Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant R. P., V. K.

atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos atstovėms laikinai direktorės pareigas einančiai D. K. ir advokato padėjėjai J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno Juozo Urbšio katalikiškai pagrindinei mokyklai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, atsakovės įsakymo panaikinimo bei kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. pripažinti šalių 2018 m. sausio 30 d. sudarytą taikos sutartį negaliojančia dėl suklydimo, esminės jos šalių nelygybės bei prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei;

1.2. panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-577 patvirtinti šalių taikos sutartį;

1.3 išnagrinėti ieškovės A. Z. prašymą Darbo ginčų komisijai byloje dėl atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos, dėl neteisingo darbo krūvio ir darbo užmokesčio paskirstymo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal prašyme ir jo papildymuose nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus bei iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 2400 Eur turtines ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

1.4. pripažinti 2018 m. vasario 1 d. atsakovės įsakymą Nr. PA-13 negaliojančiu;

1.5. uždrausti atsakovei Kauno Juozo Urbšio katalikiškai pagrindinei mokyklai tiesiogiai ir per bet kuriuos jos darbuotojus bei atstovus duoti nurodymus diskriminuoti ar persekioti ieškovę A. Z., sudarant jai blogesnes darbo ar apmokėjimo už darbą sąlygas palyginus su kitais tos pačios ir žemesnės kvalifikacijos atsakovės darbuotojais, dažniau nei kitus tos pačios kvalifikacijos darbuotojus ją stebėti, vertinti, reikalauti jos pasiaiškinimų nenusižengus darbo drausmei, reikalauti jos dalyvavimo atsakovės susirinkimuose, posėdžiuose bei kituose renginiuose (įskaitant ir ne darbo metu) ir anksto prieš 3 dienas nepranešus apie jų tikslą, iki senatvės pensijos atleisti ją iš darbo darbdavio iniciatyva, reikalauti ieškovę nutraukti darbo santykius savo noru, nesant sutikimo skirti dirbti jos kompetencijos ir atsakomybės neatitinkantį darbą, nežeminti ir nemenkinti ieškovės faktais nepagrįstais blogais atsiliepimais viešų ir uždarų susirinkimų bei susitikimų metu ar raštu;

1.6. įpareigoti atsakovę imtis veiksmingų priemonių darbo vietoje apsaugoti ieškovę A. Z. nuo atskirų Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos darbuotojų priešiško elgesio ieškovės atžvilgiu ir juo sukeliamos emocinės įtampos ir streso;

1.7. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškovė nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje sudaryta sutartis buvo jai nepasitarus su advokatu, darant jai spaudimą, t.y. šalys buvo nelygiose pozicijose, ji jai nenaudinga. Be to mokyklos direktorius piktnaudžiauja tarnyba veikdamas prieš ieškovę ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas ją sukompromituoti prieš mokyklos mokinius, tėvus, kolegas. Jos atžvilgiu yra neteisingai bei neaiškiai atliekami vertinimai, jos pamokos stebimos dažniau nei kitų, ji dažnai kviečiama į susirinkimus, jai prievarta siūloma išeiti iš darbo, kai tuo tarpu yra mokytojų turinčių kelis darbus, bet joms išeiti nesiūloma. Jai nustatomas mažesnis darbo krūvis bei užmokestis nei kitiems mokytojams, nors ji yra mokytoja metodininkė. Atsakovės direktorius grasino, kad susidorojimas su ja bus tęsiamas, jai tai sukėlė stresą, susijaudinimą, pablogėjo sveikata. Ji yra persekiojama todėl, kad apie mokyklą bei direktorių P. M. buvo parašyti straipsniai spaudoje. Be to jai skiriamos negabių mokinių klasės, su kuriomis sunkiau pasiekti gerų rezultatų. Taip pat jai skiriami papildomi darbai už kuriuos atsakovė jai nemoka. Jai padaryta 5000 Eurų neturtinės žalos dėl patirto streso bei pergyvenimų ir 2400 Eurų turtinės žalos skiriant per mažą darbo krūvį.

3. Atsakovės atstovės su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad šalių sudaryta taikos sutartis Darbo ginčų komisijoje yra galiojanti, sudaryta nedarant spaudimo, juolab, kad ieškovė jau turi patirties analogiškų ginčų sprendime. Ši taikos sutartis yra ieškovei naudinga ir vykdoma. Nurodo, kad atsakovės mokykloje, kaip ir kitose Kauno mokyklose dramatiškai mažėjo vaikų, todėl buvo mažinamas darbo krūvis, reikėjo atleisti įvairių sričių, tame tarpe ir lietuvių kalbos mokytojų. Ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu yra diskriminuojama, neįrodinėja turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio, tik bendromis frazėmis įvardija, kad jai padaryta turtinė bei neturtinė žala. Be to atsakove skundėsi visa eilė mokinių, tėvų, dėl to ji kaip mokytoja buvo keista į kitą lietuvių kalbos mokytoją. Kadangi buvo visa eilė nusiskundimų, tokiai situacijai aptarti buvo organizuojami ir susirinkimai, kurie yra reikalingi tam, kad spręsti situaciją. Taip pat esant skundams dėl ieškovės, jos pamokos buvo stebimos bei vertinamos aptariant su mokytoja. Be to su ieškove buvo sunku suderinti pamokų stebėjimo laiką, nes ji laiką vis keisdavo. Laiko, kad ieškovės dalis reikalavimų yra prieštaraujantys įstatymams, bei poįstatyminiams, lokaliniams teisės aktams, jų išviso neįmanoma įvykdyti bei įgyvendinti, jie yra bendro pobūdžio, sprendimas juos patenkinus būtų neįvykdomas. Negalima uždrausti ieškovės atleisti iš darbo, kadangi tokiu būdu ji save iškelia virš kitų darbuotojų bei jų interesų. Be pedagoginės veiklos priežiūros – t.y. pamokų stebėjimo, susirinkimų organizavimo iš viso neįmanoma mokyklos kokybiška veikla. Kilus konfliktams būtina juos spręsti, gilintis į mokytojos darbo kokybę, stebėti jos darbą. Ieškovė neįrodo turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo ir neaišku kodėl būtent tokio dydžio prašomos priteisti turtinė bei neturtinė žala. Be to pats darbdavys sprendžia, aišku vadovaudamasis įstatymais, ką atleisti iš darbo ir ką palikti. Ieškovei ir taip buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nors ji netiko daugeliui mokinių, jai buvo skiriamos papildomos nekontaktinės darbo valandos, už jas mokamas darbo užmokestis. Be to atsakovė labai dažnai serga, kaip ir šiais metais (5 mėnesius), todėl ją ištisai tenka kam nors iš mokytojų vaduoti, dėl ko nukenčia mokinių ugdymo kokybė.

4. Mano, kad ieškovė siekia ne apginti savo teises, nes taikos sutartimi jai buvo pasiūlytos geros sąlygos, o nori viešai kritikuoti mokyklą, jos administraciją ir darbuotojus bei siekia kad jai būtų sudarytos išskirtinės darbo sąlygos kitų atsakovės darbuotojų sąskaita. Ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė A. Z. nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. priimta į lietuvių kalbos mokytojos pareigas Kauno Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje (toliau – ir Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinė mokykla) (b. l. 44–45, 1 t.). Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal tarifinio atlygio koef. 9, tarifikuotas valandas, atskirus darbdavio įsakymus. 2001 m. birželio 12 d. ieškovei A. Z. suteikta lietuvių kalbos mokytojos – metodininkės kvalifikacijos kategorija (b. l. 89–90, 1 t.). Ieškovė yra supažindinta su pedagogo pareigine instrukcija (b. l. 174–175, 2 t.).

6. 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-61 patvirtintas Mokytojų darbo krūvio paskirstymo tvarkos aprašas (b. l. 97–98, 99–100). Ieškovė pasirašė, kad su juo susipažino 2016 m. gruodžio 19 d. (b. l. 98). VšĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos Darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2010 m. birželio 29 d. VšĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 1.3-86 (b. l. 161–173, 2 t.). 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintas Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos pedagoginio darbo priežiūros organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (b. l. 95–100, 4 t.). 2017 m. lapkričio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-79 patvirtintas Kauno Juozo Urbšio pagrindinės mokyklos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (b. l. 87–98, 5 t.).

7. 2016 m. gruodžio 14 d. dienraštyje „Kauno diena“ publikuotas straipsnis „Situacija mokyklose: būtinas psichologas“ (b. l. 84–87, 2 t.). Šiame straipsnyje publikuotas ieškovės A. Z. interviu. 2017 m. sausio 9 d. dienraštyje „Kauno diena“ publikuotas straipsnis „Konflikte paliaubų nepasiekta“ (b. l. 88–89, 2 t.).

8. 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. PA-124 patvirtinta mokytojų savaitinio kontaktinių valandų krūvio bei tarifinio atlygio koeficientų lentelė 2017-2018 mokslo metams (b. l. 46–48, 1 t.). Įsakymo priedu nustatyta, kad ieškovei A. Z. nustatytas koeficientas – 3,89 ir 10 dėstomo dalyko – lietuvių kalbos – pamokų (b. l. 47).

