Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiems S. T. ir N. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2013 m. sausio 9 d. apie 21.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas policijos pareigūnų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. T. ir patrulio N. J. teisėtų reikalavimų – nusiraminti, netriukšmauti ir nesikeikti, pasipriešino valstybės tarnautojams grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – rankoje laikomu peiliu mojuodamas priešais pareigūnus ir panaudodamas fizinį smurtą prieš S. T. – tyčia kairiąja alkūne sudavė vyriausiajam patruliui S. T. vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam krūtinės ląstos sumušimą, taip nežymiai sutrikdė šio pareigūno sveikatą.

Be to, A. S. 2013 m. sausio 9 d. apie 21.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiąjį patrulį S. T. ir patrulį N. J., išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais bei prieš juos vartodamas nepadorius ir asmenybę žeminančius žodžius, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį Škoda Oktavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie Varnutės g. namo Nr. 13, Jonavoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus S. T. ir N. J., prieš juos vartodamas nepadorius ir asmenybę žeminančius žodžius bei spjaudė ant tarnybinio automobilio galinės sėdynės.

A. S., apklaustas teisiajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – liautis triukšmauti, nusiraminti ir nesikeikti. Pripažįsta, jog galėjo policijos pareigūnams išsakyti grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tačiau to nepamena. Keiksmažodžius galėjo išsakyti ir prieš žmoną. Kai policijos pareigūnai jam užsuko rankas dėdami antrankius, A. S. galėjo alkūne suduoti smūgį policijos pareigūnui į krūtinę, bet ar sudavė, nežino. Nepripažįsta to, kad prieš policijos pareigūnus mojavo peiliu ir kad tyčia smūgiavo pareigūnui alkūne į krūtinės sritį. Parodė, kad galėjo policijos pareigūnams išsakyti necenzūrinius, žeminančius asmenybę žodžius, be to, galėjo ir prispjaudyti automobilyje, tačiau to gerai neprisimena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusio S. T. pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pripažįsta, žada iki 2013-04-02 atlyginti, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 89/13 (02) S. T. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus krūtinės ląstą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-01-09 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas esant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį.

Teismas tiki nukentėjusių bei liudytojos S. S. parodymais apie tai, kad A. S. keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius prieš pareigūnus vartojo ne vienkartinai, o nuo pat pareigūnų pasirodymo įvykio vietoje iki jo pristatymo į policijos komisariatą. Pagal teismų praktiką įžeidžiantys žodžiai yra tokie, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti. Apie pasakytų žodžių įžeidžiantį turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t.y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įžeidžiamas ne tik žodžiu, bet ir gestais, nepadoriais veiksmais ir pan. arba ir viena, ir kita gali būti naudojama kartu, siekiant sustiprinti žodžių įžeidžiantį turinį. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiantį turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-114/2006, kt.). Nustatyta, kad A. S. ne kartą policijos pareigūnus S. T. ir N. J. pavadino „piderastais”, „mentais”. Byloje nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindą išvadai, jog A. S. keiksmažodžius ir nepadorius išsireiškimus vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė į įvykio vietą atvykusiems ir vėliau jį sulaikiusiems, į policijos komisariatą vežantiems nukentėjusiems pareigūnams. Taigi A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 290 straipsnį, nes keiksmažodžiai ir nepadorūs išsireiškimai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į konfliktinę situaciją, o truko ilgesnį laiką vartojant įvairius keiksmažodžius, individualiai kreipiantis į pareigūnus keiksmažodžiais. Šie veiksmai rodo A. S. kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus S. T. ir N. J..

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamasis nekategoriškai teigė prieš pareigūną S. T. naudojęs fizinį smurtą, aiškino galėjęs alkūne jam suduoti vieną smūgį į krūtinę. Tai reiškia, kad kaltinamasis neigė tyčios kaltės formą, be to, nepripažino mojavęs peiliu prieš abu pareigūnus. Teismas, remdamasis nukentėjusiųjų bei liudytojos S. S. parodymais konstatuoja, kad A. S. mojavo peiliu prieš policijos pareigūnus ir nukentėjusiajam S. T. tyčia sudavė alkūne vieną smūgį į krūtinę. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų ir S. S. apie tai liudijimais, nukentėjusiųjų tyčinių melagingų parodymų davimas nenustatytas, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamojo bei jo motinos E. S. parodymais apie tai, kad A. S. jokiu peiliu prieš pareigūnus nemojavo, kad tyčia smūgio nesudavė, teismas netiki, ir šiuos parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės bei pelnytos bausmės. Tai, kad abu pareigūnai matė A. S. rankoje peilį ir net du kartus reikalavo jį padėtį, kad artėjant nukentėjusiajam S. T. iš nugaros prie A. S., šis tyčia pasisuko tam, kad galėtų suduoti smūgį, rodo kryptingą kaltininko tyčią ir valingą pasipriešinti policijos pareigūnams jiems grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojus.

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti. (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-365-193/2010).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nustatyti kaltinamojo A. S. veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo gynėjo prašė, o liudytoja R. A. teismui pateikė prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti, o R. A. skirti laiduotoja.

Byloje nustatyta, kad A. S. nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių, neigė grasinimo ir fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūnus faktus, tik iš dalies pripažino įžeidęs pareigūnus, sakydamas, jog keiksmažodžius sakė gal žmonai, o gal pareigūnams. Taigi nėra pagrindo konstatuoti BK 40 str. numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos. Be to, teismas turi tik teisę, o ne pareigą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas pažymi ir tai, kad net jeigu ir būtų nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tai nesudarytų baigtinio ir lemiamo pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas privalo vadovautis bei taikyti ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrosios ar (ir) specialiosios dalies normas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, nuo nusikalstamų veikų (BK 1 str. 1 d.).

