Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, susipažinusi su nukentėjusiojo V. K. privataus kaltinimo skundu, kuriame R. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 2 d. Biržų rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. V. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad R. V. 2016 m. gegužės 25 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), ties Biržų rajono apylinkės teismo pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tyčia paskleidė Z. I. apie jį (V. K.) tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis yra sukčius, aferistas, kuris 2013 m. spalio 14 d. iš R. V. priimdamas pinigus už prekes, gavęs iš jo 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), kasos pajamų orderyje įrašė, kad gavo 9000 Lt (devynis tūkstančius litų), tokiu būdu apgavo R. V. ir Z. I..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. V. 2017 m. balandžio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą, kurio antrame puslapyje nurodė, kad jis (V. K.) pagal sąskaitą už prekes gavęs 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), kasos pajamų orderyje įrašė, kad gavo 9000 Lt (devynis tūkstančius litų). R. V. suvokdamas, kad jo skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, šmeižė jį (V. K.), jog tariamai jis padarė apysunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d., 182 str. 1 d., 222 str.) ir yra nesąžiningas, sukčiauja.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, jei ši veika padaryta asmens, kuris suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ji žemina kito žmogaus garbę ir norėjo taip veikti. R. V. šmeiždamas jį (V. K.) Z. I. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo pažemino jį ir sumenkino jo reputaciją bei pakirto pasitikėjimą juo kaip sąžiningu piliečiu, verslininku, su minėtu šmeižtu susipažino Biržų rajono apylinkės teismo darbuotojai. Mano, kad tokie R. V. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Taip pat prašo pripažinti civiliniu ieškovu ir priteisti iš kaltinamojo 500 EUR neturtinės žalos.

Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnyje. BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą <...>, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde <...> nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad pirma, arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; antra, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; trečia, buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Taigi teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad R. V. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymius. Pagal BK 154 str. (šmeižimas) 1 d. atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Be to, tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 str. 1 d. dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Paskleistomis laikomos žinios: paskelbtos per visuomenės informavimo priemones – knygas, laikraščius, žurnalus, biuletenius ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitą garso ar vaizdo studijos produkciją, informacijos agentūros pranešimus, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per atvirlaiškius, telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma. Kiekvienu atveju, nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.). Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjo nurodyti, jo vertinimu, neatitinkantys tikrovės ir jį žeminantys bei pakertantys pasitikėjimą juo teiginiai tapo žinomi apeliacine tvarka R. V. apeliacinį skundą gavusiems Biržų rajono apylinkės teismo darbuotojams, taip pat Z. I.. Vertinant šias skunde nurodytas aplinkybes, spręstina, kad R. V. veiksmuose nebuvo būtinojo jam pareiškėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

Skundo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, kaip galima spręsti iš skundo, tarp pareiškėjo ir R. V. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, pareiškėjas prieduose nurodė, kad buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios atstovas yra V. K.) ir atsakovų Z. I. ir R. V., ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Esant konfliktiškiems santykiams, asmenys neretai išsako neigiamą nuomonę apie kitą asmenį, tačiau tokia aplinkybė pati savaime negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymius. Konfliktiškų santykių kontekste, privataus kaltinimo skunde pareiškėjo nurodyti galimai R. V. išsakyti teiginiai gali būti įvertinti šiuo konkrečiu atveju tik kaip neetiškas, nepriimtinas pasisakymas, neigiama nuomonė apie pareiškėjo asmenį, tačiau tokie žodžiai nepripažintini informacija BK 154 str. 1 d. prasme, kadangi jie nebuvo grindžiami jokiais faktais ar kitokiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. V. galimai apeliaciniame skunde nurodyti žodžiai apie pareiškėją nebuvo pavojingi BK 154 str. prasme, kas reiškia, kad minėtuose R. V. veiksmuose nėra dar vieno objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio - pavojingos veikos.

Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

Šiuo konkrečiu atveju nustačius aiškią aplinkybę, numatytą BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina R. V., privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. K. skundą, kaltinant R. V. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjui, o šiai nutarčiai įsiteisėjus jam grąžinti teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą ir jo priedus (išskyrus pirmąjį egzempliorių, kuris lieka kaip įrodymas byloje).

Nukentėjusysis šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodamas per Biržų rajono apylinkės teismą.