9. 2018 m. balandžio 10 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktorius raštu kreipėsi į mokyklos Darbo tarybą, prašydamas pateikti rekomendacijas dėl ugdymo proceso organizavimo, etatų politikos 2018-2019 mokslo metais (b. l. 99, 5 t.). Darbo taryba siūlė prioritetu laikyti etatų mažinimą, o ne skaidymą, per TAMO sistemą ir mokytojų kambario skelbimų lentoje supažindinti mokyklos mokytojus su atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijais, sudaryti komisiją, kuri nustatys atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus (b. l. 100–101, 5 t.). 2018 m. balandžio 19 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-26 Dėl lietuvių kalbos etatų formavimo 2018-2019 m. m. nutarta nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lietuvių kalbos mokytojams darbo krūvius formuoti pilnais etatais su etatui skirtomis valandomis. Iš galimai susidariusio valandų likučio formuoti nepilną etatą. Atsižvelgiant į tai, kad darbo krūvį perskirsčius pagal etatą, perteklinėmis tampa 3 lietuvių kalbos mokytojų darbo funkcijos, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarta panaikinti 3 lietuvių kalbos mokytojų darbo vietas (b. l. 102, 5 t.). 2018 m. gegužės 22 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-31 patvirtinti Atleidžiamų mokytojų atrankos kriterijai (b. l. 109, 5 t.)

10. Atsakovė teikdama atsiliepimo į ieškovės prašymą darbo byloje Nr. APS-2-23979 papildymą nurodė, kad „darbo krūvis kiekvienam mokytojui buvo skirstomas pagal mokykloje galiojančią darbo krūvio skirstymo tvarką ir neformalaus ugdymo skirstymo tvarką. <...> Minimalus A. Z. krūvio padidinimas galimas skiriant konsultacijas, neformalaus ugdymo, klasės auklėtojo valandas. Tačiau šios valandos nėra privalomos, joms būtinas laisvas mokinių, tėvų pasirinkimas. Iki šiol, kaip mini A. Z. savo prašyme, tai būdavo nemaža problema. Tai patvirtina ir A. Z. bendravimo, bendradarbiavimo ir veiklos, institucijos bendruomenėje vertinimas veiklos bei kompetencijos vertinimo suvestinėje. Jis įvertintas vienu balu iš dvylikos.“ (b. l. 49–56, 1 t.). Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų tarifikacijos lentelės „Priedai“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. Z. paskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei kitų pedagogų (b. l. 50–56, 1 t.). Mokytojų pedagoginės veiklos bei kompetencijos vertinimo suvestinėje 2016-2017 m. m. tarp lietuvių kalbos kūrybinės grupės mokytojų ieškovės A. Z. įvertinimas visose kategorijose buvo mažiausias, jos bendravimo, bendradarbiavimo ir veiklos, institucijos bendruomenėje kompetencijos įvertintos vienetu (b. l. 57, 1 t.). Lietuvių kalbos kūrybinės grupės susirinkimuose buvo aptarta, jog ieškovei 2017 m. buvo skirtos valandos neformaliam ugdymui, tačiau mokytoja nevykdė savo įsipareigojimų (b. l. 143–146, 2 t.), mokiniai ir jų tėvai pranešė, kad mokytoja A. Z. elgiasi nekorektiškai, mokiniai ir jų tėvai prašo pakeisti lietuvių kalbos mokytoją A. Z., kadangi yra nepatenkinti mokytojos nesugebėjimu perteikti lietuvių kalbos žinias mokiniams (b. l. 147–156, 176-179, 2 t.).

11. Pamokų stebėjimo protokolais nustatyta, kad ieškovės vedamos lietuvių kalbos pamokos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. buvo įvertintos įvairiais balais nuo 1,5 (b. l. 22-24, 2 t.) iki 3,1 balo (b. l. 18-19, 3 t.) (b. l. 10–28, 2 t.). Kiekviename protokole nurodyta balų reikšmė: 1 = neatitinka, 2 = veikiau neatitinka, 3 = veikiau atitinka, 4 = visiškai atitinka, 0 = nebuvo galimybių stebėti. Atsakovės teigimu, ieškovė sudaro kliūtis mokyklos direktoriaus pavaduotojai stebėti ir vertinti ieškovės vedamas pamokas (b. l. 30, 2 t.). Kitų pedagogų vedamų lietuvių kalbos pamokų stebėjimo protokolais (b. l. 119–142, 2 t.) nustatyta, kad jų darbas įvertintas įvairiais balais, nuo 3,8 balo, 3,9 balo (b. l. 121–122, 125-126, 129–130, 139–140, 141–142, 2 t.) iki 2,7 balo (b. l. 133–134, 2 t.).

12. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriui rašytais tarnybiniais pranešimais pranešta, jog ieškovė sudarė kliūtis direktoriaus pavaduotojai stebėti ieškovės pamokas, nevykdo jai pavestos neformaliojo ugdymo praktikos, neatliko standartizuotų testų vertinimo, nepildė dienyno, vėlavo išvesti trimestrinius pažymius (b. l. 157–160, 2 t., b. l. 128, 130, 142, 149, 3 t., b. l. 103, 5 t.).

13. 2014 m. gegužės 23 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. P-56 įsakyta lietuvių kalbos mokytojai A. Z. iki 2014 m. gegužės 29 d. imtinai raštu paaiškinti, kodėl atsisakė taisyti vienuolika 8 klasės lietuvių kalbos standartizuotų testų darbų, kuriuos taisyti buvo įpareigota 2014 m. balandžio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-23 „Dėl standartizuotų testų vykdymo“ (b. l. 124, 3 t.). 2014 m. gegužės 26 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos darbo grupės nariai siūlė mokytojai A. Z. skirti pastabą dėl netinkamo 8-tų klasių standartizuotų testų vertinimo (b. l. 183, 2 t.). 2014 m. gegužės 29 d. ieškovė pateikė paaiškinimą Dėl 8 klasių lietuvių kalbos standartizuotų testų taisymo (b. l. 125, 3 t.), kuriame nurodė, kad testų normos nebuvo derinamos su mokytojais, 2013-2014 mokslo metais ji dirbo 5, 6, 7, 9 ir 11 klasėse, kurios visos rašė įskaitinius darbus, baigiamuosius diagnostinius testus, kuriuos privalo neatidėliodama ištaisyti, todėl papildomam darbui – 8-ųjų klasių standartizuotų testų taisymui fiziškai neužteko laiko, nepaisant to, ji ištaisė apie 20 standartizuotų skaitymo testų ir apie trečdalį jai skirtų standartizuotų rašymo testų. Paaiškinime ieškovė atkreipė dėmesį, jog jai 2013-2014 m. m. netarifikuota nei viena valanda už darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 35.4 punkte numatytus papildomus darbus (b. l. 125, 3t.).

14. 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo bylą, bylos šalims sudarius taikos sutartį (b. l. 10, 1 t.). 2018 m. sausio 30 d. taikos sutartimi (b. l. 9–10, 1 t.) ieškovės A. Z. ir atsakovė Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla susitarė:

1. Atsakovė nuo 2018 m. vasario 1 d. suteikia papildomai 5 tarifikuotas darbo valandas teisės aktų numatyta tvarka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

2. Ieškovė įsipareigoja siekti priimti atsakovės kvietimus pavaduoti sergančius kitus pedagogus lituanistus.

3. Atsižvelgiant į taikų ginčo sureguliavimą, atsakovė sutinka kompensuoti ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 600,00 Eur („į rankas“ be mokesčių) išmokama per 2 mėnesius nuo patvirtinimo.

4. Nuo likusios dalies reikalavimų ieškovė atsisako, t. y. reikalavimų dėl neturtinės žalos ir reikalavimų dėl neteisėtai sumažinto krūvio iki bylos iškėlimo momento.

Taikos sutartimi šalys patvirtino, jog padariniai šalims žinomi ir suprantami.

15. 2018 m. vasario 1 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. PA-13 „Dėl valandų tarifikavimo“ ieškovei A. Z. nuo 2018 m. vasario 1 d. tarifikuotos papildomai 2 valandos konsultacijoms ir 3 nekontaktinės valandos projektų ciklo „Žodis po žodžio“ vykdymui (b. l. 12, 1 t.). Susipažinimo žymoje įrašytas tekstas „Susipažinau 2018-02-26. Įsakymas dviprasmiškas. Yra užregistruotas 2016-02-26 priedas mokyklos registre 2015-02-26 Nr. B-10“. Vizualiai matyti, kad tekstas patvirtintas ieškovės A. Z. parašu, ji to neneigia.

16. 2018 m. vasario 26 d. prašymu atsakovės direktoriui ieškovė paprašė geranoriškai pataisyti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas skubos tvarka 2018 m. vasario 26 d. (b. l. 13, 1 t.). Ieškovė siūlė darbo byloje šalių 2018 m. sausio 30 d. pasirašytos taikos sutarties tekstą koreguoti sekančiai:

16.1. Atsakovas teisės aktų numatyta tvarka nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteikia ieškovei per savaitę papildomai ne mažiau kaip 5 tarifikuotas darbo valandas, kurių finansinė išraiška ieškovės atlyginime bus ne mažiau kaip po 200,00 Eur per mėnesį;

16.2. Atsakovas įsipareigoja pirmumo tvarka siūlyti ieškovei pavaduoti (sergančius ar kt.) kitus pedagogus;

16.3. Atsižvelgiant į taikų visų tarp šalių iki šiol kilusių ginčų sureguliavimą, atsakovė sutinka kompensuoti ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 600,00 Eur („į rankas“ be mokesčių) išmokama per 2 mėnesius nuo šios taikos sutarties patvirtinimo;

16.4. Ieškovė atsisako reikalavimo dėl 5000 Eur neturtinės žalos iki bylos iškėlimo teisme momento ir neteisėtai sumažinto darbo krūvio atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ir jo darbuotojai įsipareigoja nepažeidinėti ieškovės teisių. Atsakovas ir jo darbuotojai įsipareigoja ateityje nepažeidinėti ieškovės teisių;

16.5. Skirstant krūvius 2018-2019 mokslo metams atsakovo įstaigoje, ieškovės darbo užmokestis bus ne mažesnis nei visų atsakovo mokykloje dirbančių lietuvių kalbos mokytojų vidurkis, o įvedus etatinį apmokėjimą – 1 etatas.

17. 2018 m. vasario 27 d. prašymu atsakovės direktoriui ieškovė prašė patikslinti 2018 m. vasario 1 d. mokyklos direktoriaus įsakymo Nr. PA-13 „Dėl valandų tarifikavimo“ formuluotes atsižvelgiant į ieškovės pateiktą prašymą mokyklos direktoriui „Dėl 2018 m. sausio 30 d. taikos sutarties LR VDI Kauno darbo ginčų komisijai“ Nr. B-10 ir prašymo priedą „Taikos sutarties pakeitimo susitarimas“ (b. l. 14, 1 t.).

18. Ieškovė dalyvauja seminaruose ir tobulina savo profesinę bei pilietinę kompetenciją (b. l. 83–87, 1 t.), jai skirtos padėkos už profesinę veiklą (b. l. 82, 88, 91 1 t., b. l. 137-138, 140 5 t.). Mokinio T. K. mama T. K. ieškovę, kuri mokinį lietuvių kalbos moko namuose, apibūdina kaip labai aukštos kvalifikacijos, pareigingą, dorą, reiklią pedagogę (b. l. 21, 4 t.).

19. Ieškovė nurodo, kad liudytoja, mokytoja J. D. įtraukė vaikus į neleistiną veiklą. Ši liudytoja nurodė, kad vaikai patys atėjo pas ją ir pasakė, kad jiems netinka ieškovė kaip mokytoja, o ji pasiūlė parašyti tai raštu, o vaikai taip ir padarė. Teismas nenagrinėja liudytojos elgesio teisėtumo, kadangi tokio ieškinio reikalavimo pareikšta nėra. Iš šios liudytojos parodymų tik matyti, kad vaikai tikrai skundėsi dėl ieškovės kaip mokytojos, ir teismas laiko, kad liudytojos valia, kaip reaguoti į tokio pobūdžio nusiskundimus. Tai, kad vaikai skundėsi ieškove patvirtino ir raštiniai įrodymai (b. l. 147–156, 176-179, 2 t.).

20. Liudytoja N. N. nurodė, kad ieškovė yra diskriminuojama, nes ji irgi buvo diskriminuojama, liudijo daugiau apie savo nei apie ieškovės santykius su darbdaviu. Liudytojas F. P. nurodė, kad jis raštą surašė, kadangi visą laiką girdėjo kalbas mokinių, jog ieškove jie nepatenkinti. Liudytojas E. G. savo iniciatyva suorganizavo susirinkimą spręsti konfliktui tarp ieškovės ir atsakovės, kur ši problema ir buvo sprendžiama. Liudytojas P. M. nurodė, kad su ieškove visada buvo bandoma ieškoti kompromisų, tačiau ja visi skundėsi, ji pati visur rašė skundus ir nėjo į dialogą nei su administracija, netiko ir mokiniams, todėl mažėjant mokinių skaičiui ir lietuvių kalbos mokytojų poreikiui buvo siūlyta ją atleisti iš darbo. Liudytoja V. G. nurodo, kad ieškovė nesugeba suvaldyti klasės, vaikai jos neklauso, integruotoje pamokoje ji neatsiskleidžia. Liudytoja E. P. nurodė, kad jai ieškovės elgesiu niekas nesiskundė, nes ji nesileidžia į kalbas, nurodė, kad ieškovės atžvilgiu direktorius mokytojų kambaryje nevaldydavo emocijų. Ji nežinojo apie mokytojų vertinimo statistinę išraišką. Nėra mokytojų, kuriais nesiskųstų. Liudytoja G. B. nurodė, kad ieškovė vesdavo atviras pamokas, direktorius su ja kalbėjo pakeltu tonu. Liudytoja S. J. nurodė, kad ieškovės mokiniai neišmoksta lietuvių kalbos, jos auklėjamosios klasės mokiniai norėjo keisti ieškovę kaip lietuvių kalbos mokytoją, jos pamokoje būdavo triukšmas, t.y. ji nesusitvarkė su mokiniais. Liudytoja V. M. nurodė, kad nežino apie mokytojų vertinimo skaitlinę išraišką, įvertino gerai ieškovės santykius su jos mokiniais, nors nurodė, kad mokiniai jai skundėsi ieškove. Liudytoja I. T. nurodė, kad ieškovė atsisakė taisyti mokinių darbus, jai perėmus ieškovės mokytą klasę tik keli vaikai sausio mėnesį turėjo pažymius, t. y. jų beveik nebuvo, nors taip negali būti.

21. Nors ieškovė į bylą pateikė bei prašė išreikalauti visą eilę vertinimo, lentelių, pamokų stebėjimo dokumentų, kuriuos ji laikė netinkamai pildytais ar vertintais jos atžvilgiu, tačiau neprašė pripažinti kokių nors atsakovės veiksmų neteisėtais ar pažeidžiančiais ieškovės teises bei interesus, diskriminaciniais, neteisėtu darbo krūvio skirstymą ar panašiai. Ieškovė nurodė visą eilę faktų, ir juos analizavo posėdžių metu užduodama klausimus atsakovės atstovėms, liudytojams, kurie jos netenkino ir jos manymu buvo nukreipti prieš ją – diskriminavimas, parašų rinkimas, pamokų stebėjimas, jų vertinimas, susirinkimai bei pasisakymai juose, neteisingas darbo krūvio paskirstymas, jos vertinimas, jos nežinojimas apie vertinimo skaitlinę išraišką, įpareigojimas atlikti jai papildomus darbus, nemokėjimas už juos, galimai suklastotų dokumentų kaupimas, sprendimų priėmimo neskaidrumas, gąsdinimas, nuvertinimas, kitų žmonių įtraukimas į prieš ją nukreiptą veiklą.

22. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, šalių pasisakymų daro išvadą, kad ieškovės bei atsakovės santykiai yra įtempti, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-02-28 pažyma Nr. 4D-2016/2-1655 (1 t. b.l. 149-170).

23. Dėl darbo krūvio skirstymo tvarkos, teismas daro išvadą, kad tai yra išimtinė mokyklos administracijos teisė ir jei ieškovė nesutinka su jai paskirtu darbo krūviu, ji ir turi tai ginčyti, nurodant konkrečias aplinkybes, kodėl ji su juo nesutinka, argumentuoti, kodėl jai darbo krūvis turi būti paskirtas kitoks. Teismas sutinka, su atsakovės išdėstyta pozicija, jos niekas ir neginčijo, kad mokinių mokykloje mažėjo, akivaizdu, kad mažėja ir darbo krūvis. Kokiomis proporcijomis ir kam jis turi būti paskirstytas teismas nuspręsti negali, kadangi jis neatlieka mokyklos administracijos funkcijų, be to nėra ir tokio reikalavimo. Teismas taip pat nevertina ar teisingai buvo vertinama ieškovė stebėtų pamokų metu, kadangi nėra ir tokio reikalavimo, ieškovė tiesiog dėl jų kelia klausimus atsakovei, manydama, kad įvertinta buvo neteisingai.

III. Teismo argumentai

Teismas nagrinėja ieškovės byloje reiškiamus reikalavimus ir pasisako dėl jų.

24. Dėl reikalavimų: 1) pripažinti šalių 2018 m. sausio 30 d. šalių sudarytą taikos sutartį negaliojančia dėl suklydimo, esminės jos šalių nelygybės bei prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei; 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti šalių taikos sutartį; 3) išnagrinėti ieškovės A. Z. prašymą Darbo ginčų komisijai byloje dėl atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos, dėl neteisingo darbo krūvio ir darbo užmokesčio paskirstymo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal prašyme ir jo papildymuose nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus bei iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 2400 Eur turtines ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. 2018-03-01 ieškovė teisme pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018-01-30 nutarimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tai yra Darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį (1 t. b.l. 9-10). Teismas skundą laikė ieškiniu ir 2018-03-12 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti reikalavimą atsakovei (ieškinio dalyką) bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Nutartyje nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ir sprendimo peržiūros dalykas.

