- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-692-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- R. U.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovei G. K., institucija, duodanti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. U. 2009-09-02 su ieškiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006-01-24 sprendimu priteisto dukteriai Elzei B. U. išlaikymo dydį, sumažinant jį nuo 500 Lt iki 300 Lt. Ieškinyje nurodė, jog moka dukteriai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis, jas indeksavus, po 587 Lt. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas dukteriai išlaikymas, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės: kitoje santuokoje susilaukė dukters P., gim. (duomenys neskelbtini) , ieškovo gaunamos pajamos, lyginant su buvusiomis išlaikymo priteisimo momentu, sumažėjo nuo 2500 Lt iki 692 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto neturėjo ir neįgijo, turi kreditorinių įsipareigojimų.
Nagrinėjant šią bylą teisme papildomai paaiškino, kad nuo 2009 metų lapkričio mėnesio jis neteko darbo, nuo 2010 metų kovo mėnesio yra įregistruotas darbo biržoje, bedarbio išmokos negauna. Praradęs darbą, pardavė jam priklausiusį automobilį, iš gautų lėšų pragyvena pats ir teikia dukters išlaikymui 300 Lt dydžio periodinę kasmėnesinę išmoką. Atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį mano, kad galėtų ir ateityje skirti dukteriai per mėnesį ne daugiau kaip 300 Lt, kadangi turi ir antrą išlaikytinę, nepilnametę dukterį P.. Taigi ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė G. K. 2009-10-06 atsiliepimu (b.l. 27-30) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dukters E. B. poreikiai nesumažėjo, priešingai, išaugo, todėl teismas neturėtų mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Jos manymu, ieškovas tik siekia pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi jo šeimoje, kad ilgam sumažintų teiktiną išlaikymą dukteriai E. B.. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl gaunamų pajamų ir išlaikymo E. B. teikimo dydžių santykio, dėl kredito įmokų mokėjimo, leidžia atsakovei vertinti, kad ieškovas turi kitų pajamų šaltinių, nei oficialiai nurodo. Dukters išlaikymui, tenkinant tik minimalius jos poreikius, per mėnesį vidutiniškai reikėtų 1000 Lt. Pasikeitimai ieškovo gyvenime yra tik trumpalaikiai ir neesminiai, jis yra sveikas ir darbingas, todėl gali teikti dukteriai teismo priteistą išlaikymą.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-06-29 sprendimu (b.l. 178-181) ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006-01-24 sprendimu iš ieškovo R. U. priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai E. B. U. dydį, nustatant, kad ieškovas moka dukteriai E. B. U. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 450 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-17) iki dukters pilnametystės; priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskyrė atsakovę G. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisė iš atsakovės G. K., ieškovo R. U. naudai bylinėjimosi išlaidas - 18 Lt žyminį mokestį; 4) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės G. K. 8,27 Lt, iš ieškovo R. U. 24,79 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra E. B. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006-01-24 sprendimu iš atsakovo dukteriai buvo priteistas išlaikymas 500 Lt dydžio periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2005-07-01 iki dukters pilnametystės. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2010-03-10 yra įregistruotas darbo biržoje, ieškovo darbo teisiniai santykiai su darbdaviu, jo seseriai priklausančia įmone, buvo nutraukti jo paties iniciatyva, nes įmonei sunkiai sekėsi verslas. Ieškovas, netekęs darbo, savo įsipareigojimus dukteriai toliau vykdė, teikdamas kas mėnesį 300 Lt, tai yra mažesnę išlaikymo sumą. Teismas atsižvelgė į pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį, kurią nulemia ir ieškovo pareiga šiuo metu išlaikyti antrą dukterį, gimusią (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo teiktinas išlaikymas dukteriai sudarytų tik šiek tiek daugiau nei pusę valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos, o šią sumą sumažinus dar daugiau, būtų pažeisti vaiko interesai visapusiškai patenkinti kasdieninius minimalius poreikius, o taip pat ir specialiuosius poreikius, susijusius su mergaitės sveikata. Todėl ieškovas nors laikinai ir neteko darbo, privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, užtikrinti nustatyto išlaikymo stabilumą. Kadangi abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą dukrai yra lygios, t.y. abu jie nedirba, kreditorių neturi, o ieškovės padėtis geresnė tuo