- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-500-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant pareiškėjai G. B., jos atstovėms S. K., adv. Z.Andriuškevičiūtei, suinteresuotojo asmens atstovei adv. J.Koltakovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje nr. A2-01642-375/2007 pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 7 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po tėvo P. B. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
2007 m. vasario 20 d. nutartimi procesą šioje byloje atnaujino, nes dalyvauti byloje nebuvo įtraukta P. B. sutuoktinė V. S. (CPK 366 straipsnio 1 d. 7 p.).
Išnagrinėjęs bylą, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi teismas atmetė šio suinteresuotojo asmens prašymą dėl Kauno miesto apylinkės 2005 m. birželio 7 d. sprendimo panaikinimo. Įvertinęs liudytojų parodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus nustatė, jog po tėvo mirties pareiškėja paėmė iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), velionio tėvo drabužius, televizorių, šaldytuvą, radijo imtuvą, bei skirdavo lėšų šio namo išlaikymui. Tuo vadovaudamasis sprendė, kad minėtojo gyvenamojo namo dalį G. B. paveldėjo faktiniu valdymu. V. S. paaiškinimus dėl nežinojimo apie visą velioniui priklausantį turtą atmetė, įvertinęs jos užvestoje paveldėjimo byloje esančius VĮ Registrų centras duomenis apie P. B. turėtus nekilnojamuosius daiktus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo V. S. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai nustatytas palikimo priėmimo faktas.
Pareiškėja nepateikė įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą – aktyvius savo veiksmus, nukreiptus įgyti teisę į paveldimą turtą. Tėvo daiktų iš (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo pasiėmimas nepatvirtina, kad G. B. faktiškai pradėjo valdyti 1/3 šio namo dalį. Ji neturėjo ypatingo intereso į tėvo namą. 2007 m. sausio 26 d. bei vasario 6 d. ir teismo posėdžiuose ji ir atstovė pripažino, kad velionio daiktus 1993 m. liepos mėnesio pabaigoje pasiėmė patalpų atlaisvinimui. Teigė, kad į namo dalį nepretendavo. Jame buvo leista gyventi E. B. su motina. G. B. jam finansiškai padėjo kaip giminaičiui. Faktą apie paveldėjimą nusistatė reikalaujant žemėtvarkininkams, 1999 m. pradėjusi tvarkyti žemės nuosavybės teisės atkūrimo reikalus. Teismas neteisingai įvertino šiuos paaiškinimus ir kitus įrodymus. Liudytojas E. B. patvirtino nežinojęs, kam, išskyrus radijo imtuvą, priklauso kiti pareiškėjos pasiimti daiktai. Neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjos tėvas negyveno name, čia tik užeidavo ir kartais nakvodavo. Liudytojos N. K. ir A. M. parodė, kad pareiškėja name nesilankė, jo neprižiūrėjo ir netvarkė. Po E. B. motinos mirties name 12 metų buvo atjungta elektra, kurią pajungė tik bendraturtė A. M. Namą prižiūrėjo ir tvarkė E. B. brolis su žmona. Po jų mirties name yra landynė. Neteisingai įvertinti liudytojo E. B. parodymai. Jis teigė, kad namą prižiūrėjęs kartu su savo motina V. B., o pareiškėja jiems padėdavo pirkti dujas, remontuoti. Pastarieji veiksmai yra finansinė pagalba giminėms, nes pareiškėja name negyveno, o namas buvo apkūrenamas krosnimi. Pareiškėja nenurodė, kokius remonto darbus yra atlikusi.
Neatsižvelgta, kad V. S. nebuvo žinoma apie aptariamą sutuoktinio turtą. To nenorėjo P. B. motina. Su E. B. ji sutarusi, kad 1/3 namo (duomenys neskelbtini) dalį jis perleis seseriai. Tai pagrindžia liudytojų A. M. ir N. K. parodymai. Nepagrįstai spręsta, kad apeliantės užvestoje paveldėjimo byloje yra pateiktas jos sutuoktiniui P. B. išduotas paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimai dėl 1/3 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės. Nėra duomenų, kad tokius pažymėjimus būtų užsakiusi V. S., tačiau teismas jos tariamą neveikimą įvertino kaip palikimo nepriėmimą. Nors pareiškėja apie šią nuosavybę žinojo, priimti palikimą nebuvo suinteresuota. Šias aplinkybes teismas įvertino, pažeisdamas CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą ir Lietuvos Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybę įstatymui ir teismui.
Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspęsti iš esmės ir patenkinti jos prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundžiamos nutarties nekeisti. Nurodo, kad valią priimti palikimą išreiškusi tėvo asmeninių daiktų paėmimu, nevertingų daiktų likvidavimu, leidimu pusbroliui E. B. gyventi tėvui priklausiusioje namo dalyje ir piniginių lėšų skyrimu namo priežiūrai. Teismas pagrįstai suabejojo nenuosekliais ir prieštaringais pačios V. S. paaiškinimais ir jos liudytojų parodymais. Nenurodydama notarui kaip įstatyminės įpėdinės P. B. dukters, ji elgėsi nesąžiningai.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.
