- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1351-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07928-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- G. K., M. J.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14069-528/2021 pagal ieškovų G. K. ir M. J. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti pasibaigusia hipoteką, įregistruotą 1995 m. balandžio 25 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-2524 ir 1997 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-6710 su visais jos pakeitimais pagrindu, toje dalyje, kuria yra įkeistas G. K. priklausantis nekilnojamasis turtas – t. y. gyvenamoji patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti pasibaigusia hipoteką, įregistruotą 1995 m. balandžio 25 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-2524 ir 1997 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sutarties Nr. 2-6710 su visais jos pakeitimais pagrindu, toje dalyje, kuria yra įkeistas M. J. priklausantis nekilnojamasis turtas – t. y. gyvenamoji patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 3) priteisti G. K. ir M. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
3. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovai reiškia negatyvų reikalavimą, kuriuo siekiama konstatuoti hipotekos pasibaigimą, todėl tokiems ginčams išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos (CPK 31 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2215-480/2016). Be to, ieškovai prašo pripažinti pasibaigusia hipoteką, įregistruotą įkeitimo sutarčių, sudarytų ne pačių ieškovų, bet dviejų juridinių asmenų, pagrindu, todėl ieškinio reikalavimas nėra kilęs iš vartojimo sutarties (-čių), kai ieškovai turi teisę pasirinkti teismingumą savo nuožiūra (CPK 30 straipsnio 11 dalis).
4. Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Atsakovo buveinė yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai turi teisę paduoti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai G. K. ir M. J. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Fizinių asmenų grupė, tarp kurių ir ieškovai, tapo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – GNSB) „Beržas“ nariais, siekusi įsigyti/pasistatyti gyvenamąjį būstą. Ieškovai su kitais bendrijos nariais pasinaudojo lengvatiniu banko kreditu butui gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti. Atsakovas (buvęs pavadinimas DnB bankas, dabar – Luminor Bank AS) suteikė GNSB „Beržas“ kreditą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal kelias sutartis ir sudarė įkeitimo sandorius, kuriais buvo įkeistas statomas gyvenamasis namas.
5.2. Ieškovai su GNSB „Beržas“ sudarė skolų perkėlimo sutartis, pagal kurią buvusio skolininko teisės ir prievolės buvo perkeltos kiekvienam iš ieškovų. Ieškovų nuosavybės teisės į turtą yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai savo įsipareigojimus bankui yra įvykdę, tačiau atsakovas atsisakė išregistruoti hipoteką, nurodydamas, kad skola nėra sumokėta ir ieškovų turtas vis dar yra užtikrintas hipoteka. Todėl ieškovai dėl ginčo sprendimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami jo pripažinti hipoteką pasibaigusia.
5.3. Kadangi su ieškovais buvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys, todėl, sutinkamai su LR CK VIII skyriaus nuostatomis, prievolėje pasikeitė skolininkai, tai yra – skolos dalis bei skolininko teisės ir pareigos buvo perkeltos ieškovams. Įkeitimo teisė į skolininko turtą (nagrinėjamu atveju įkeitimo teisė į ieškovams priklausančius butus), pasikeitus skolininkams, kai pradinis skolininkas GNSB „Beržas“ perkėlė įkeitimu (hipoteka) užtikrintą skolą, liko galioti naujiesiems skolininkams bei jiems priklausančiam nekilnojamam turtui. Todėl 1995 m. balandžio 25 d. įkeitimo sutartimi Nr. 2-2524 ir 1997 m. gruodžio 2 d. įkeitimo sutartimi Nr. 2-6710 pradinio skolininko įsipareigojimai perėjo naujiesiems skolininkams.
5.4. Butų savininkai yra tikrieji/faktiniai paskolos sutarčių sudarytojai, paskolos gavėjai ir naudotojai, taip pat ir skolininkai. Tuo tarpu bendrija yra tik „įrankis“, kurio pagalba ieškovai įgyvendino savo teisę gauti lengvatinį būsto kreditą ir pasistatyti butą gyvenamajame name, t. y. apsirūpinti būstu.
5.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką ir aiškindamas būsto paskolos sutarčių sampratą bei šių sutarčių sąlygų sąžiningumą, yra išreiškęs aiškią poziciją ir dėl šių sutarčių priskirtinumo vartojimo sutartims (2019-10-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs kas yra tikrasis naudos gavėjas ir sutarčių vykdytojas, kai sutartys yra sudarytos bendrijos vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579. Teismų praktika. 2003, 20).
