Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-24 · Administracinė byla Nr. A-155-556/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
A-155-556/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04335-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. A-155-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04335-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr.(14.5-20)R-6742 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 11 buvo laikinai pašalintas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. VMI šie duomenys buvo žinomi, tačiau ir toliau buvo skaičiuojamos jo mokestinės įmokos į biudžetą. Iš pareiškėjo buvo nepagristai reikalaujama pildyti VMI nustatytos formos metines pelno mokesčio deklaracijas, nors jis neužsiėmė advokato veikla. VMI tik 2015 m. pripažino, kad pareiškėjo advokato veikla sustabdyta nuo 2009 m. vasario 29 d. Pareiškėjo nuomone, jis nuo 2009 m. neprivalo pildyti deklaracijų, susijusių su advokato veikla. Jeigu ir būtų nustatyti įsiskolinimai už laikotarpį iki 2009 m. vasario 26 d., juos būtų galima realizuoti tik atstačius jo advokato profesinę veiklą. VMI 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (14.5-20)R-4864 buvo daug netikslumų, todėl pareiškėjas ir kreipėsi dėl išaiškinimo, kuris pateiktas skundžiamame Sprendime.

Atsiliepimas

3. VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. VMI nurodė, kad, gavusi informaciją, pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. ir apie tai informavo pareiškėją 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-324. Nors pareiškėjas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo išbrauktas 2009 m. vasario 26 d., tačiau turi pateikti pajamų mokesčio metinę deklaraciją (GPM308) kaip individualią veiklą vykdantis asmuo už visą 2009 m. mokestinį laikotarpį. Pareiškėjas už 2008 ir 2009 m. mokestinius laikotarpius metines pajamų mokesčio deklaracijas GPM305 ir GPM308 bei mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas FR0572 už 2008 m. balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesius pateikė, tačiau apskaičiuoto pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių nesumokėjo. Todėl pagal pareiškėjo pateiktas ir mokesčių administratoriaus įvertintas metines pajamų deklaracijas GPM305 ir GPM308 bei mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas FR0572 buvo apskaičiuota 428,68 Eur skola ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas naudojasi elektroninio deklaravimo sistema, apie šią skolą buvo informuotas per elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. liepos 21 d. išsiųstais pranešimais. Pareiškėjas nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų padengti apskaičiuotą įsiskolinimą, todėl yra perduota antstoliui išieškoti 444,12 Eur (1533,46 Lt) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. VMI 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-407 pakoreguota išieškotina mokestinė nepriemoka iš turto, nes pareiškėjas padengė žemės mokesčio nepriemoką už 2011 ir 2012 m. mokestinius laikotarpius. Bendra įsiskolinimo suma su delspinigiais yra 428,68 Eur.

5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad VMI informaciją apie prievoles sumokėti administracines baudas gauna iš Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau – ir ATPR), kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vadovaujantis iš ATPR gauta informacija pareiškėjui buvo suformuota 57 Eur mokėtina suma. VMI 2016 m. liepos 27 d. gavo atnaujintą informaciją iš ATPR ir pareiškėjo prievolė (57 Eur) dėl pareiškėjui paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą buvo anuliuota. Apie paskirtos baudos anuliavimą VMI pareiškėją informavo 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (14.5-20)R-4864 ir ginčijamu Sprendimu. Pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. skunde, į kurį buvo atsakyta Sprendimu, nurodyto 2013 m. gruodžio 12 d. skundo „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus rašto 2013-12-11 Nr. (4.66)46-MPD-10755“ nei VMI, nei Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusios. VMI taip pat nėra gavusi ir pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. skunde, į kurį buvo atsakyta Sprendimu, nurodyto 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundo „Dėl tarnybinio patikrinimo ir informacijos pateikimo“.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateiktais prašymais (skundais), į kuriuos atsakyta VMI Sprendimu, suformulavo prašymus pateikti informaciją ir paaiškinimus, tačiau mokesčių administratoriaus veiksmų neskundė, sprendimų panaikinti neprašė. Todėl, teismo nuomone, Sprendimas, atsakant į pareiškėjo prašymus (pareiškimus), vertintinas tuo aspektu, ar VMI tinkamai į juos atsakė, ar atsakymas yra aiškus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

9. Teismas pabrėžė, kad VMI, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 3 d. skundus (pareiškimus), Sprendime paaiškino, kad kartu su skundais pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. skundo „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus rašto Nr. 2013-12-11 Nr. (4.66)-46-MPD-10755“ ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundo „Dėl tarnybinio patikrinimo ir informacijos pateikimo“ mokesčių administratorius nėra gavęs. Raštu taip pat išaiškinta, kad pareiškėjui pateikus 2016 m. liepos 21 d. skundą ir atlikus informacijos patikrinimą, prievolė dėl paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą buvo anuliuota ir apie tai pareiškėjas informuotas 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (14.5-20)-R-4864. Sprendime nurodyta ir tai, kad skola valstybės biudžetui yra susidariusi pagal pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktas 2008–2010 m. metines pajamų deklaracijas, nurodyta skolos suma, pateiktas skolos detalizavimas. Skundžiamame Sprendime taip pat išvardinta, kada ir kokiais pranešimais pareiškėjas informuotas apie skolą valstybės biudžetui. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir privalomojo socialinio drausimo mokesčiai (toliau – ir PSD) paskaičiuoti už 2008–2009 m. mokestinius laikotarpius, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas metines ir mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas. Tai patvirtina ir VMI pateikta prievolių ataskaita.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad į pareiškėjo 2016 m. liepos 21 d. prašymą dėl reikalavimo panaikinti suklastotus duomenis VMI atsakė 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (14.5-20)R-4864. Pareiškėjo reikalavimą dėl minėto rašto panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti, neatnaujinus skundo padavimo termino. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. VMI įvykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. gavusi pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, pradėjo administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikė turimą informaciją ir paaiškinimus. Ginčijamas Sprendimas yra aiškus, objektyvus, juo yra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Sprendimas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl G. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus miesto skyriaus nusikalstamos veikos.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2010 m. siekdamas būti pripažintas bedarbiu kreipėsi į VSDFV Vilniaus miesto skyrių, kuriame tarnautojo pareigas atliekantis G. K. jam pateikė žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas yra advokatas ir 2010–2011 m. jis vykdė advokato veiklą 9 kartus. G. K. klastojo dokumentus, tai patvirtina VSDFV duomenų bazė, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas advokato veiklą vykdė iki 2009 m. vasario 8 d. VSDFV iš pareiškėjo priverstinai išieško mokestines sumas, kurių nėra pagrindo išieškoti. VSDFV Vilniaus miesto skyrius klastojo duomenis apie nebūtą pareiškėjo advokato profesinę veiklą nuo 2009 m. vasario 26 d. ir vengė jam pateikti atsakymus, biurokratiškai nurodydamas, kad neva pareiškėjui jau buvo atsakyta, nors iš tiesų jokie raštai pareiškėjui nebuvo siųsti. Apie VMI sprendimus, kurie nurodomi ginčijamame Sprendime ir kuriais remiantis jam mokestinė prievolė kildinama po 2009 m. vasario 26 d., pareiškėjui nebuvo žinoma. Skundą pateikus teismui, iš VMI buvo gautas 2017 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-407. Pareiškėjas minėtą sprendimą taip pat apskundė teismui. Pareiškėjas prašė teismo bylas dėl ginčijamo Sprendimo ir dėl 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-407 sujungti ir nagrinėti šioje byloje vienu metu, tačiau toks jo reikalavimas nebuvo tenkinamas, ir dėl to teismas nepasisakė.

14. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, nes visi bylos duomenys buvo teikiami elektroninėje erdvėje, o su elektroninėmis priemonėmis (kompiuteriu) jis nemoka naudotis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas atstovauti pareiškėjui šioje byloje tinkamai neatliko savo pareigų, dėl to buvo nušalintas, o kitas advokatas pareiškėjui nebuvo paskirtas. Todėl vien dėl šių aplinkybių teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjo nuomone, teismas bylai svarbių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentu kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo VMI išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. spalio 3 d. prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamas VMI Sprendimas yra aiškus, objektyvus, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, susijusių su ginčijamu Sprendimu, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. šios nutarties 8–11 punktus) ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19. Nors pareiškėjas nurodo, kad apie VMI sprendimus (raštus), kurie nurodomi ginčijamame Sprendime ir kuriais remiantis jam mokestinė prievolė kildinama po 2009 m. vasario 26 d., jam nebuvo žinoma, tačiau ginčijame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui siųsti keturi pranešimai apie susidariusią skolą valstybės biudžetui buvo įteikti ir perskaityti, išskyrus 2015 m. lapkričio 24 d. pranešimą. Nepaisant to, kad vieno pranešimo apie susidariusią skolą pareiškėjas neperskaitė, akivaizdu, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie susidariusią skolą valstybės biudžetui, nes detali informacija apie pareiškėjo mokėtinus mokesčius pateikta ir ginčijamame Sprendime.

20. Pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo tinkamai susipažinti su bylos medžiaga dėl nesugebėjimo naudotis kompiuteriu yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjama byla nėra elektroninė ir jos visa medžiaga yra laikoma popierine forma, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jam buvo užkirstas kelias įgyvendinti ABTĮ 49 straipsnio 1 dalies garantuojamą teisę susipažinti su byloje esančiais dokumentais. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir neprašė skirti papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga.

21. Pareiškėjas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats pareiškė, kad jis atsisako Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato, o prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti naują advokatą jam atstovauti nagrinėjamoje byloje neišreiškė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo sujungti šią bylą su byla, kurioje ginčijamas kitas VMI sprendimas (raštas) jo atžvilgiu. Be to, pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį bylos sujungiamos tik tada, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo). Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

22. Pareiškėjo argumentai apie neteisėtus VSDFV (Vilniaus skyriaus) sprendimus (veiksmus) neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi šios bylos dalykas yra tik VMI Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bet netiriami VSDFV (Vilniaus skyriaus) veiksmai (sprendimai) pareiškėjo atžvilgiu.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą (išanalizavusi joje esančią medžiagą), neturi prielaidų išvadai, kad G. K. ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius pareiškėjo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką ar veikas. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir informuoti prokurorą apie minėtų subjektų padarytas nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 110 str. 1 d., 149 str. 1 d.).

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius