- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-234-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47797-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- N. D.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
- N. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- N. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir N. D. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. D. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kartu su bausme N. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 1) teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas/uždraudimas 5 (penkerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 2) turto konfiskavimas – į valstybės biudžetą iš N. D. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 460,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų).
Bausmės pradžia, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuotina nuo faktinio N. D. sulaikymo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas savininkui V. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. D. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 15 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,12 promilių neblaivumas.
2. Be to, N. D., žinodamas apie įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, 2023 m. gruodžio 15 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tai yra, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad N. D. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik jo paties visišku prisipažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – N. D. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą; į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – teistas devynis kartus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo, t. y. nemoka vairuoti, vykdant paskutinį nuosprendį buvo lygtinai paleistas, tačiau vėl grąžintas į bausmės atlikimo vietą, nes pažeidė probacijos sąlygas, visą bausmę atlikęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2023 m. spalio 2 d., naują nusikalstamą veiką padarė praėjus šiek tiek daugiau nei du mėnesiai po paleidimo, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą, baudų nemoka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
Šalies argumentai
6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis N. D. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.
Dėl bausmės
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo N. D. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę apeliantui, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
10. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinį bei teismo motyvus dėl apeliantui N. D. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Nuteistojo N. D. asmenybę, nustatydamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 116–122), būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba (1 t., b. l. 129–130). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog N. D. 2023 m. spalio 2 d. paleistas į laisvę atlikęs laisvės atėmimo bausmę, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarytos praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams (1 t., b. l. 79–93). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra dėsningas jo elgesio padarinys. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į vieną nustatytą N. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantui praeityje buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, jis ankščiau laiko buvo paleistas į laisvę, tačiau praėjus neilgam laikui, lygtinis paleidimas N. D. buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Išvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog apeliantas nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų teisės normų bei įstatymų. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė pačias griežčiausias BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnyje numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad N. D. padaryti teisės pažeidimai akivaizdu, jog nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Naujų nusikalstamų veikų darymas neseniai grįžus iš įkalinimo įstaigos, vengiant atsakomybės rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto prašomomis švelnesnėmis bausmių rūšimis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, o taip pat ir ne kartą atliktos realios laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei įvertinusi tai, kad nuteistajam skirtų bausmių dydžiai nustatyti nežymiai didesni nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai ir taikytas bausmių apėmimo būdas jas bendrinant bei galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, daro išvadą, jog dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos bausmės rūšys, taip pat buvo įvertinta ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, todėl aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo N. D. nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes nebus pakeisti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi N. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Ričardas Lilas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant N. D. yra 100,00 (vienas šimtas) eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
12. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo N. D. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš N. D. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.