5.6. Nagrinėjamu atveju hipoteka ieškovams priklausančiam nekilnojamam turtui buvo įregistruota siekiant užtikrinti lengvatinėmis sąlygomis suteikto kredito buto statybai paskolos grąžinimą. Ieškovams įvykdžius prievolę, hipoteka jų turtui laikytina pasibaigusia. Tai reiškia, kad šalių teisės ir pareigos kilo iš vartojimo santykių, kuriuose ieškovai yra vartotojai. CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Todėl ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
5.7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė išimtinio teismingumo taisykles, todėl nepagrįstai nutarė, kad ieškovams pareiškus negatyvų reikalavimą, t. y. pripažinti hipotekos pabaigą, tokiam ieškiniui išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti hipotekos pabaigą. Tai reiškia, kad reikalavimas yra susijęs su suvaržytomis daiktinėmis teisėmis, kurioms, patenkinus ieškinio reikalavimą, suvaržymas būtų panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai G. K. ir M. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti pasibaigusia hipoteką jiems priklausančiam turtui – butams, esantiems daugiabutyje gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, nurodydamas, jog tai yra negatyvus ieškinys ir išimtinio teismingumo taisyklė jam netaikoma. Be to, anot teismo, hipotekos sandoris buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, todėl tai nėra vartojimo sutartis ir CPK 30 straipsnio 11 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. Teismas sprendė, kad ieškovai tokį ieškinį gali pareikšti pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Apeliantai, nesutikdami su teismo argumentais, nurodė, kad jie tapo GNSB „Beržas“ nariais“ turėdami tikslą įsigyti šioje bendrijoje gyvenamąjį būstą (butus). Sudarę su bendrija skolų perkėlimo sutartis, jie tapo tikraisiais vartojimo kredito sutarties su banku dalyviais, todėl, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 11 dalimi, turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo (ieškovų), kaip vartotojų, gyvenamąją vietą. Be to, anot apeliantų, jų ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinio pareiškimui taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytos CPK 31 straipsnyje, t. y. ieškinys turi būti paduotas pagal daikto buvimo vietą.
10. Tokiu būdu, šioje apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
11. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
12. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti, ar ieškinio reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą.
13. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad norint gauti iš banko lengvatinį kreditą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) statyti, pirmiausi buvo įsteigta GNSB „Beržas“. Ieškovai tapo šios bendrijos nariais. Bendrija su tuometiniu banku DnB bank 1993 – 1997 metų laikotarpiu sudarė šešias paskolos sutartis. Atsakovas ir GNSB „Beržas“ 1994 – 1995 metais prievolių įvykdymo užtikrinimui sudarė Turto įkeitimo sutartis, pagal kurias bankui įkeitė statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
14. 2002 m. balandžio 17 d. skolos perkėlimo sutartimi GNSB „Beržas“ savo prievolę bankui – 70 408 Lt (20 391,57 Eur) skolą – perkėlė ieškovui G. K., o 2004 m. birželio 22 d. skolos perkėlimo sutartimi 35 652 Lt (10 325,53 Eur) skolą bankui – ieškovui M. J.. Atitinkamai buvo pasirašytas susitarimas dėl hipotekos taikymo kiekvienam iš gyvenamojo namo butų atskirai.
15. Ieškovas G. K. šiame name 2013 m. birželio 21 d. įsigijo butą Nr. 24, kuriam ir toliau liko galioti įregistruota hipoteka. Ieškovas M. J. 2004 m. spalio 8 d. įsigijo butą Nr. 27, kuriam po skolos perkėlimo sandorio sudarymo taip pat liko galioti įregistruota hipoteka.
16. Ieškovai nurodė, kad savo skolinius įsipareigojimus bankui įvykdė, todėl kreipėsi į atsakovą dėl hipotekos pabaigos, tačiau bankas atsisakė išregistruoti hipoteką, nurodydamas, jog pagal turimus duomenis ieškovai vis dar yra skolingi bankui.
17. CK XI skyriuje yra reglamentuojama viena iš ribotų daiktinių teisių– hipoteka. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sąvoka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditoriaus (CK 4.170 str. 3 d.).
18. Taigi, jau įstatyme įtvirtintoje hipotekos sąvokoje aiškiai nurodyta, jog hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Ieškinio patenkinimo atveju ir pripažinus hipoteką pasibaigusia, butams Nr. 24 ir 27 būtų išregistruoti apribojimai ir ieškovai galėtų jais laisvai disponuoti. Priešingu atveju atsakovas ir toliau turės teisę, ieškovams tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objektų. Tai reiškia, kad šiuo atveju tiek ieškovų, tiek atsakovo interesas yra daiktinės teisės į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).
19. Minėta, kad išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą – tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju nekilojamasis daiktas, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas, yra Kauno rajone, todėl šią bylą turi nagrinėti Kauno teismas. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju išimtinio teismingumo taisyklė netaikytina.
20. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad byloje taikytina išimtinio teismingumo taisyklė ir byla turi būti nagrinėjama Kauno teisme, ieškovų skundo argumentai, jog jie, kaip vartotojai, turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą, nebėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, 2021 m. gegužės 24 d. skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų G. K. ir M. J. ieškinio atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.