuriuo prašo priteisti 719,76 EUR skolos, 64,78 EUR delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 18,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovas 2018 m. gegužės 24 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-013836, pagal kurią pradinis kreditorius perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį uždarajai akcinei bendrovei „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą Samsung, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 29,99 EUR nuomos mokestį, iš viso sumokėti 719,76 EUR. Šaldytuvo atsakovui perdavimo faktą patvirtinta 2015 m. gegužės 24 d. turto perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas abiejų šalių. Atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokėjo eilinių įmokų. 2018 m. liepos 30 d. pradinis kreditorius atsakovui išsiuntė pretenziją dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau iš atsakovo atsakymo negavo, atsakovas ir toliau nemokėjo įmokų, todėl, vadovaujantis sutarties straipsniu „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. Atakovas liko skolingas 719,76 EUR sumą. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleidimo rekalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 11 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Be kredito“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“, taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovo skolą pagal sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą, be to išsiuntus bei įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

Tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas nevykdė sutartimi priisimtų įspaireigojimų, nemokėjo nuomos mokesčio net ir po atsakovės ir pradinio kreditoriaus raginimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, reikalavimo neginčijo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 719,76 EUR skolos.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 64,78 EUR delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Nuomos sutarties straipsnyje „Šalių atsakomybė“ atsakovas įsipareigojo už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą mokėti delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl nuo šios datos iki bylos iškėlimo teisme dienos delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną po 0,05 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau ne daugiau kaip už 180 dienų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiami 64,78 EUR delspinigiai.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai pritaisiamos penkių procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18,00 EUR žyminis mokestis, 0,84 EUR mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus, iš viso 93,84 EUR.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo P. V. (P. V.) atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 719,76 EUR (septynis šimtus devyniolika eurų septyniasdešimt šešis euro centus) skolos, 64,78 EUR (šešiasdešimt keturis eurus septyniasdešimt aštuonis euro centus) delspinigių, iš viso 784,54 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus penkiasdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (784,54 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai 93,84 EUR (devyniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė