Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl rašto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016-10-21 raštą Nr.(14.5-20)R-6742.

Inspekcija informaciją apie prievoles sumokėti administracines baudas gauna iš Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau – ATPR), kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vadovaujantis iš ATPR gauta informacija Pareiškėjui buvo suformuota 57 Eur mokėtina suma. 2016 m. liepos 27 d. Inspekcija gavo atnaujintą informaciją iš ATPR ir pareiškėjo prievolė (57 Eur) dėl paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą buvo anuliuota. Apie paskirtos baudos anuliavimą Inspekcija Pareiškėją informavo 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (14.5-20) R-4864 ir Skundžiamu raštu.

Pažymi, kad Pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. skunde, į kurį buvo atsakyta Skundžiamu raštu, nurodyto 2013 m. gruodžio 12 d. skundo Inspekcijos „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus rašto 2013-12-11 Nr. (4.66)46-MPD-10755“ nei Inspekcija, nei Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusios. Inspekcija taip pat nėra gavusi ir Pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. skunde, į kurį buvo atsakyta Skundžiamu raštu, nurodyto 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundo „Dėl tarnybinio patikrinimo ir informacijos pateikimo“.

Pareiškėjas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti, skundžiamą raštą panaikinti. Posėdžio metu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato pareiškėjas atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2016-10-21 rašto Nr.(14.5-20)R-6742 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Įvertinus teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas 2016-09-12 skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad iki šiol dar nėra gavęs pranešimo apie 2016-08-18 pateikto pranešimo registraciją ir tyrimo eigą, todėl kreipiasi pakartotinai, prašydamas nedelsiant pagrįsti, kokiu pagrindu iš pareiškėjo reikalaujama pinigų, nes jis nuo 2009-02-26 advokato veiklos nevykdo ir dėl nepagrįstų rašte nurodytų teiginių atlikti Inspekcijos darbuotojo tarnybinį patikrinimą (b. l. 92). Pareiškėjas nurodė, kad kartu teikia ankstesnį pareiškimą ir 2015 m. VMI raštą dėl advokato veiklos nutraukimo. 2016-10-03 pareiškėjas pakartotinai pateikė Inspekcijai pareiškimą (skundą), kuriame iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai reikalaudamas nustatyti, dėl ko Inspekcijos tarnautojai nesugeba tinkamai atsakyti į pareiškimus ar priimti procesinius sprendimus (b. l. 89).

Inspekcija, į pareiškėjo 2016-09-12 ir 2016-10-03 prašymus (pareiškimus) atsakė 2016-10-21 raštu Nr.(14.5-20)R-6742 „Dėl informacijos pateikimo“.

Pareiškėjas pateiktais prašymais (skundais), į kuriuos atsakyta Inspekcijos 2016-10-21 raštu, suformulavo prašymus pateikti informaciją ir paaiškinimus, tačiau mokesčių administratoriaus veiksmų neskundė, sprendimų panaikinti neprašė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pareiškėjui pateiktas raštas, atsakant į pareiškėjo prašymus (pareiškimus), vertintinas tuo aspektu, ar Inspekcija tinkamai į juos atsakė, ar atsakymas yra aiškus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2016-09-12 ir 2016-10-03 skundus (pareiškimus), 2016-10-21 rašte Nr.(14.5-20)R-6742 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, jog kartu su skundais pateiktų 2013 m. gruodžio 12 d. skundo „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus rašto Nr. 2013-12-11 Nr. (4.66)-46-MPD-10755“ ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundo „Dėl tarnybinio patikrinimo ir informacijos pateikimo“ mokesčių administratorius nėra gavęs. Skundžiamame rašte Inspekcija taip pat paaiškino, kad pareiškėjui pateiktus 2016 m. liepos 21 d. skundą ir atlikus informacijos patikrinimą, prievolė dėl paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą buvo anuliuota ir apie tai pareiškėjas informuotas 2016-08-05 raštu Nr. (14.5-20)-R-4864. Inspekcija taip pat paaiškino, kad skola valstybės biudžetui yra susidariusi pagal pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktas 2008-2010 m. metines pajamų deklaracijas, nurodyta skolos suma, pateiktas skolos detalizavimas. Skundžiamame rašte taip pat išvardinta kada ir kokiais pranešimais pareiškėjas informuotas apie skolą valstybės biudžetui.

Nagrinėjamos bylos medžiaga ir atsakovės atsiliepime pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad Inspekcijos 2013-12-11 raštu Nr. (4.66)-46-MPD-10755 pareiškėjui buvo išaiškinta, kokius veiksmus jis turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti mokesčių administratoriui, kad būtų įregistruotas advokato veiklos nutraukimas (b. l. 97-98). Pareiškėjas šių veiksmų neatliko, pareigos pranešti apie advokato veiklos nutraukimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, Lietuvos advokatūros sprendimo dėl išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo mokesčių administratoriui nepateikė, todėl buvo laikomas individualią veiklą vykdančiu asmeniu. Inspekcija, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 13 d. raštą Nr. (7.5) 3-3239 „Dėl duomenų sutvarkymo“ ir kartu su juo pateiktus dokumentus (b. l. 85, 87), pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. ir apie tai pareiškėją informavo 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-324 „Dėl individualios veiklos“ (b. l. 96). Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir privalomojo socialinio drausimo mokesčiai (toliau – PSD) paskaičiuoti už 2008-2009 m. mokestinius laikotarpius, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (b. l. 90-110). Tai patvirtina ir Mokesčių administratoriaus pateikta prievolių ataskaita (b. l. 117). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai, kad jam Inspekcija skaičiuoja GPM ir PSD mokesčius, nors jis advokato veiklos nevykdo nuo 2009-02-26, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad į pareiškėjo 2016 m. liepos 21 d. prašymą dėl reikalavimo panaikinti suklastotus duomenis, Inspekcija atsakė 2016-08-05 raštu Nr. (14.5-20)R-4864. Pareiškėjo reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-21 nutartimi atsisakytas priimti, neatnaujinus skundo padavimo termino. Nutartis įsiteisėjusi.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas atsakovės raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovė įvykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. gavusi pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, pradėjo administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikė Inspekcijos turimą informaciją ir paaiškinimus. Atsakovės atsakymas yra aiškus, objektyvus, juo yra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Ginčijamas raštas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, iš atsakovės nepriteistinos (ABTĮ 42 straipsnio 1-2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.