Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-25 · Byla Nr. Iv-1471-428/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
Iv-1471-428/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-000813-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
AB “Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
V. B.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1471-428/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000813-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui T. D. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 288,61 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas, prašydamas tenkinti skundą, skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2011-03-23 apie 13.10 val. trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. , vairuodamas transporto priemonę Audi A6 avant, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ateities pl., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Šią aplinkybę patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal Taisyklių 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Nagrinėjamu atveju draudėjas nepateikė pareiškėjui transporto priemonės remonto (atkūrimo) išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl nuostolį apskaičiavo pareiškėjas, bei nuvertino dalis (padangą) dėl nusidėvėjimo. Pagal pareiškėjo skaičiavimus transporto priemonės apgadinimų remonto (atkūrimo) kaina 288,61 Lt. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo 2011-03-23 įvykio metu padarytus nuostolius 288,61 Lt, bei juos atlygino. Išmokant draudimo išmoką įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besąlyginė išskaita nebuvo atskaičiuota iš draudimo išmokos (Taisyklių 9.11.3. p., 9.11.3.2. p.). Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Ateities pl., Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausantį Ateities pl. privalo savininkas, t. y. atsakovas (Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p.). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis Ateities pl., Kaune, būtų tinkamos būklės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėjas 2011-07-20 pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., 6.271 str. 1 d., iš atsakovo pareiškėjui turėtų būti priteista 288,61 Lt turtinės žalos atlyginimo. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 dalimi, iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: l)neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2745/2011, 2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-07 administracinėje byloje Nr. N575-1998/2011, 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. II-505-422/2009). Taigi, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Taip pat neįrodytas priežastinis ryšys, Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo apteikti dokumentai, remonto sąmatą, neįrodo patirtos realios žalos dydžio. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje (toliau - Tvarka) imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant) vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą. Tvarkos 3. ir 28. punktai numato, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Šioje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, atsakomybės dydis gali būti mažinamas arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo. Taigi, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl paties vairuotojo neatidumo arba vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas. Kauno miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Kauno miesto savivaldybės gatves taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų. Pažymėtina, kad pareiškėjams žala atlyginama iš tų pačių lėšų, kurios galėtų būti skirtos Kauno miesto savivaldybės gatvių remontui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilo dėl vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte apibrėžtos savarankiškos savivaldybės funkcijos, t.y. pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, atlyginimo, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su draudėju V. B. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (serija LD Nr. 93103339), pagal kurią apdraudė transporto priemonę VW Audi A6 avant, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 apie 13.10 val. trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. , vairuodamas transporto priemonę Audi A6 avant, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ateities pl., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apgadinta, t.y. dešinės pusės priekinis ratas (eismo įvykio medžiaga). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-03-23 nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Nepagrįsti atsakovo, argumentai, kad duobė galėjo atsirasti ne dėl atsakovo kaltės ir tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už padarytą žalą (CK 6.253 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovo atsiliepimas bei atsakovės atstovės paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas iki ginčo kilimo teisme dienos nežinojo apie duobę Ateities pl., Kaune. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę Ateities pl. kelio važiuojamojoje dalyje, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo 1 metro ilgio, 0,40 metro pločio ir 0,20 metro gylio kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.).

Teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Įvykio faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, t.y. automobilio apgadinimo, patvirtino pirmiau minėti nuoseklūs įrodymai: eismo įvykio medžiaga; transporto priemonės apžiūros aktas; prašymas išmokėti draudimo išmoką; žalos sąmata, dėl kurių nėra jokių pagrįstų abejonių. Taip pat nėra abejonių, kad pareiškėjas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, tai patvirtina byloje Transporto priemonių draudimo liudijimas, eismo įvykio medžiaga. Taigi, nagrinėjamu atveju už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonės dėl įvykio fakto ir automobilio Audi A6 avant, Valst. Nr. FBB 88 apgadinimų. Atsakovė neigdama šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.

Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.

Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 (toliau – Taisyklės), 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal Taisyklių 9.5. punktą, transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Taisyklių 9.10.3.2. punkte numatyta, jog jeigu draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlygine išskaitos suma.

Bylos duomenys patvirtina, kad Transporto priemonių draudimo sutartyje (serija LD Nr. 93103339) buvo pasirinktas draudimo sąlygų variantas – draudimas išskaitant nusidėvėjimą, kuris reiškia, kad draudimo išmoka mokama, išskaitant transporto priemonių dalių nusidėvėjimą, išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal minėtas Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Nagrinėjamu atveju draudėjas nepateikė pareiškėjui transporto priemonės remonto (atkūrimo) išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl draudikas, vadovaudamasis Taisyklių 9.5. punktu, nuostolį apskaičiavo bei nuvertino keičiamas dalis (padangą) dėl nusidėvėjimo. Būtinos remonto išlaidos buvo apskaičiuotos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, taip pat skaičiuojant draudimo išmoką buvo įvertintas keičiamų ir suremontuotų dalių nusidėvėjimas, draudimo išmoka buvo apskaičiuota be PVM. Apskaičiuojant padarytų nuostolio dydį buvo atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus transporto priemonės sugadinimus. Draudiko vertintojas J. D. užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, bei draudiko žalų vertintojas G. A. apskaičiavo 288,61 Lt dydžio draudimo išmoką. Abejoti šių asmens kompetencija nėra jokio pagrindo. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl draudiko žalų vertintojų kompetencijos. Byloje esančių duomenų visuma patvirtino, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis nurodytų Taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Nors atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri nepagrįsta, bei negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu. Tačiau pažymėtina, jog Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 - 04 - 17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo darbuotojo G. A. žalų vertintojo, atlikusio apgadinto automobilio dalių ir remonto drabų įvertinimą, kompetencija nėra pagrindo abejoti. Žalos sąmata pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtinąsias remonto išlaidas ir nėra teisinio pagrindo šia sąmata abejoti. Joje nurodyti duomenys neprieštarauja eismo įvykio metu fiksuotiems automobilio apgadinimams bei nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms (bylos priedo – administracinio teisės pažeidimo medžiaga). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Taigi, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos 288,61 Lt dydžio išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Taip pat nagrinėjamojoje byloje vertintini ir automobilį vairavusios vairuotojos veiksmai. Tačiau, kaip matyti iš eismo įvykio duomenų, eismo įvykis įvyko 2011-03-23 apie 13.15 val., šviesiu paros metu, vykstant intensyviam eismui, tai apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, pažeidimo aplinkybių.

Pareiškėjo pateiki įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 288, 61 Lt suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro vienos padangos įsigijimas, padangos keitimo, ratlankio remonto darbų kaina. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas – 288,61 Lt žalos atlyginimas.

Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Taigi, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjui iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-07-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui AB “Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 288,61 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 61 cnt) turtinės žalos atlyginimą ir nuo priteistos 288,61 Lt turtinės žalos atlyginimo sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-07-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta Medvedevienė