Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-20 · Civilinė byla Nr. e2-353-370/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
e2-353-370/2025
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00019-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO ENERGIJA“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nest Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-353-370/2025Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00019-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nest Baltija“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji šiluma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nest Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ (toliau – ir atsakovė) 2025 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, jog ieškovė neatitinka vykdomo viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Akademijos katilinės rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – ir pirkimas) sąlygos dėl kvalifikacijos reikalavimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeis viešojo intereso, kadangi pirkimo objektas – rekonstrukcijos darbai – nereikalauja pirkimo skubaus procedūrų įvykdymo. Be to, sudarius pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje sustabdė pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas nusprendė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo, atsirastų dvigubo mokėjimo rizika.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. nenustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje, bet to, ieškovės pateiktas pasiūlymas pirkime neatitinka pirkimo sąlygų dėl kvalifikacijos.

7.2. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovė turi galimybę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

7.3. Pirkimo objektas yra katilinės rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlikus bus sumažintas gamtinių dujų naudojimas bei sumažės šilumos energijos kaina gyventojams, t. y. pirkimas susijęs su viešuoju interesu. Pirkimo procedūrų sustabdymas pažeis vartotojų interesą mokėti už šilumos energiją mažiau.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nest Baltija“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą.

8.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus sudaryta pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu, todėl patenkinus ieškovės ieškinį ji nebeturėtų galimybės sudaryti pirkimo sutartį.

8.3. Pirkimo objektas yra šilumos katilinės rekonstrukcijos darbai, kurie gali būti pradėti vykdyti tik po šildymo sezono pabaigos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 20 d., todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

14. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino aplinkybių, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje, bet to, ieškovės pateiktas pasiūlymas pirkime neatitinka pirkimo sąlygų dėl kvalifikacijos, t. y. teismas turėjo nuspręsti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

15. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

16. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, be to, ieškovė neturi suinteresuotumo reikšti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimo vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimo vertinti kaip preliminariai nepagrįsto.

17. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi tapti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Tai, ar ieškovės ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei ar ieškovė turi suinteresuotumą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

19. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovė turi galimybę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

20. Priešingai nei nurodo atsakovė, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo bei neuždraustų atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

21. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

22. Apeliantės teigimu, pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi pirkime siekiama įsigyti šilumos katilinės rekonstrukcijos darbus, kuriuos atlikus bus sumažintas gamtinių dujų naudojimas bei sumažės šilumos energijos kaina gyventojams, o pirkimo procedūrų sustabdymas pažeis vartotojų interesą mokėti už šilumos energiją mažiau. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

24. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra šilumos energijos katilinės rekonstravimo darbai.

26. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (šilumos energijos katilinės rekonstravimo darbai) yra svarbus visuomenei (atitinkamos savivaldybės gyventojams) tinkamoms, kokybiškoms ir ekonomiškai palankioms šilumos energijos tiekimo paslaugoms gauti, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Iš į bylą pateiktų pirkimo sąlygų 2.3 papunkčio nustatyta, kad pirkimo objektu esantys darbai gali būti pradėti vykdyti po šildymo sezono pabaigos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 20 d. ir turi būti atlikti iki 2026 m. vasario 27 d., todėl sutiktina su ieškove, kad bylos nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos šilumos energijos kainos pokyčiui gyventojams, kadangi pirkimo objektu esančių darbų vykdymas ir pabaiga (2026 m. pradžia) numatyti po šio šildymo sezono pabaigos. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, akivaizdu, kad gyventojams šilumos kainos pokytis (sumažėjimas) galimas tik kitą šildymo sezoną po to, kai pirkimo sąlygose numatytais terminais bus atlikti šilumos katilinės rekonstrukcijos darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam pirkimo objekto įsigijimui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą, taip pat atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonės iškilo grėsmė, jog pirkimo objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių.

28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

29. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė