Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei ir atsakovui A. T. (toliau – atsakovui) (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. T.. Dukros gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl ieškovė, siekdama apsaugoti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovė pagal galimybes materialiai išlaiko savo dukrą, nors jos turtinė padėtis labai sunki, ieškovės mėnesio pajamos tik 434 Eur darbo užmokestis ir 60 Eur išmoka vaikui, iš viso - 494 Eur. Atsakovas nuo vaiko gimimo neteikia jam jokio išlaikymo, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno apskrities VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad V. C. šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas. Ieškovė savo ieškinyje prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja atsakovo pozicija skyriui nėra žinoma. Ieškovė gyvena nuomojame 2-iejų kambarių bute. Sąlygos vaikui sudarytos tinkamos. Mergaitė lanko darželį „Liepaitė“, šokių treniruotes, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės teigimu su dukros tėvu jie 3 metus gyvena atskirai, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tėvas bendrauja su vaiku, teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančius duomenis, kad mažametė nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri ieškovė, skyriaus nuomone K. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat skyrius, vertinamas šiuo metu byloje pateiktus duomenis, mano, jog ieškovės siūlomas išlaikymo dydis šalių dukrai patenkintų jos poreikius, todėl priteistinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalys yra nepilnametės dukters K. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 430 Eur, turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi. Iš pateiktos K. T. poreikių lentelės matyti, kad nepilnametės poreikiams patenkinti reikalinga 480 Eur suma mėnesiui. Atsakovas rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva užklausė transporto priemonių registrą, nekilnojamojo turto registrą ir Valstybinio socialinio draudimo valdybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovo vardu registruotą turtą ir darbovietę. Iš gautų registrų išrašų nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto ir Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiuo metu neturi duomenų apie atsakovo darbovietę, gautos pajamos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 6 d. sudarė 99,55 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina dukrą, ją prižiūri ir ja rūpinasi. Dukra lanko Kauno darželį „Liepaitė“, šokių treniruotes. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto VTAS atstovas išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno apskrities VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters K. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. C. tenkintinas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį, realią galimybę teikti materialinį išlaikymą. Nustačius nepilnametės dukters K. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, t. y. motina, iš atsakovo A. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, gauna apie 430 Eur pajamų. Ieškovė, vykdydama savo kaip motinos pareigas vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, medicininę priežiūrą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Byloje duomenų apie atsakovo rūpinimąsi nepilnamete dukra nėra. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius, yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigas ir savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaikui priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalią algą mėnesiui. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, atsakovo teikiamų lėšų dydis neturėtų būti mažesnis negu 200 Eur mėnesiui. Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažametis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, apsirengti taip pat išlaidų vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ir į tai, kad vaikas ikimokyklinio amžiaus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo A. T. priteistinos lėšos dukters išlaikymui po 200 Eur mėnesiui nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė V. C..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2020 m. spalio 20 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dėl laikino išlaikymo priteisimo. Ieškinį tenkinus laikinos apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu V. C. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas valstybei 54 Eur žyminis mokestis, 284 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės dukters K. T., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki dukros pilnametystės.

Vaikui priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.