26. 2018-03-29 ieškovė pateikė patikslintą skundą, kuriame pakeitė reikalavimą ir prašė teisiškai patvirtinti formuluotę, pripažinti taikos sutarties 1 punktą negaliojančiu dėl suklydimo, kitą formuluotę pripažinti neteisėta klastote, įpareigoti atsakovus ateityje nepažeidinėti ieškovės teisių, taikyti lygiavos principą skirstant darbo krūvius.

27. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Civilinio proceso kodekso 413 str. 2 d. nustatyta, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu, reikalavimai nors ir netikslūs, pasikartojantis reikalavimas dėl taikos sutarties 1 punkto panaikinimo, priėmė ieškinį, siekdamas kuo greičiau bylą nagrinėti ir pašalinti ieškinio trūkumus pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu stadijoje (1 t. b.l. 23-25). Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo ginčų komisijoje, kaip nurodė jos atstovas, ji teisine pagalba naudojosi, taigi akivaizdu, kad tokią teisę – naudotis advokato pagalba – žinojo. 2018-05-10 parengiamojo posėdžio metu ieškovei buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį iki 2018-05-30, pasinaudoti advokato pagalba, kitas posėdis paskirtas 2018-06-26. Ieškovė 2018-05-31 pateikė prašymą pratęsti terminą patikslintam ieškiniui pateikti, kadangi nori nušalinti valstybės garantuojamos pagalbos sprendimu suteiktą advokatę (1 t. b.l. 116). Prašymas buvo tenkintas, terminas patikslintam ieškiniu pateikti pratęstas iki 2018-06-15. 2018-06-14 gautas ieškovės naujo atstovo šioje byloje ir kaip jis įvardijo – buvusio advokato D. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jis 2018-06-26 dalyvauti byloje negali. Kadangi iš ieškinio bei ieškovės pozicijos buvo aišku, kad ji negalės tinkamai savęs atstovauti byloje, prašymas buvo tenkintas, posėdis perskirtas teisėjos rezoliucija į 2018-07-05 (1 t. b.l .177).

28. 2018-06-15 buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame vėl nurodomas prašymas pripažinti taikos sutartį sudarytą Darbo ginčų komisijoje negaliojančia, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, išnagrinėti ieškovės prašymą Darbo ginčų komisijai, pripažinti atsakovo įsakymą negaliojančiu, teismas vėlgi, atsižvelgdama į anksčiau minėtus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ieškinį priėmė, pareikalavo atsiliepimo iš atsakovės, kadangi reikalavimai keitėsi (1 t. b.l. 128). 2018-09-05 ieškovė vėl pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame vėl paliko reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, taikos sutarties, sudarytos Darbo ginčų komisijoje, pripažinimo negaliojančia bei prašymo pateikto Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo, nors dar 2018-03-12 nutartyje teismas nurodė, kad tai nėra apeliacijos ar peržiūros dalykas (nutartis skųsta nebuvo). Taip pat akivaizdu, kad teismas bylas nagrinėja pagal jam pateiktus ieškinius, o ne prašymus pateiktus kitoms institucijoms, šiuo atveju – Darbo ginčų komisijai (CPK 5 str. 1 d. – kreiptis į teismą įstatymu nustatyta tvarka, o įstatymas, t. y. Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas nagrinėja jam pateiktus procesinius dokumentus, o ne kitoms institucijoms teiktus dokumentus.). Tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1355-638/2018.

29. Teismas buvo pasisakęs dėl to, kaip jau minėta 2018-03-12 nutartyje, tačiau ieškovė tikslindama reikalavimus, šio reikalavimo neatsisakė. Teismas, nenorėdamas vilkinti proceso, neatsisakė, jo priimti (kadangi tokia nutartis būtų skundžiama, o ją apskundus, iš esmės būtų užsitęsęs bylos nagrinėjimas, nes būtų reikėję laukti skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka, kadangi jis privalomai turėtų būti nagrinėjamas su kitais ieškinio reikalavimais).

30. Byloje yra ir taikos sutartis (1 t .b.l. 9), ji patvirtinta Darbo ginčų komisijos sprendimu (1 t. b.l. 10), todėl kaip minėta, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar peržiūros teisme objektas, nors juo yra ir tvirtinta taikos sutartis, tai traktuotina analogiškai ir kitiems Darbo ginčų komisijos sprendimams, kuriais ginčai sprendžiami iš esmės, t.y. šalims nesutinkant su šios institucijos sprendimais.

31. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei nurodytiems įrodymams, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 4 d., darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (3 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

32. Darytina išvada, jog ieškinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl bylos nagrinėjimas šioje dalyje nutrauktinas (DK 231 str. 4 d., CPK 293 str. 1 d. 1 p).

33. Taip pat, kaip minėta, teismas nenagrinėja kitoms institucijoms teiktų prašymų, o ieškovė reiškė prašymą išnagrinėti ieškovės prašymą Darbo ginčų komisijai, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK (CPK 5 str. 1 d. – kreiptis į teismą įstatymu nustatyta tvarka, o įstatymas, t. y. Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas nagrinėja jam pateiktus procesinius dokumentus, o ne kitoms institucijoms teiktus dokumentus CPK 110-111, 137 str.).

34. Dėl reikalavimo pripažinti 2018 m. vasario 1 d. atsakovės įsakymą Nr. PA-13 negaliojančiu.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl Darbo Ginčų komisijos sprendimo apskundimo teisme, t. y., kad jis nėra apeliacijos ir kasacijos objektas, jis netenka galios įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo tenkintinas, kadangi teismo nuomone, netekus galios Darbo ginčų komisijos sprendimui, turi netekti galios ir juo vadovaujantis priimti teisės aktai, t. y. ir 2018-02-01 atsakovės įsakymas Nr. PA-13. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pripažintinas netekusiu galios 2018-02-01 Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. PA-13, kuris yra priimtas vykdant Lietuvos Respublikos valstybės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-01-30 sprendimą Nr. DGKS-577 (DK 231 str. 7 d.).

36. Dėl reikalavimo uždrausti atsakovei Kauno Juozo Urbšio katalikiškai pagrindinei mokyklai tiesiogiai ir per bet kuriuos jos darbuotojus bei atstovus duoti nurodymus diskriminuoti ar persekioti ieškovę A. Z., sudarant jai blogesnes darbo ar apmokėjimo už darbą sąlygas palyginus su kitais tos pačios ir žemesnės kvalifikacijos atsakovės darbuotojais.

37. Ieškovė ieškinyje bei pasisakymuose mini diskriminaciją jos atžvilgiu, tačiau nėra tiksliai įvardijusi kokiu pagrindu jos manymu ji yra diskriminuojama. DK 26 str. 1 d. yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant diskriminacija draudžiama, t.y. ieškovė turi nurodyti diskriminacijos pagrindą ir aplinkybes, kuriomis grindžia diskriminacijos pagrindą. Tačiau ieškovė to nėra padariusi ir sutiktina, su atsakovės argumentu, kad tokiu būdu yra pažeidžiama atsakovės teisė į teisingą teismą, nes atsakovei nėra sudaromos tinkamos sąlygos teikti įrodymus dėl konkrečios diskriminacijos ar persekiojimo nebuvimo.

38. 2018-11-30 ieškovės skunde Darbo ginčų komisijai ir jos 2018-01-25 paaiškinimuose teiktuose Darbo ginčų komisijai, ieškovė nurodė, kad diskriminacijos pagrindas dėl išsakytų – įsitikinimų, kurie buvo pateikti LR Seimo kontrolierių įstaigai Nr. 4D-2016/2-1655/3D-3612 2016-12-14 bei tą pačią dieną duoto interviu „Kauno dienos“ žurnalistei D. K. „Situacija mokyklose: reikalingas psichologas“. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigė ieškovė 2019-02-19 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė kreipdamasi į LR Seimo kontrolierių įstaigą nenurodė jokių aplinkybių dėl atsakovės buvusio direktoriaus P. M. galimo veikimo praeityje prieš disidentus. 2018-07-05 vykusio posėdžio metu ieškovės atstovas adv. D. V. teigė, kad ieškovė diskriminuojama finansiniu pagrindu. 2018-09-04 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodoma, kad ieškovė diskriminuojama dėl to, kad „visur kovoja“. Dar vėliau ieškovė pradėjo laikytis pozicijos, kad ji diskriminuojama dėl įsitikinimų ir pažiūrų. Taigi ieškovė konkrečiai neįvardija kokiu pagrindu ji yra diskriminuojama. Pažymėtina, kad ne visi įsitikinimai ir ne visos pažiūros yra ginamos teisės aktų normomis, draudžiančioms diskriminaciją. Kiekvienu atveju turi būti tikrinama ar įsitikinimai, kuriais remiasi šalis, turi tokią apsaugą. Esamu atveju, tai, kad, anot ieškovės buvęs mokyklos direktorius P. M. neva yra buvęs KGB agentas, net nėra įsitikinimai, o ieškovės nuomonė apie konkretų fizinį asmenį, t.y. buvusį mokyklos direktorių P. M., kuris nėra ginčo šalis. Pažymėtina ir tai, kad savo nuomonę pagrįsti ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, tik publikuotą straipsnį. Straipsnyje tik galimai yra minimos sąsajos su buvusiu mokyklos direktoriumi P. M.. Tačiau teismas negali priimti sprendimo remdamasis prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą apie diskriminaciją nurodoma pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuojamas. Diskriminacijos darbo santykiuose draudimo principas negali būti aiškinamas taip, kad visais atvejais darbdavys darbus darbuotojams turi skirstyti visiškai vienodai, nepaisydamas darbuotojų skirtingų dalykinių savybių, ar neatsižvelgiant į ugdymo kokybės paslaugą gaunančių mokinių ir jų tėvų prašymus bei pageidavimus. Mokyklos pagrindinė funkcija – kokybiškas vaikų ugdymas. Visi asmenys privalo savo teises įgyvendinti nepažeisdami kitų asmenų teisių. Be to mokyklos administracijai yra suteikta teisė skirstyti darbo krūvius atsižvelgiant į mokytojų darbą ir taip pat į mokinių bei jų tėvų nuomonę. Be to ieškovė turi ne tik teisę dirbti, bet ir pareigą jai patikėtą darbą atlikti gerai ir laiku. Ieškovės teigimu, atsakovas numatydamas budėjimus pertraukų metu ar prašydamas taisyti standartizuotus testus, reikalauja atlikti papildomus darbus neatlygintinai ir tokiu būdu diskriminuoja ieškovę, tačiau 2001-06-26 ieškovė pasirašė mokyklos pareiginę instrukciją, kurios 2 punkto 3 papunktyje numatyta, kad pedagogas laiku ir kokybiškai vykdo direktoriaus įsakymus, atlieka kitus vadovo pavedimus, susijusius su atliekamomis darbo funkcijomis.