BK 19 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, kad ši įstatymų leidėjo suformuota taisyklė yra imperatyvi ir ją taikančiai institucijai, šiuo atveju – teismui, yra privaloma, nuo šios teisės normos nukrypti ar ją aiškinti plečiamai draudžiama. Pažymėtina, kad draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galioja nepaisant to, kokios rūšies, kategorijos, pavojingumo, sunkumo ar kokia kaltės forma asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taip pat šis draudimas taikomas nepaisant to, kokio laipsnio yra apsvaigimas nuo alkoholio, ar šis apsvaigimas yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti ar tik baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat nepaisant to, kokiu BK bendrosios dalies VI skyriuje ar atitinkamai BK specialioje dalyje numatytu pagrindu asmuo prašosi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taigi teismas neturi dispozicinės teisės pažeisti šį BK 19 str. 1 d. įstatymų leidėjo įtvirtintą imperatyvų draudimą ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes A. S. BK 286, 290 str. numatytas tyčines nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1,69 promilių). Dėl to jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas ir baustinas.

Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo baudžiamąją sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (padaryti nusikaltimai pareigūno funkcijas atliekančių asmenų veiklai), pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), jų padarymo motyvus ir tikslus, į tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. A. S. praeityje neteistas (b.l. 92-96), tačiau baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2011-05-06 policijos nutarimu už alkoholinio gėrimą viešoje vietoje (b.l. 104-106), VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro aktyvioje priežiūroje neįrašytas, epizodiškai lankėsi 2003 m. ir 2005 m., Dgn. F60.9 Nepatikslintas asmenybės sutrikimas; F07.2 Potrauminis sindromas (b.l. 98), dirba, yra aukštojo išsilavinimo, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 108). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. S. už nusikaltimų padarymą skirtinos baudų bausmės, nustatant mažesnius už medianą jų dydžius (LR BK 61 str. 2 d.).

Teismas konstatuoja, kad A. S. padarytų nusikaltimų daugetas sudaro idealiąją jų sutaptį. Teismų praktikoje realioji nusikalstamų veikų sutaptis aiškinama kaip atvejai, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika (vienais veiksmais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose arba, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-647/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog A. S. veika pasireiškė tiek necenzūrinių žodžių sakymu, tiek grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tiek ir fizinio smurto panaudojimu, šie veiksmai sekė vienas paskui kitą ir buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir apima vieną tikslą ir sumanymą. Todėl konstatuotina, jog A. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, taigi bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nusikaltimų daugeto kvalifikavimo pagal idealiąją sutaptį, atsižvelgia ir į tai, kad teismo dėl to nurodyti motyvai atitinka ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-818-383/2012, suformuotam teisminiam precedentui dėl tos pačios teisės normos aiškinimo ir taikymo kaltininkui padarius BK 286 ir 290 straipsniuose numatytus nusikaltimus.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme A. S. išbūtas laikas nuo 2013-01-09 iki 2013-01-10.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjęs S. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 135,03 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 23-24), šiai sumai jis pripažintas civiliniu ieškovu. Iš prie ieškinio pateiktų UAB „Pagalbos vaistinės“ kvitų matyti, kad S. T. patyrė 135,03 Lt išlaidų medikamentams, būtiniems dėl patirtų sužalojimų gydyti, įsigyti. Vaistai buvo įsigyti netrukus po įvykio ir ši išlaidų suma buvo objektyviai būtina, todėl ją turi kompensuoti turtinę žalą padaręs kaltinamasis.

Nustatyta ir tai, kad A. S., matant kolegai bei liudytojoms E. S. ir S. S., nevienkartiniais keiksmažodžiais, mojuodamas peiliu grasino panaudoti fizinį smurtą prieš civilinį ieškovą, o netrukus jį ir panaudojo tyčia vieną kartą suduodamas smūgį ieškovui į krūtinę. Teismo specialisto išvada patvirtina ieškovo krūtinės ląstos sumušimą, dėl to sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, laikiną nedarbingumą (b.l. 34). Ieškinyje minimi S. T. argumentai dėl skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, patirto niekinamo požiūrio į ieškovo profesiją yra pagrįsti ir paties kaltininko pripažįstami. Ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir laipsnį, yra objektyviai pamatuotas, telpa į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo rėmus bei atitinka suformuotą teismų praktiką. Dėl to S. T. ieškinys neturtinei žalai atlyginti visiškai tenkintinas.

Kaltinamajam A. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

BPK 94 str. pagrindu priimtinas ir sprendimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Remiantis BPK 105 str. 1 d., iš A. S. valstybei priteistinos 19,96 Lt proceso išlaidų už nukentėjusio S. T. atvykimą į teisiamąjį posėdį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir jį nubausti 10 MGL – 1300 Lt bauda,Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir jį nubausti 10 MGL – 1300 Lt bauda,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 10 MGL, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme A. S. išbūtą laiką nuo 2013-01-09 iki 2013-01-10 ir nustatyti galutinės bausmės dydį – 8 MGL, t. y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (mokėti reikia – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800) ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Jei kaltinamasis laiku nesumokės baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusiojo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jo naudai iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 135,03 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 03 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 19,96 Lt (devyniolika litų 96 ct.) proceso išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 vnt. virtuvinių peilių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.