- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-1844-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18644-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Keramikų 4“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keramikų 4“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keramikų 4“ dėl uždraudimo nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Keramikų 4“, prašydama uždrausti UAB ,,Keramikų 4“ vienašališkai nutraukti 2014 m. spalio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB,,Keramikų 4“ ir VšĮ ,,Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016 m. balandžio 8 d. pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui uždrausti UAB ,,Keramikų 4“ nutraukti 2014 m. spalio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB,,Keramikų 4“ ir VšĮ ,,Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“, kadangi nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirs žalos, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei UAB „Keramikų 4“ nutraukti tarp ieškovės VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ ir atsakovės UAB „Keramikų 4“ 2014 m. spalio 31 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Atsižvelgdamas į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, ieškovui išliktų galimybė turtą, kurį ieškovas siekia valdyti ir naudotis nuomos sutarties pagrindu, perleisti kitiems asmenims, jas išnuomoti. Tokiu atveju, tretieji asmenys vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, o tai užtęstų bylos nagrinėjimą, apsunkintų ginčo išsprendimą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2015-09-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1898-436/2015; Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1340-230/2014).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Keramikų 4“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, yra nepagrįsta. Apelianto nuomone, visų pirma, ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, nes nuomos sutartis suteikia šalims nutraukti sutartį, jeigu pasikeičia šalies verslo planai, o ieškovas šių sutarties sąlygų neginčija; atsakovas apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį informavo laikydamasis sutartyje nurodytų procedūrų. Antra, ieškovo verslo interesai negali būti laikomi turinčiais prioritetą prieš atsakovo verslo interesus. Pasak apelianto, atsakovui siekiant išsaugoti savo mokumą, būtina parduoti išnuomotas patalpas. Be to, dėl ieškovo neišsikėlimo pirkėjas gali atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir pareikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius (pagal preliminariąją sutartį). Trečia, nuomininkas sistemingai laiku neatsiskaito už nuomojamas patalpas, ir vien tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Skundžiama nutartis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir sandorio šalių interesų pusiausvyrą. Be to, laikinosios apsauagos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovui, nesudarius atsakovui pateikti argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas nutartį priėmė remdamasis prielaidomis. Pritaikytos priemonės trukdo atsakovui laisvai disponuoti savo nuosavybe. Ieškinyje nenurodytas nei vienas argumentas, susijęs su atsakovo nuomos sutarties sąlygų pažeidimu.
Atsiliepimas
Ieškovas VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, ji tinkamai ir išsamiai motyvuota; taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje. Atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, kuriuo atsakovui būtų uždrausta nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įvykdyti taptų nebeįmanoma, nes nuomos sutartis jau būtų pasibaigusi nuomotojui (atsakovui) vienašališkai ją nutraukus. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010), teigia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų; atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės, todėl šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo.
Apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, teigdamas, kad Nuomos sutarties nutraukimas padarytų didelę žalą ieškovo teisėtiems interesams, be to, gyventojai netektų galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, o šios paslaugų teikimą vertina kaip turintį viešąjį interesą. Abi šalys savo argumentus sieja su Nuomos sutarties nuostatomis (ieškovas teigia, kad sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui ir jos sudarymo tikslas buvo santykių tęstinumas; atsakovas nurodo, jog pagal sutarties nuostatas (7.2 p.) jis turi teisę nutraukti sutartį pasikeitus verslo planams ir jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas atskirajame skunde iš esmės dėsto savo nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus, o aukščiau minėtų aplinkybių (sutarties šalių tikrųjų ketinimų, tikslų bei sąlygų) vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į pareikšto ieškinio pobūdį, t.y. kad pareikštas prevencinis ieškinys ir tai, kad šiuo atveju tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą.
Dėl teisingumo ir sąžiningumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų pažeidimo
Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantas prašo apskritai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nenurodo jokių kitų būdų, galinčių užtikrinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimo įvykdymą. Vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo UAB „Keramikų 4“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 puniktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.