Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas patenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. P. 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – į 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo dėl jos nuosavybės teisių į 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog nepakako pateiktų dokumentų nuosavybės teisių įregistravimui. Iš (duomenys neskelbtini) likviduotos (duomenys neskelbtini) pajų paskirstymo protokolo matyti, kad Žolės miltų agregatas atiduotas už pajus, už 15 litų: D. P. - už 10 litų; O. K. - už 5 litus.

6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nustatyti, kad O. K. įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2024 m. birželio 30 d. 1/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas – 2024 m. gegužės 17 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, o valstybės turtą patikėjimo teise valdo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Kadangi kitaip pareiškėja D. P. įteisinti 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) neturi galimybės, ji su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas, o suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nekilnojamojo turto objektas Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

7. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

8. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

9. Duomenų, kad pareiškėja būtų užvaldžiusi pastatą, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėja D. P. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą - 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ji nėra daikto savininkė; (duomenys neskelbtini) likviduotos Šiaulių rajono Saveikių žemės ūkio bendrovės pajų paskirstymo protokolas patvirtina, kad D. P. teisėtai ir sąžiningai įgijo 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 2/3 dalis daikto sumokėdama 10 litų, 2/3 dalis daikto sąžiningai valdo nuo 1997 metų, kas yra beveik trisdešimt metų, taip pat teismui nežinomos kliūtys, trukdančios įgyti jai tą dalį daikto nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių ir buvo. Be to, nustatyta, jog visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai ir atvirai, D. P. 2/3 dalis pastato valdė kaip savą, nesislapstydama, valdė nepertraukiamai. D. P. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į 2/3 dalis Žolės miltų agregato. Paskelbus 2024 m. rugpjūčio 28 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Teisme nebuvo gauta jokių kitų valdžios institucijų, juridinių ar fizinių asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas, 2/3 dalys pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausytų valstybei ar savivaldybei ar būtų įregistruotas kito asmens vardu. Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodo, jog ji nėra nekilnojamojo daikto, 2/3 dalių pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, turtas nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse.

10. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – į 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.