LR Aukščiausiojo Teismo suformuota CPK XVIII skyriaus normų taikymo praktika teigiama, jog pagrindinis proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad po pareiškėjos tėvo ir suinteresuotojo asmens V. S. sutuoktinio P. B. mirties (1993 m. gegužės 13 d.) skirtinguose norarų biuruose buvo užvestos dvi paveldėjimo bylos. Sutuoktinė kreipėsi į 1-jį Kauno m. notarų biurą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. 1993 m. lapkričio 17 d. jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į visą palikėjo turtą – turėtą lengvąjį automobilį. Palikėjo dukra G. B. 2005 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą. 2005 m. birželio 7 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu prašymas buvo patenkintas. 2005 m. rugsėjo 2 d. Kauno 11-jo biuro notarė išdavė jai paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo liudijimu konstatuojama, jog visą palikėjo turtą - 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) G. B. paveldi kaip įstatyminė įpėdinė. Iš paveldėjimo bylų matyti, kad notarai neturėjo informacijos apie kitus įpėdinius ir užvestas kitas paveldėjimo bylas.
Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog, priėmus sprendimą Kauno m. civilinėje byloje nr. 2-07614-52/2005 pagal G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neįtraukus byloje dalyvauti paveldėtojos V. S., buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, ir bylos processą pagrįstai atnaujino. Vienok tos aplinkybės, dėl kurių buvo pagrindas manyti, jog teismo sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, nesudarė pagrindo taip nuspręsti, išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo ( CPK 371 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Įvertinęs V. S. paaiškinimą ir byloje esančius įrodymus apylinkės teismas teisingai nutarė, kad palikimo priėmimo faktas nustatytas pagrįstai.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Iš bylos duomenų matyti, jog palikėjo mirties metu paveldimą įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą palikėjo P. B. turtą sudarė lengvasis automobilis VAZ-2103 valst. nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), bei turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į jo tėvo žemę ( 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio antroji, trečioji dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo – naudojosi, valdė ir disponavo paliktuoju turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Civilinės teisės teorijoje valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Teisiniu daikto valdymu laikomas faktinis jo turėjimas, turint tikslą absoliučiai įgyvendinti savo teises.
Pagrįsta yra apylinkės teismo išvada, kad pareiškėja, faktiškai priėmusi palikimą, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė.
Iš G. B. ir jos atstovių paaiškinimų matyti, kad, P. B. išėjus iš pareiškėjos motinos namų pas kitą moterį, apie jo vedybas su V. S. pareiškėja nežinojo. Apie tai, kad vedė ir įsivaikino sutuoktinės vaiką, tėvas jai nesakė ( šios aplinkybės suinteresuotasis asmuo nepaneigė). P. B. jai padėdavęs materialiai, dalyvavęs vestuvėse. Jo mirties metu pareiškėja buvusi užsienyje. Logiška, kad, parvykusi 1993 m. liepos mėnesį, nuėjo ne į V. S. butą, o į jai žinomus namus, kurių viena trečioji dalis tėvui priklausė nuosavybės teise. Tame name, be to, gyveno pareiškėjos pusbrolis E. B. ir jo motina, su kuriais ji bendravo. Iš šio liudytojo parodymų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog, nors P. B. name negyveno, viename kambaryje stovėjo lova, kurioje kartais nakvodavęs ( pastaroji aplinkybė, sprendžiant apie palikimo priėmimo faktą, teisinės reikšmės neturi). Name buvo jo daiktų –šaldytuvas, televizorius, drabužių, radijo imtuvas VEF. Liudytojas teigė žinantis, kad pastarasis daiktas ir drabužiai tikrai priklausė P. B. Neįvardijimas, kurie kiti daiktai anksčiau priklausė velionei močiutei, kurie – P. B., neleidžia spręsti, jog su tais daiktais pareiškėja nesielgė kaip su savo. Bendraturčiai laikė, kad tie daiktai buvo P. B. Juos pareiškėja išdalijo konkretiems asmenims, nevertingus daiktus sunaikino.
G. B. žinojo, jog P. B. priklausęs naudotis kambarys, pastato techninės apskaitos duomenyse pažymėtas 1-6 indeksu. Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais apie tai, kad šio kambario atlaisvinimas nuo P. B. daiktų nelaikytinas elgimusi su paliktuoju turtu kaip su nuosavu. Priešingai – pareiškėja nusprendė tėvo nuosavybės dalį atiduoti naudotis pusbroliui, todėl kambario atlaisvinimas laikytinas aktyviu veiksmu, reikalingu panaudos santykiams įgyvendinti. Taip nesielgia asmuo, neturintis teisių į palikimą. Nors panaudos sandoris pagal CK 298 straipsnį nebuvo rašytinės formos bei įregistruotas, pačiu tokių santykių faktu neleidžia abejoti abiejų jo šalių pripažinimas. E. B. – pareiškėjos pusbrolis. Finansinės paramos teikimo faktas rodo, jog jų santykiai buvo artimi. Suprantama, kad, esant tokioms aplinkybėms, įregistruoti panaudos sandorį jo šalims nebuvo teisinės būtinybės. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio trečiąją dalį sandorį negaliojančiu daro notarinės formos nesilaikymas. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sukelia tokias pasekmes tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Panaudos sutartį reglamentuojančiose šio Kodekso normose pastarosios nuorodos nėra. 1964 m. CK 58 straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikytinos, sandorio faktą pripažįstant abiems jo šalims.
Atskirojo skundo argumentą dėl neūkiško namo valdymo apeliacinės instancijos teismas vertina atsižvelgiant į tai, jog namo valdymas kaip savo praktikoje skirtingai pasireiškia priklausomai nuo įvairių aplinkybių – naudojimosi namu kaip gyvenamuoju būstu, vasarviete, perdavimo naudotis kitiems asmenims ar palaikant patenkinamą negyvenamojo namo būklę, siekiant apsaugoti nuo sugriuvimo ir naudojantis žemės sklypu; realios namo būklės valdymo pradžioje; materialinių ir teisinių namo rekonstrukcijos galimybių.
Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimu, liudytojų parodymų ir namo techninės apskaitos byloje esančių duomenų matyti, kad namas nebuvo labai vertingas. Pastatytas 1966 metais, jis susidėjo ir trijų kambarių ir virtuvės. Name nebuvo jokių patogumų, išskyrus elektros įvadą, ir tik 30,34 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto. Pareiškėja turėjo gerą butą, todėl suprantama, kad apsigyventi tokiame name kartu su bendraturčiais jai nebuvo būtinybės. Apeliacinio proceso metu G. B. paaiškino, kad, teigdama pirmosios instancijos teismo posėdyje apie nepretendavimą į šį namą, turėjusi omenyje apsigyvenimą jame, o ne savo nuostatą dėl namo dalies nuosavybės. Pareiškėja teigė su pusbroliu E. B. nutarusi, kad, atsiėmus žemę ir dalį jos pardavus, ateityje reikės namą nugriauti ir statyti naują. Šiame būste gyvenęs E. B. elektros energiją, G. B. teigimu, pasijungdavęs savavališkai. Dėl to pareiškėjai nebuvo žinoma apie elektros atjungimą. Minimas liudytojas parodė, jog pareiškėja duodavo pinigų įsigyti dujoms, krosnies remontui. Šiuos veiksmus vertinti tik kaip pagalbą giminaičiui nėra pagrindo. Teigdama, kad padėjo giminaičiui, G. B. tuo pačiu nurodė, jog prižiūrėjo namą.
Įvertinusi išvardintas aplinkybės kolegija sprendžia, jog namo valdymas kaip savo atitiko namo būklę ir, esant bendraturčiams, praktines namo valdymo galimybes.
Apeliantės argumentą, kad name yra landynė, pareiškėja paneigė Kauno m. Vilijampolės policijos nuovados pažymėjimu t. 2 b.l. 125. Kadangi pareiškėja (duomenys neskelbtini) esančiame name lankydavosi retai, o liudytoja N. K. šiame name negyvena, jos parodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai ( CPK 185 straipsnis). Liudytoja A. M. ( P. B. sesuo) dalį namo įsigijo 2005 m. rugpjūčio 19 d. Ji liudijo, kad G. B. neprižiūrėjo tėvo, o ne jo palikimo. Pastarojo atžvilgiu jos parodymai priešingi.
Ta aplinkybė, jog 1999 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuosavybės atkūrimo, palikimo priėmimo faktą ne paneigia, o tik papildomai patvirtina. Taip pareiškėja rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Nuosavybės teisė į žemę jai buvo atkurta, dalį žemės pareiškėja pardavė ( t. 2 b.l. 17-21).
Pažymėtina, jog V. S. iš esmės palikimo priėmimo faktą pripažįsta. Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. V. S. atstovė pripažino, jog 2007 m. gegužės 2 d. V. S. šioje byloje pateikė patikslintą ieškinį ( t. 2 b.l. 131-134). Vienu iš reikalavimų ji prašo pripažinti negaliojančiu 1/6 dalį paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį G. B. paveldėjo 1/3 dalį namo (duomenys neskelbtini), dalį, ir pripažinti V. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį paveldėto turto. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu V. S. atstovė patvirtino, kad šis reikalavimas liečia ginčo namą.
Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo ginčo klausimu priimti priešingą, nei priėmė apylinkės teismas, nutartį. Atskirojo skundo argumentai dėl jo autorės nežinojimo apie aptariamą dalį palikėjo turto ir su tuo susiję pirmosios instancijos teismo vertinimai neanalizuotini, vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis dėl negalimumo palikimą priimti dalimis. V. S. visą P. B. palikimą priėmė šios normos antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Jos teiginiai apie tai, kad nežinojo apie sutuoktinio nuosavybę (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju patvirtina tik tą reikšmingą aplinkybę, jog tada V. S. nieko negalėjo žinoti ir apie ginčijamus pareiškėjos veiksmus.
Palikimo padalijimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl ji nekeistina ( CPK 337 straipsnio pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 338, 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. vasario 20 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.