- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1567-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00028-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov)
teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. (Š.) ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo T. R.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas A. Š. nėra ieškovės L. A. nepilnametės dukros S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; o S. A. nėra atsakovo A. Š. dukra, panaikinti įrašą apie atsakovo A. Š. tėvystę nepilnametės S. A., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje.
2. Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Tretysis asmuo T. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. T. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai el. paštu, atidėti bylos neprašė, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Ieškovė L. A. ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-9268- 517/2020 ir priimtas 2020-10-01 sprendimas, kuriuo nutraukta jos, ieškovės L. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020-11-01. Po teismo sprendimo priėmimo 2021 m. balandžio 30 d. ji pagimdė dukrą S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kurios biologinis tėvas yra tretysis asmuo T. R.. S. A. nuo gimimo neaugina atsakovas A. Š.. Ieškovė jam pranešė, kad pagimdė dukrą ir jis bus įrašytas tėvu. Atsakovas A. Š. nepripažino S. savo dukra, neišlaiko jos ir net nesistengia jos pamatyti. Nereiškia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes nuginčijus atsakovo tėvystę, tretysis asmuo T. R. nekelia ginčo dėl S. tėvystės. Tretysis asmuo T. R. pripažįsta, kad jis yra S. tėvas, ginčo nebuvo ir nėra. Nuginčijus atsakovo A. Š. tėvystės faktą S. A. atžvilgiu, biologinis tėvas T. R. tėvystės faktą pripažins gera valia. Gimus dukrai S., išduodant jai gimimo liudijimą, tėvu įrašytas atsakovas A. Š., nes nuo santuokos nutraukimo nepraėjo 300 dienų. Dukros gimimo liudijime ir gimimo įraše įrašytas tėvu atsakovas A. Š.. Ieškovė su atsakovu net iki teismo sprendimo priėmimo kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nurodė nepraleidusi. Taip pat ieškovė paaiškino, kad tretysis asmuo vieną kartą buvo aplankyti dukters, tačiau daugiau nesilankė, nebendravo, išlaikymo neteikė.
5. Ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės dukra nėra atsakovo A. Š. biologinė dukra ir jis nepalaiko jokio ryšio su ieškove.
Atsiliepimas
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad apsilankymo metu pas ieškovę L. A. buvo nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais N. Š. ir S. A. gyvena 2 kambarių bute su daliniais patogumais adresu (duomenys neskelbtini). Butas švarus ir tvarkingas. Bendravimo metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko ir mano, kad vaiko dokumentuose turi būti nurodytas tikrasis vaiko tėvas. Telefoninio pokalbio metu su atsakovu, vyras pasakė, kad jis nėra S. A. tėvas, ieškinį palaiko, ir dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja. Su T. R. susisiekti nepavyko. Atkreipė dėmesį, kad S. A. yra mažametė, atsakovas kartu su vaiku negyvena ir tarp atsakovo ir mažamečio vaiko nėra susiformavusio dukros ir tėvo ryšio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant j tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra S. A. biologinis tėvas, Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės prašymo nuginčyti atsakovo tėvystę S. A. atžvilgiu.
7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Dmitrijus Charitonovas (Dmitrij Charitonov) nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.150 str. l d. nurodoma, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu yra nurodytas atsakovas A. Š., o motina – ieškovė L. A. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. spalio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp A. Š. ir L. Š. (A.) (2021-10-26 sprendimas). 2023-06-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 47/2023(01), kad A. Š. nėra vaiko S. A. biologinis tėvas.
10. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie kartu negyvena, kad tarp atsakovo ir mažamečio vaiko nėra susiformavusio dukros ir tėvo ryšio, atsakovas dukros neišlaiko, jos nematė.
11. Ieškovė prašo nuginčyti atsakovo A. Š. tėvystę savo dukros S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas A. Š. nėra mažametės S. tėvas, o S. A. nėra atsakovo A. Š. dukra.
12. Ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais – DNR ekspertize, nustatyta, kad A. Š. nėra vaiko S. A. biologinis tėvas.
13. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėmis, vadovaujantis šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. Š. nėra mažametės S. A. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-12-08 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07024, kuriuo jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis – 100 procentų.
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-11-08 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07024 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Iš teismui pateiktos 2023-08-31 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13098 nustatyta, kad ieškovei teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbą susidarė 746,678 Eur išlaidos.
Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, į tai, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, kad atsakovas yra nedirbantis, teismo vertinimu, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo, atsakovas gali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei: žyminio mokesčio ir už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra mažamečio vaiko S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo A. Š. dukra.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis apie tėvą A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.