aspektu, kad ji nuosavybės teise turi trijų kambarių butą bei automobilį, atsakovas dukters išlaikymui turėtų skirti 450 Lt per mėnesį, o ieškovė atitinkamai kitą dalį. Toks išlaikymas, teismo įsitikinimu, būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai bei atitiktų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovė G. K. 2010-07-29 apeliaciniu skundu (b.l. 184-188) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą kasmėnesinėmis 450 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-09-17 iki vaiko pilnametystės. Pagal CK 3.201 str. išlaikymo dydžio pakeitimas galimas tik ateičiai, t. y. išlaikymo sumažinimo atveju yra negalimi atgręžtiniai reikalavimai. Ieškovas nenuginčijo atsakovės pateiktų paskaičiavimų, pagal kuriuos vaiko poreikiai sudaro 1308,07 Lt, o teismo nurodyta 900 Lt suma nebūtų pakakama net minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Toks išlaikymo sumos sumažinimas taip pat prieštarauja byloje pateiktai Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, pagal kurią 500 Lt priteista išlaikymo suma siejama su būtinais vaiko poreikiais. Todėl sumažinti išlaikymo nebuvo pagrindo. Pažymi, kad ieškovas, siekdamas padėti sesers įmonei, nutraukė darbinius santykius savo noru, todėl vaiko interesai dėl to neturėtų nukentėti. 2007-12-17 gimus antram ieškovo vaikui, nebuvo jokių pagrindų peržiūrėti priteistą iš ieškovo išlaikymo dydį, todėl daro išvadą, kad naujo išlaikytinio atsiradimas neturi įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Atsakovė taip pat neteko darbo, jos turtinė padėtis taip pat pablogėjo, todėl atsakovei neturėtų tekti didesnė išlaikymo našta.
Atsiliepimas
Ieškovas R. U. 2010-08-20 atsiliepimu (b.l. 193-196) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad abi šalys neturi darbo, taigi atsakovės nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai viršija jų abiejų galimybes. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesutiko su atsakovės pateiktais paskaičiavimais, pagal kuriuos septynerių metų vaikui per mėnesį išleidžiama 500 Lt maistui, 250 Lt būstui, 165 Lt drabužiams, 180 Lt vaistams ir 220 Lt bendrojo lavinimo mokyklos išlaidoms. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia tik tai, kad vaikas lanko net šešis būrelius, kitų išlaidų buvimo atsakovė neįrodė. Be to, gimus antrajai ieškovo dukrai, jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Būtina įvertini abiejų vaikų interesus ir nepažeisti nei vieno iš jų interesų. Atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pasirašė su savo darbdaviu susitarimą, pagal kurį darbo santykiai buvo nutraukti nuo susitarimo pasirašymo dienos, ir gavo vieno darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė sumažinto išlaikymo pradžios skaičiavimo terminą, juolab, kad nuo ieškinio pateikimo dienos praėjo beveik metai, o atsakovei tik dėl 50 Lt periodinių išmokų per mėnesį sumos apskundus sprendimą apeliacine tvarka, tikėtina - kad ir kasacine tvarka, galutinis sprendimas įsiteisės dar vėliau. Tai vertina kaip ieškovės piktnaudžiavimą teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliami iš esmės du klausimai: 1) dėl ieškovo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukterį dydžio, t.y. kokia apimtimi jis turėtų prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, dėl skundžiamu teismo sprendimu sumažinto išlaikymo proporcingumo ieškovo galimybėms bei vaiko poreikiams; 2) dėl sumažinto išlaikymo nustatymo momento. Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tai reiškia, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei suderinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinų vaiko poreikių užtikrinimą.
Išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir toks kriterijus, pastebėtina, yra tik orientacinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovui 2006-01-24 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga teikti E. B. 500 Lt per mėnesį išlaikymą (Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo c.b. Nr. 2-610-67/2006). Ieškinyje jis nurodo šiuo metu esantis finansiškai nepajėgus mokėti dukteriai tokią sumą, kadangi tapęs bedarbiu, taip pat turįs dar vieną nepilnametį vaiką. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Pirmosios instancijos teismas įvertino kito išlaikytinio atsiradimą bei faktą, kad šis liko be darbo, kaip aplinkybes, leidžiančias pripažinti tėvo turtinės padėties esminį pablogėjimą, lyginant su buvusiu išlaikymo priteisimo momentu, ir neženkliai – 50 Lt per mėnesį suma – priteisto išlaikymo dydį dukteriai sumažino. Dar labiau sumažinti išlaikymo, kaip to siekė ieškovas, teismas pagrindo nerado, atsižvelgdamas į E. B. poreikius, įskaitytinai ir specialiuosius, susijusius su jos sveikata.
Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Mažesnio dydžio išlaikymas jau neleistų vertinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Apeliaciniame skunde išdėstyta apeliantės nuomonė kad kitos ieškovo dukters P. U. gimimas nereiškia tėvo turtinės padėties pasikeitimo ir nesuponuoja išlaikymo dydžio dukrai E. B. sumažinimo, nėra pagrįsta. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Taigi aplinkybė, kad gaunamas pajamas šis turi skirti jau ne vienam, bet dviems savo vaikams išlaikyti, yra teisiškai reikšminga ir visais atvejais priimtina domėn, tiek vertinant tėvo (motinos) finansinį pajėgumą, tiek visų nepilnamečių vaikų lygybes kontekste. Kitoks traktavimas reikštų, kad vieno vaiko, kuriam išlaikymas nustatomas teismo sprendimu, interesai tampa prioritetiniais, lyginant su kitų nepilnamečių vaikų interesais, kurie yra išlaikomi šeimoje.
Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aptarė ir šiuos aspektus, pasisakęs, jog duomenų apie ieškovo nepagrįstą vengimą įsidarbinti nėra. Be to, bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu buvusi padėtis faktiškai nepasikeitė – tiek ieškovas, tiek pati apeliantė oficialių darbo santykių neturi, tačiau savo pačios bedarbystės fakto, kas taip pat trunka pakankamai ilgą laikotarpį, ji, priešingai nei ieškovo atveju, netraktuoja kaip vengimo išlaikyti vaiką.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnametei šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio šiuo laikotarpiu teisingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms apeliantė turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl teismo sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime argumentų nesama. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliaciniame skunde įvardintais motyvais, jog jau sumokėtas išlaikymas negalėtų būti išieškomas atgal, tokio atgręžtinio reikalavimo galimybės nenumato teisės normos, pažymi, kad tokį aiškinimą lemia ir pareigos teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui absoliutumas. Tokia tėvo (motinos) pareiga vykdoma nepaisant ginčo persikėlimo į apeliacinės instancijos teismą (skubaus teismo sprendimo vykdymo atvejis, numatytas CPK 282 str. 2 d. 1 p.), taip pat tuomet, kai yra inicijuojamas naujas ginčas teisme dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip kad šiuo atveju – dėl sumažinimo. Kita vertus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, į praeitį tokia teisė galioja ribotai, ir tik vaiko išlaikymo pareigos visiško nevykdymo atveju (CK 3.200 str.). Ieškovo išlaikymo pareigos dydžio sumažėjimas konstatuojamas taip pat teismo sprendimu, todėl vaiko teisė į išlaikymą po 450 Lt atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimo įsiteisėjimas, priešingai nei tvirtinama atsiliepime į apeliacinį skundą, sietinas būtent su bylos išnagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 279 str. 1 d.). Todėl galimybė kreiptis į kasacinį teismą nenulemia kitokio mažesnės išlaikymo sumos nustatymo momento. Šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas (CPK 330 str.).
Pripažinus apeliacinį skundą pagrįstu tik iš dalies, dėl vieno apeliantės reikalavimo iš dviejų, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos pusiau (CPK 93 str. 2 d.). Apeliantė turėtų išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 98 str.), todėl jai su atstovavimu susijusios išlaidos nekompensuotinos, o žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo.
Ieškovas pateikė dokumentus, jog už atsiliepimo surašymą patyrė 800 Lt išlaidų (b.l. 197), šių išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų už advokato paslaugas dydžių (CPK 98 str.), taigi pusė šių išlaidų jam iš apeliantės priteistina (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 200), todėl pagal CPK 92 str. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.
Nustatyti, kad išlaikymas E. B. U. po 450 Lt kasmėnesine periodine išmoka pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2011-11-16 dienos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. K. 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų R. U. naudai