39. Mokyklos taryba siekdama mokinių saugumo pertraukų metu pritarė mokytojų budėjimui per pertraukas, patvirtino budėjimo tvarką ir grafiką, to ieškovė neneigia. Ieškovei buvo paskirta budėti 3 pertraukos savaitėje, nepažeidžiant specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jos nustatymo sąlygų aprašo, patvirtino LR Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496. Kaip paliudijo liudytojos I. D. ir I. T. iki 2018-09-01 už budėjimus pertraukų metu nebuvo visiems mokytojams papildomai apmokama ir ne tik šioje mokykloje. Tuo tarpu liudytoja I. T. nurodė, kad mokykla skatino mokytojus, nes už budėjimus pertraukų metu papildomai suteikdavo laisvų dienų prie atostogų.

40. Ieškovė nurodo, kad už standartizuotų testų taisymą ieškovei turėjo būti mokama kaip už papildomą darbą. Ieškovė byloje pateikusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus 2014-06-22 raštą Nr. 12, kuris tik nurodo šios profsąjungos poziciją. Tačiau, kaip nurodė liudytoja I. T., profsąjungos šiai dienai vis dar siekia, kad būtų papildomai apmokama už standartizuotų testų taisymą, t.y. už šį darbą neapmokama visiems mokytojams, o ne vien ieškovei.

41. Atsakovės darbo krūvio paskirstymo tvarkos aprašas (1 t. b.l. 99-100), nustato tvarką, pagal kurią yra nustatomas darbo krūvis, kuris turi įtakos darbo užmokesčiui. Darbdavys (atsakovė) priimdamas sprendimus turi vadovautis įstatymais ir mokyklos vidaus taisyklėmis. Teisės aktų laikymasis negali būti laikomas diskriminaciniais veiksmais.

42. Ieškovės teigimu ji yra diskriminuojama ir visiems lietuvių kalbos mokytojams turi būti krūvis skirstomas vienodai, tačiau 2018-02-26 taikos sutarties pakeitimo susitarime (1 t. b. l. 13) 5 punktu, ieškovė reikalavo, kad 2018-2019 mokslo metams jai būtų nustatytas 1 etatas. Tačiau byloje yra pateiktas mokyklos bendroje lavinimo mokyklų pedagogų tarifikacijos lentelės išrašas, pagal kurį matyti, kad net likus tik 4 lietuvių kalbos mokytojoms iš 7, nei viena mokytoja neturi pilno etato. Mokytojos Z. U., I. D. ir V. R. turi po 0,96 etato, o mokytoja I. T. 0,75 etato.

43. Be to teismas daro išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkintinas, kadangi jis nėra konkretus, jis yra bendro, pobūdžio, kadangi kiekvienas diskriminacijos atvejis turi būti tiriamas, nustatinėjama ar tai iš viso yra diskriminacija ir kokiu pagrindu asmuo yra diskriminuojamas, ar nurodymas yra diskriminuojantis, ar asmuo yra persekiojamas, ar asmeniui sudaromos blogesnės darbo ar apmokėjimo už darbą sąlygos palyginus su kitais darbuotojais. Turi būti atlikti konkrečių situacijų, kurios laikomos diskriminuojančiomis kitų asmenų atžvilgiu, palyginimas, o ne abstrakčiai nurodoma – uždrausti diskriminuoti visomis prasmėmis. LR Konstitucijos 28 str. numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

44. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nekonkretus bei nepagrįstas įrodymais ir neįmanomas vykdyti neištyrus konkrečios situacijos (CPK 177, 178 str.).

45. Dėl reikalavimo uždrausti dažniau nei kitus tos pačios kvalifikacijos darbuotojus ją stebėti, vertinti, reikalauti jos pasiaiškinimų nenusižengus darbo drausmei.

46. Teismas laiko, kad darbdavys sprendžia kiek reikalinga stebėti ir vertinti darbuotoją, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, funkcijas, mokinių pasiekimus bei tėvų bei mokinių nusiskundimus. Sutiktina, kad nesant išskirtinam poreikiui tam būtinybės nėra, tačiau kaip matyti ieškove skundėsi ir mokiniai ir tėvai, todėl teismas laiko, kad darbdavys turi spręsti ne tik dėl ieškovės bet ir dėl kitų darbuotojų neeilinių pamokų stebėjimų ar vertinimų atsiradus tėvų bei mokinių nusiskundimams, ar tie skundai pagrįsti ir įmanoma nustatyti tik stebint mokytojos pamokas bei vertinant jos darbą. Nėra galimybės teismui uždrausti stebėti ir vertinti ieškovės, jei susidaro neeilinės, konfliktinės ar kt. situacijos, kurias atsakovės administracija ne tik gali bet ir privalo ištirti. Teismo nuomone, uždraudus bet kokius stebėjimus ar vertinimus mokykla gali likti neįgali savo funkcijų atlikime bei mokinių ugdyme.

47. Stebėti pamokas ar vykdyti pedagoginės veiklos priežiūrą mokyklos administraciją įpareigoja Lietuvos respublikos švietimo įstatymo 37 str. 1, 2, 3, 4, 5 dalys, 59 str. 8 dalies 4 ir 5 punktai, pavaduotojos, skyrių vedėjų pareiginės instrukcijos, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos pedagoginio darbo priežiūros organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr.V-72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 3 punktu, mokytojui yra prievolė laikytis švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, taip pat, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, užtikrinti geros kokybės ugdymą.

48. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad pedagoginės veiklos priežiūros intensyvumas, subjektai, laikas, forma ir kt. priklauso nuo tokios priežiūros tikslų. Pamokų stebėjimo dažnumą lemia konkretaus mokytojo ugdymo kokybė, kurią vertina mokytoją kuruojantis vadovas. Be to, uždraudus atsakovei stebėti ir vertinti ieškovę, atsakovė negalėtų įgyvendinti įstatymuose numatytos pareigos užtikrinti geros kokybės ugdymą, ieškovei būtų suteiktos nepagrįstai geresnės sąlygos nei kitiems atsakovės įstaigos darbuotojams.

49. Kaip nurodo atsakovės atstovės, įvertinus ieškovės vedamas pamokas, paaiškėjo, kad jų kokybė nesiekė reikiamo įvertinimo balo, t.y. 3-4. Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovės vedamų pamokų kokybė pagerėjo, buvo atliktos grįžtamosios stebėsenos. Be to, pamokų stebėjimas, kaip pedagoginės veiklos priežiūros forma, gali būti taikoma ir neplanuotais atvejais (pablogėję klasės (-ių) mokymosi rezultatai, mokinių ar tėvų skundai ir pan.). Šiuo atvejų tėvų ir mokinių skundai buvo.

50. Pamokų stebėjimas yra vienas iš būdų padėti spręsti ieškovės mokymo kokybės nebuvimo problemą, nes mažėjant mokinių (klasių) skaičiui nebelieka klasių, kurias būtų galima paskirti mokyti ieškovei, nes dauguma jau yra atsisakę šios mokytojos.

51. Ieškovės prašymas nereikalauti ieškovės pasiaiškinimų prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, nes tam, kad būtų galima nustatyti ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, darbuotojas visų pirma turi pasiaiškinti darbdaviui. Darbdavio pareiga reikalauti darbuotojo pasiaiškinimo yra įtvirtinta Darbo kodekso 58 str. 4 d, Būtent pasiaiškinimo teisės nesuteikimas darbuotojui būtų darbuotojo teisių pažeidimas, o ne prašymas pateikti pasiaiškinimą.

52. Be to, ieškovės pareiginių instrukcijų 2.4 punkte yra įtvirtinta pedagogo pareiga nesutikus vykdyti vadovo įsakymo ar nurodymo, raštu nurodyti nesutikimo priežastis nurodymų gavimo dieną. Su šiomis instrukcijomis ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai. Todėl, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

53. Ieškovė nuolat ir pabrėžtinai demonstruoja abejones direktoriaus pavaduotojos D. K. kompetencija vertinti ieškovės pamokas. Ieškovė taip pat abejojo ir iki 2016-2017 m. m. pamokų vertinimo funkcijas atlikusios mokytojos I. T. kompetencija vertinti ieškovės pamokas, nes jos kvalifikacija žemesnė (vyr. mokytoja) nei ieškovės (mokytoja metodininkė). Tačiau teismas daro išvadą, kad pamokų stebėtojus skiria įstaigos administracija ir tai yra jos teisė. Ne ieškovės teisė yra nustatyti ar ją vertina tinkamas vertintojas ar ne. Ji tik gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka konkrečius vertinimus nurodydama, tai motyvuose.

54. Ieškovė teismo prašo uždrausti atsakovei reikalauti ieškovės pasiaiškinimų nenusižengus darbo drausmei, jis reiškiamas neaišku kokiu tikslu, nes tam, kad būtų galima nustatyti ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, darbuotojas visų pirma turi pasiaiškinti darbdaviui. Darbdavio pareiga reikalauti darbuotojo pasiaiškinimo yra įtvirtinta Darbo kodekso 58 str. 4 d. Būtent pasiaiškinimo teisės nesuteikimas darbuotojui būtų darbuotojo teisių pažeidimas, o ne prašymas pateikti pasiaiškinimą.

55. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei minėtiems teisės aktams bei įrodymams šie ieškovės reikalavimai kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys minėtiems teisės aktams atmestini.

56. Dėl reikalavimo uždrausti reikalauti jos dalyvavimo atsakovės susirinkimuose, posėdžiuose bei kituose renginiuose (įskaitant ir ne darbo metu) iš anksto prieš 3 dienas nepranešus apie jų tikslą.

57. Teismas daro išvadą, kad ieškovė tokiu reikalavimu nustatinėja savo sąlygas atsakovei bei reikalauja išskirtinių sąlygų sau. Ieškovei apie susirinkimus turi būti pranešama, kaip ir visiems darbuotojams, be to neatmestina, kad gali būti ir skubių susirinkimų, pasitarimų susidarius tam tikroms situacijoms. Teismas daro išvadą, kad atsakovo administracija sprendžia apie susirinkimų bei pranešimo apie juos reikalingumą bei terminus. Jei tokie veiksmai būtų atliekami neprotingai, pažeidžiant kieno nors teises, tai tokią konkrečią situaciją ir būtų galima nagrinėti, tačiau išskirti ieškovę iš kitų asmenų rato ir iš jos asmeniškai nereikalauti dalyvauti susirinkimuose ar kitaip nei kitiems asmenims apie juos pranešti jau būtų teisinė nelygybė, jai asmeniškai turėtų būti kuriamos taisyklės.

58. Atsakovės įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose 2010-06-29 direktoriaus įsakymu Nr. 1.3-86, yra įtvirtina pareiga mokytojams dalyvauti įvairiuose susitikimuose, pasitarimuose, posėdžiuose ir pan. Pagal taisyklių 85 punktą mokytojas turi bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu stebėti vienas kito darbą, geranoriškai dalintis darbo patirtimi. Mokytojas taip pat turi užtikrinti mokinių saugumą pamokose, užsiėmimuose, renginių metu (99 punktas), lydėti mokinius į renginius, vykdomus už mokyklos ribų, jei šie renginiai numatyti ugdymo planuose ir organizuojami mokyklos (99.1 punktas), stebėti, analizuoti ir koreguoti mokinių tėvų ar vaiko globėjų, sociokultūrinės aplinkos poveikį vaikų ir jaunimo ugdymui, domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga (100 punktas). Mokytojas taip pat privalo dalyvauti Mokytojų tarybos posėdžiuose ir kituose mokyklos renginiuose. Jei dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, praneša mokyklos vadovui arba direktoriaus pavaduotojui, skyrių vedėjams, budinčiam administratoriui (104 punktas).

59. Analogiški reikalavimai yra įtvirtinti ieškovės pareiginėse instrukcijose, su kuriomis ji buvo supažindinta pasirašytinai. Pareiginių instrukcijų 2 dalyje yra apibrėžtos pedagogo funkcijos, į kurias įeina ir pareiga stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (ar vaiko globėjų), sociokultūrinės aplinkos poveikį vaikų ir jaunimo ugdymui, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga (1.1.11 punktas), analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (ar vaiko globėjus), kolegas mokyklos vadovybę bei savivaldos institucijas (1.1.12 punktas), bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu stebėti vienas kito darbą (1.1.13 punktas), dalyvauti mokyklos pedagogų pasitarimuose, kviečiant, direkciniuose pasitarimuose (1.1.16 punktas), dalyvauti mokykloje rengiamuose renginiuose, mieste rengiamuose renginiuose atstovaujant mokyklą (1.1.17 punktas).

60. Sutiktina, su atsakovės nuomone, kad tokios pareigos yra įtvirtintos, nes mokyklos nuostatų, mokytojo darbo planų ir Švietimo įstatymo neįmanoma vykdyti be įvairių profesinių sambūrių. Darbdavio laikymasis teisės aktų, įstaigos lokalinių aktų negali būti laikomas diskriminaciniu, pažeidžiančiu ieškovės teises.

61. Be to, mokykla yra tokia institucija, kur sprendimus gali reikėti priimti netikėtai ir nedelsiant. Laikantis reikalavimo iš anksto prieš 3 dienas pranešti ieškovei apie kvietimą ją dalyvauti tam tikram susirinkime gali nukentėti vaikų teisės ir interesai, atsakovė negalėtų tinkamai įgyvendinti savo funkcijų švietimo srityje. Ieškovė savo teises turi įgyvendinti nepažeisdama kitų asmenų teisių.

62. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, bei teisės aktams nustatantiems ieškovės pareigas, darytina išvada, kad toks ieškovės reikalavimas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis minėtiems teisės aktams atmestinas.

63. Dėl reikalavimo uždrausti iki senatvės pensijos atleisti ieškovę iš darbo darbdavio iniciatyva.

64. LR Darbo kodekso 57 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės priežastis, tvarką bei sąlygas. Jame nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl įvairių priežasčių – darbuotojo atliekama funkcija tampa pertekline, darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų, atsisako dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, atsisako keisti darbo laiko režimą ar rūšį, vietovę, priimtas sprendimas dėl kurio pasibaigia darbdavys ir kt. LR Darbo kodekso 58 str. numato darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Jame numatyta, kad priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, antras toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių, nurodoma, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

65. Teismas daro išvadą, kad tokio reikalavimo uždrausti iki senatvės pensijos atleisti ieškovę iš darbo darbdavio iniciatyva besąlyginis tenkinimas, susiklosčius tam tikroms situacijoms pažeistų ne tik teisės aktus bet ir darbdavio, kitų darbuotojų bet ir valstybės teises bei teisėtus interesus, todėl toks reikalavimas kaip pažeidžiantis minėtus teisinius gėrius atmestinas kaip nepagrįstas. Pvz. nusprendus uždaryti mokyklą ir niekaip negalint atleisti ieškovės, susidarytų neįmanoma ir neišsprendžiama situacija, kuriai esant neaišku nei kur turėtų dirbti ieškovė, nei kas jai turėtų skirti darbo krūvį ar mokėti atlyginimą ir pan. Taip pat ieškovė galėtų piktnaudžiauti darant darbo drausmės pažeidimus, kadangi žinotų, kad ją besąlygiškai yra uždrausta atleisti iš darbo, t.y galėtų neatvykti į darbą, atsisakyti vykdyti teisėtus reikalavimus ir kt.

66. Tenkinant tokį abstraktų, besąlyginį prašymą būtų pažeisti teisės aktai, kurie numato atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva sąlygas bei priežastis, neproporcingai būtų suvaržytos darbdavio teisės, gali būti pažeistos kitų darbuotojų teisės (taikant pirmenybės kriterijus likti darbe, numatytus DK 57 str.) ir kt., todėl toks reikalavimas kaip prieštaraujantis įstatymams negali būti tenkinamas (DK 57, 58 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva 57 str. yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis yra užtikrinamos darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems darbe, tame tarpe darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko daugiau nei treji metai. Teismas daro išvadą, kad tik esant konkrečiai situacijai ir nustačius konkrečias priežastis gali būti tenkinamas ar atmetamas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo, o uždrausti atleisti iš darbo iki senatvės pensijos besąlygiškai nėra teisinio pagrindo, tai reguliuoja anksčiau minėti teisės aktai (DK 57, 58 str.). Ginama gali būti tik konkreti pažeista ieškovės teisė, o ne numatymai į ateitį.

67. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad toks ieškovės reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. įtvirtintai nuostatai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

68. Pažymėtina ir tai, kad DK 58 str. yra įtvirtinti atvejai, kuriems esant darbdavys turi teisę darbdavio iniciatyva atleisti darbuotoją dėl darbuotojo kaltės. Teismui patenkinus tokį ieškovės prašymą, atsakovė negalėtų atleisti ieškovės net tokiais atvejais kaip ieškovės neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, ieškovės pasirodymas jai esant neblaiviai ar apsvaigusiai nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, tyčinį žalos atsakovei (mokyklai) darymą ir pan. Dėl to toks teismo sprendimas suteiktų nepagrįstai išskirtines sąlygas ieškovei kitų atsakovės įstaigos darbuotojų atžvilgiu, būtų ribojamos atsakovės galimybės imtis adekvačių veiksmų konkrečioje situacijoje bei būtų nepagrįstai apsunkintos atsakovės kaip darbdavio teisės.

69. Atleidimo iš darbo atvejai, tvarka ir apskundimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse. Prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, dėl to ieškovė negali būti pastatoma į geresnę padėtį už kitus darbuotojus.

70. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei minėtiems teisės aktams šie ieškovės reikalavimas, kaip prieštaraujantis minėtiems teisės aktams atmestinas.

71. Dėl reikalavimo uždrausti reikalauti ieškovę nutraukti darbo santykius savo noru (DK 55, 56 str.). teismas traktuoja, kad pagal DK 55 str., be svarbių priežasčių.

72. DK 54 str. 1 d. numato, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. įstatymai nenumato atveju, kuriems esant tokia teisė gali būti apribota.

73. Kaip matyti iš pateiktų garso įrašų, ieškovė buvo spaudžiama rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Teismas laiko, kad toks reikalavimas tikrai yra nepagrįstas, kadangi savo esme DK 55 str. pavadinimas „darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva“ akivaizdu turi būti rodoma darbuotojo, o ne darbdavio iniciatyva.

74. Esant nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, kad ieškovei buvo siūloma išeiti iš darbo „darbuotojo valia“, tačiau ta valia buvo kilusi iš darbdavio, darytina išvada, kad toks darbdavio reikalavimas buvo neteisėtas bei nepagrįstas. Todėl šis ieškovės reikalavimas uždrausti reikalauti ieškovę nutraukti darbo santykius darbuotojo iniciatyva tenkintinas, atsakovei uždraustina reikalauti ieškovę nutraukti darbo santykius darbuotojo iniciatyva, kai tokios iniciatyvos iš darbuotojo pusės nėra (DK 55 str.).

75. Dėl reikalavimo uždrausti nesant sutikimo skirti dirbti jos kompetencijos ir atsakomybės neatitinkantį darbą.

76. Kiekvienas darbdavys pats organizuoja savo įmonės, įstaigos darbą, nustato darbo tvarką, atliekamus darbus, darbo funkcijas, tvirtina lokalinius teisės aktus, skirsto funkcijas darbuotojams, nustato darbo krūvį bei laiką. Jei darbdavys tą daro nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar pažeisdamas konkrečių darbuotojų teises, pažeistos teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka. Šis ieškovės reikalavimas nėra konkretus bei aiškus, nėra galimybės identifikuoti būsimo jos teisių pažeidimo, kurį ji tariamai galbūt numato. Be to DK 57 str. 6 d. numato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sąlygomis gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio pasiūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio, ar gamybinio būtinumo priežastimis. Taigi nesant ieškovės sutikimo, akivaizdu, kad ji negali būti skiriama dirbti kito darbo. Kad siūlyti keisti darbo sąlygas galima tik esant reikšmingoms ekonominio, organizacinio, ar gamybinio būtinumo priežastims, numato įstatymas (DK 57 str.). Minėtas straipsnis numato ir pareigą darbdaviui siūlyti kitą darbo vietą darbuotojui, jei tai įmanoma, ir neatleisti darbuotojo, o palikti darbe esant jo sutikimui.

77. Taigi esant tokiam teisiniams reguliavimui, darbdavys turi teisę pats organizuoti darbą, tam, kad kokybiškai būtų įgyvendinamos jo funkcijos. Darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas bei kiti tam skirti teisės aktai (lokaliniai darbdavio aktai ir kt.).

78. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad toks nekonkretus ieškovės reikalavimas, kurio negali apibūdinti konkrečiu jos teisių pažeidimu bei individualizuoti negali būti tenkinamas, kadangi patenkinus tokį abstraktų reikalavimą į ateitį, gali būti pažeidžiami teisės aktai, darbdavio, kitų darbuotojų ir pačios ieškovės teisės bei teisėti interesai. Be to reikalavime nurodyti žodžiai „kompetencijos ir atsakomybės neatitinkantį darbą“ nėra aiškia apibrėžti, kadangi atsakomybė yra subjektyvus kriterijus. Vienam gali atrodyti, kad atsakomybė yra atitinkanti, o kitam ne. Taigi patenkinus tokį reikalavimą vėl galimi ginčai teisme dėl atsakomybės ar kompetencijos konkrečiu atveju sąvokos. Šis ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas teisės aktais, juos pažeidžiantis bei neįrodytas, todėl atmestinas.

79. Be to iš byloje pateiktų įrodymų nematyti, kad atsakovė būtų skyrusi be ieškovės sutikimo jai dirbti kokį nors darbą. Be to, DK 57 str. 2 d. yra numatyta pareiga darbdaviui siūlyti laisvą darbo vietą apie atleidimą įspėtam darbuotojui, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

80. Dėl reikalavimo nežeminti ir nemenkinti ieškovės faktais nepagrįstais blogais atsiliepimais viešų ir uždarų susirinkimų bei susitikimų metu ar raštu.

81. Šis ieškovės reikalavimas nėra konkretus bei aiškus ir jį tenkinus būtų negalimas įvykdyti. Nebūtų galimybės vykdyti sprendimo, pagal kurį išduotame vykdomajame rašte būtų sąvokos „nežeminti“, „nemenkinti“, „nepagrįstas ar pagrįstas atsiliepimas“, kas turės nuspręsti ar buvo žeminimas, menkinimas ir ar atsiliepimai pagrįsti ar ne. Tai galima nustatyti, tik nagrinėjant konkrečią situaciją, analizuojant pasakytus žodžius ar parašytus raštus, atsiliepimus. Kadangi esant skirtingoms situacijoms tai gali būti suprantama skirtingai. Todėl vėlgi atsakovė negali būti įpareigojama neatlikti nekonkrečių veiksmų.

82. Kilus ginčui dėl skirtingo sąvokų supratimo tarp darbuotojo, darbdavio ir sprendimo vykdytojo vėl susidarytų sąlygos kilti teisminiams ginčams aiškinantis sąvokas, ar jos žeminančios, menkinančios ir kt. Todėl teismas daro išvadą, kad tokia teisė gali būti ginama jau susidarius konkrečiai situacijai ir konkrečiai ją nagrinėjant – aiškinantis sąvokas, kokiame kontekste ir kokiu tonu jos pasakytos ir kt.

83. Pareigą elgtis nepažeidžiant teisės aktų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nustato įvairūs teisės aktai, LR Konstitucijos 28 str., jei asmuo laiko, kad jo teisė pažeista – dėl jos konkrečiai jis ir gali kreiptis į kompetentingas institucijas, teismą. Ar konkreti asmens teisė pažeista ar ne taip pat nustato kompetetingos institucijos ar teismas išklausius šalių, susipažinus su įrodymais. Taigi, ir šiuo atveju teismas daro išvadą, kad abstraktaus reikalavimo nėra galimybės tenkinti. Šis reikalavimas, atmestinas, kadangi tai yra bendro pobūdžio taisyklių laikymosi reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas tik susidarius konkrečiais situacijai.

84. Asmens garbė ir orumas yra vertybės, kurios yra saugomos ir ginamos įstatymų nuostatomis. Asmuo manantis, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti, gali ginti savo pažeistas teises CK 2.24 str. įtvirtintais pagrindais. Tokio teismo sprendimo nebūtų galima realiai įvykdyti dėl jo nekonkretumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo“ yra nurodęs, kad išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Sprendimo išsamumas reiškia taip pat ir sprendimo realizuotinumą, t. y. sprendimas turi būti įmanomas įvykdyti.

85. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę imtis veiksmingų priemonių darbo vietoje apsaugoti ieškovę A. Z. nuo atskirų Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos darbuotojų priešiško elgesio ieškovės atžvilgiu ir juo sukeliamos emocinės įtampos ir streso.

86. Darbo kodekso 30 str. nustato, kad Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Veikti tokiais bendrais principais įpareigoja minėtas Darbo kodekso straipsnis, todėl įpareigoti laikytis bendrų teisės aktų teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo. Visiems yra akivaizdu, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, tai numato LR Konstitucijos 28 str.

87. Nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kad darbuotojai su ja priešiškai elgėsi, direktorius, kuris primygtinai siūlė jai išeiti iš darbo jau nebedirba, duomenų, kad dar kas nors nepagarbai elgėsi nenustatyta, o imtis kažkokių abstrakčių veiksmų jeigu kažkas nutiktų teismas neturi įstatyminio pagrindo. Pagarbiai elgtis su kitu asmeniu reikalauja bendros etikos normos, už pažeidimus, kurie numatyti teisės aktuose gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Toks ieškovės reikalavimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir negalėtų būti vykdomas, jei ieškovės manymu toks įpareigojimas būtų pažeistas. „Veiksmingos priemonės“ nėra konkretus reikalavimas, vienam asmeniui priemonės gali atrodyti veiksmingos, kitam – ne, tai yra subjektyvi, abstrakti, o ne konkreti sąvoka, todėl teismas daro išvadą, kad įpareigoti tenkinti tokį reikalavimą nėra pagrindo, kadangi jis kaip ir dalis kitų reikalavimų, kaip sprendimo rezoliucinė dalis negalėtų būti susidarius konkrečiai situacijai realizuotas, kadangi kiltų ginčai dėl sąvokų „veiksmingos priemonės“, „priešiškas elgesys“, ar jis buvo priešiškas ieškovės atžvilgiu, ar priemonių buvo imtasi ar ne, ar tai sukėlė emocinę įtampą bei stresą, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nekonkretus bei neaiškus, nerealizuotinas.

88. Dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 2400 Eur turtines ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

89. Dėl turtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jos prašo už neteisėtai ir nuolat sumažintą darbo krūvį, nurodant, kad mokiniai sėkmingai įstojo į gimnazijas.

90. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė prašo priteisti 2400 Eurų turtinės žalos, tačiau nepateikia jokių įrodymų bei skaičiavimų iš ko ji susideda. Ieškovė naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, nurodo, kad prašo priteisti pagal Darbo ginčų komisijoje pateiktas aplinkybes bei reikalavimus, tačiau Darbo ginčų komisijai pateiktuose prašymuose taip pat nenurodo jokių skaičiavimų, kokiu būdu ir kodėl būtent tiek ji prašo priteisti turtinės žalos. Civilinio kodekso 6.246-6.249 str. nustatytos turtinės žalos atlyginimo sąlygos. Žalai atlyginti turi būti nustatyti 4 veiksniai – atsiradusi žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė. Ieškovė šių sąlygų bei šio savi reikalavimo byloje neįrodinėjo ir teismo nuomone neįrodė. Ji neįrodinėjo kiek ir kodėl jai turėtų būti skirta tarifikuotų darbo valandų, kiek jų skirta, kokie yra neteisėti atsakovės veiksmai susiję su šių valandų neskyrimu ir kokia konkreti dėl neskirtų jai valandų atsirado žala. Be to kaip matyti iš prašomos naikinti Darbo ginčų komisijoje sudarytos taikos sutarties ir įsakymo (1 t. b.l. 9, 12) jai buvo skirtos papildomos 2 valandos konsultacijoms ir 3 nekontaktinės valandos projektų vykdymui. Ieškovės teiginiai, kad jai buvo neteisėtai nuolat sumažintas darbo krūvis ir dėl to atsirado turtinė žala, yra deklaratyvūs ir niekuo nebuvo įrodinėjami, todėl teismas laiko juos nepagrįstais. Be to teismas laiko, kad byloje įrodytos aplinkybės atsakovės atstovių paaiškinimais, to neneigia ir ieškovė, kad mažėjant mokinių skaičiui darbo krūviai taip pat mažėjo, buvo reikalinga netgi atleisti mokytojus dėl šios priežasties. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti turtinę žalą. Šis reikalavimas kaip neįrodytas atmestinas (CPK 177, 178 str.).

91. Dėl neturtinės žalos priteisimo.

92. Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.

93. Neturtinei, kaip ir turtinei žalai atsirasti reikalingos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Kaip matyti iš byloje pateiktų garso įrašų, ieškovei siūlant atleidimą iš darbo iš tikrųjų iš atsakovės pusės buvo daromas neleistinas spaudimas. Kaip matyti iš kompakte 2017-01-13 nurodytame įraše, girdėti, kad vyksta atsakovo administracijos susirinkimas (teismas balsų neidentifikavo), kuriame aiškiai galima suprasti, kad kalba eina apie ieškovės darbą ir ieškovei siūloma „mes turim nuspręst ką jūs rašysit“, „jūs turite sutikti, suprantat?“, „aš pateikiau darbo pasiūlymą, o jei mokytojas nesutinka, aš galiu jį atleist iš darbo“, ieškovei pasakius, kad ji nori pasitarti, jai atsakoma „šiuo atveju jūsų pasitarimas jums nepadės“. Garso įraše, kuris pavadintas „Direktorius planuoja“ data nurodyta 2018-04-05 ieškovei sakoma „aš esu valdininkas, biurokratas, tai tada biurokratiškai ir tęskime jūsų žlungančią karjerą Urbšio mokykloje“, vis primygtinai siūloma išeiti iš darbo su kompensacija, kurią siūlė meras. Teismas laiko, kad tokie veiksmai ir spaudimas yra neteisėti ieškovės atžvilgiu.

94. Teismas daro išvadą, kad toks pokalbis tikrai sukelia asmeniui stresą, vidinius pergyvenimus, įtampą, jam atsiranda neturtinė žala. Akivaizdu, kad bet koks siūlymas išeiti iš darbo sukelia stresą, tačiau atleidimo iš darbo pagrindus ir procedūras numato Darbo kodeksas, todėl teismo nuomone jų ir turėjo būti laikomasi. Be abejo, mažėjant vaikų mokykloje, administracijai paliekama teisė atleisti dalį darbuotojų įstatymų nustatyta tvarka, bei organizuoti darbą – skirstyti darbo laiką bei krūvius taip, kad mokykla pasiektų kiek įmanoma geresnių rezultatų, įgyvendintų savo funkcijas, būtų užtikrintas kokybiškas mokinių ugdymas, kas yra pagrindinė mokymo bei švietimo įstaigos funkcija. Tačiau akivaizdu, kad visi siūlymai turi būti teikiami korektiškai bei siūlymo neperšant per prievartą. Teismo nuomone, matant, kad asmuo nesutinka su siūlymu, jis turi būti pateikiami raštu, nustatant terminus, o ne įkalbinėjant eilę kartų, nors akivaizdžiai matosi, kad ieškovė su jokiais siūlymais nesutiko. Nors akivaizdu, kad ieškovei įrašinėjant pokalbius bei susirinkimus, ji taip pat uždavinėjo provokuojančius klausimus, reikalavo neaišku kokio ir kam raštiško pagrindimo, nurodinėjo, kad gali būti atleisti kiti darbuotojai, o ne ji minėdama pavardes, nurodydama, kad kiti turi kitus darbus, teismas nelaiko tokio įrašo kaip įrodymo nepagrįstu. Tokių pokalbių buvimo neginčijo ir atsakovė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė yra kvalifikuota ir stipresnioji pusė lyginant su darbuotoju, bet koks atleidimas darbuotojui kelia stresą, todėl jis gali pasitelkti įvairias gynybos priemones, tačiau darbdavys tokioje situacijoje turi išlikti korektiškas ir laikytis teisės aktų taikant atleidimo ar kitas procedūras susijusias su jo ir darbuotojo darbo santykiais.

95. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog darbdavio administracijos susirinkimuose darbdavio atstovai primygtinai reikalaudami ieškovės išeiti iš darbo pagal jo siūlymą, nurodant apie žlungančią jos karjerą, nurodydamas, kad ji turi sutikti, kad pasitarimas jai nepadės, sukėlė ieškovei stresą, pergyvenimus, neužtikrintumo jausmą, padarė jai neturtinę žalą. Tarp šios žalos ir atsakovo aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, tie veiksmai yra padaryti atsakovės, t.y. atsakovės kaltė, kuri beje yra ir preziumuojama, ji nėra nuginčyta. Todėl esant nustatytoms šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas dalinai, teismas, atsižvelgiant į nevienkartinį pokalbį (jų buvo keli) primygtinai siūlant ieškovei išeiti iš darbo, įvertinant kad tie pokalbiai buvo tarp darbdavio ir silpnesnės pusės – darbuotojo, į ieškovės amžių, jį vertina 500 Eurų. Ieškovei iš atsakovės priteistina 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

96. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

97. Ieškovė A. Z. patyrė 1970,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 3-21, 6 t.). Atsakovė Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla patyrė 2452,43 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (b. l. 3–9, 5 t.).

98. CPK 93 straipsnio 1–2 dalys numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje reiškė iš viso šešis materialius reikalavimus, penkis – neturtinius ir vieną turtinį. Teismas iš dalies tenkino vieną ieškovės turtinį reikalavimą – priteisė 6 procentus prašytos priteisti neturtinės žalos atlyginimo – ir vieną neturtinį reikalavimą (1/6 dalis ieškinio reikalavimų) – pripažino negaliojančiu 2018 m. vasario 1 d. atsakovės įsakymą Nr. PA-13.

99. Ieškovei proporcingai tenkintų jos reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina iš viso 347,70 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestų ieškovės reikalavimų daliai – 2018,43 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pritiesti ieškovei A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos, kodas 190137074, 300 Eur (tris šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinę bylą Nr. 2-574-587/2019 dalyje dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo ir taikos sutarties panaikinimo nutraukti.

Pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 1 d. atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos, kodas 190137074, įsakymą Nr. PA-13.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos, kodas 190137074, 347,70 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių Eur 70 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei Kauno Juozo Urbšio katalikiškai pagrindinei mokyklai, kodas 190137074, iš ieškovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 2018,43 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniolikos Eur 43 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.