Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 2004-09-24 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 3 MGL (375 Lt) bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent jis:

2012 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose žodinio konflikto metu, sugriebęs sutuoktinei I. B. dešine ranka už kaklo, o kaire ranka už drabužių, ją stumdamas parvertė ant sofos, laikydamas dešine ranka už kaklo jį suspaudė, ne daugiau kaip penkis kartus sudavė delnais per veidą, po to pastarajai atsikėlus, tęsdamas nusikalstamą veiką, stvėrė už drabužių, apsuko priešais save ir trenkė vieną kartą kairės rankos delnu per galvą, dėl ko pastaroji trenkėsi į šaldytuvą ir nukrito ant grindų, pastarajai atsistojus, sugriebė už drabužių ir tempdamas į šoną vėl pargriovė ant grindų, tuo padarė nedideles poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir rankose ir dešinėje blauzdoje ir sukėlė I. B. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. l d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25 iki 2013-07-13).

L. B. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-08-12, apie 11:30 val., atvažiavo su V. B. pasiimti daiktų. Su žmona jau nebegyveno. Jis tvarkėsi, moteris sėdėjo prie stalo. Atvažiavo žmona su motina. Joms įėjus prasidėjo konfliktas, kadangi pamatė svetimą moterį. Jie buvo apsipykę tą mėnesį, ir po apsižodžiavimo žmona puolė jį mušti, jis gynėsi. Žmona sudavė jam per galvą, jis gynėsi blokuodamas jos rankų smūgius. Konflikto metu abu susistumdė. Žmona paėmė alaus buteliuką nuo stalo į rankas ir trenkė jam į galvą bei prakirto ausį. Toliau pykosi. Jis sušlavė šukes. Bešnekant žmona metė į jį kaljaną, kuris nukritęs sudužo. Jis jos nei smaugė, nei mušė, tik gynėsi nuo jos puolimo. Galimai susistumdymo metu ir buvo paėmęs už kaklo, tačiau netyčia. Žmonos už kojų pakėlęs nebuvo. Iš kur pas ją atsirado sužalojimai negali paaiškinti. Žmona parkritusi nebuvo ir nematė, kad jį būtų šlubavusi, tačiau matė, kad pareigūnas padavė jai ranką, kai ji išlipinėjo. Su pateiktais ieškiniais nesutinka (b.l. 150-151).

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiosios I. B. protokolu – pareiškimu, pareiškimu (b. l. 1, 3) ir paaiškinimu teisme, kad 2012-08-12 su mama atvažiavo į namus. Įėjusi pamatė, kad vyras su kita moterimi sėdi. Ant stalo buvo kaljanas, peleninė ir alaus buteliukas. Kai priėjo prie jų, paklausė tos moters, kas jinai tokia. Ji pasakė, koks skirtumas ir kad tai ne jos reikalas. Tą patį jai atsakė ir vyras. Tuo metu buvo su vyru susipykusi ir gyveno pas motiną. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp visų. Ją šis įvykis išvedė iš pusiausvyros ir ji viską numetė nuo stalo, moteris krūptelėjo išsigandusi ir vyras tuo metu čiupo su ranka jai už kaklo ir parvertė ant sofos. Ji pradėjo rankom mosikuoti. Vyras jai mušė per veidą rankomis, laikė už kaklo. Moteris prišokusi bandė jį atitraukti. Viskas vyko keliasdešimt sekundžių. Ta moteris atitempė vyrą nuo jos. Ji atsistojo ir vėl prasidėjo konfliktas. Kažkuriuo momentu prisiminė, kad vyras puolė jos mamą, todėl čiupo jį už rūbų, patraukė už apykaklės ir jinai plyšo. Jisai apsisuko stvėrė ją ir perkėlė į kitą pusę. Tada sudavė su ranka per galvą, nuo ko ji prarado pusiausvyrą, atsitrenkė į šaldytuvą ir nukrito. Smūgis buvo stiprus, praradusi orientaciją gulėjo ir negalėjo gintis ir priešintis. Ji ant nugaros gulėjo, vyras pakėlė ją už kojų, tačiau matyt neišlaikęs netyčia paleido. Jai kojų nesukinėjo ir nekraipė. Tada ji staiga pašoko ir pajuto stiprų skausmą dešinėje kojoje. Skausmą pajuto tuo metu, kai staigiai pašoko. Buvo ištinusi koja, guzas iššokęs prie kauliuko. Iškvietė policiją, vyras sutvarkė šukes, sušlavė viską. Savo ieškinį palaiko, nes dėl sužalojimo jai buvo uždėtas gipsas, vėliau neteko automobilio, turėjo pas gydytojus taksi važiuoti. Reiškia 220 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 10000 Lt neturtinei žalai ir prašo priteisti išlaidas advokatui. Dėl sumušimo patyrė emocinę depresiją, fizinį skausmą, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą. Dėl to turėjo gydytis pas psichoterapeutą, paskirtas gydymas. Iki šiol išgyvena stresą, negali su juo susitvarkyti. Šiuo metu su vyru skiriasi. Vyras dėl įvykio net neatsiprašė jos (b.l. 145-147);

-liudytojos V. B. paaiškinimu teisme, kad L. B. buvo atvažiavęs į svečius ir, kadangi neturėjo mašinos, paprašė pavežti į kaimą. Kai nuvažiavo, jis pakvietė kavos išgerti. Jis tvarkėsi savo reikalus, o ji laukė. Po kokių dešimt minučių atvažiavo dvi moterys. Jaunesnė moteris nemandagiai paklausė jos, kas ji tokia. Ji jai tokiu pačiu tonu atsakė. T. L. ir moteriškių kilo konfliktas. Jaunesnė moteris pradėjo jį daužyti per veidą. Gal dėl to, kad ją pamatė. Išvadino ją barakūda, meiluže. L. B. gynėsi nuo jos, nes ji rankomis trankė. Norėjo nuraminti nukentėjusiąją, tačiau ji tik butelį metė per stalą ir pataikė kaltinamajam į galvą, pradėjo bėgti kraujas. Metė kaljaną į jį. Vėl pykosi. Nukentėjusiosios motina nuėjo į kažkokį sandėliuką, pasiėmę dideli kirvį ir pradėjo lakstyti po pirma aukštą, ir sakė ,,dabar aš tai išdaužysiu, ką padovanojau“. Kai pamatė kirvį, pasiėmė rankinuką ir atsisėdo į savo mašiną laukti policijos. L. gynėsi, atsistūmė nukentėjusiąją nuo savęs suėmęs už rankų. Jis jos nemušė, ant grindų ji nebuvo nukritusi. Po to L. atėjo, atsisėdo į mašiną ir laukė, kol atvažiuos policija. Kai moterys išėjo, nepastebėjo, kad nukentėjusiąją reikėtų prilaikyti. Ji nešlubav (b.l. 147-148);

-liudytojos I. T. paaiškinimu teisme, kad atvažiavusios su dukra namie aptiko nepažįstamą moterį, t. y. V. B.. Dukra paklausė, kas ji tokia, į ką pastaroji atsakė, koks tavo reikalas. Kaltinamasis irgi dukrai su necenzūriniais žodžiais atsakė, koks tavo reikalas. Dukra liepė moteriai nešdintis ir nustūmė butelį nuo stalo. Tuo metu kaltinamasis pašoko, stvėrė už kaklo dukrai, negražiai sakydamas, pargriovė ant sofos. Po to jinai gintis pradėjo. Mačiau, kad rankomis mojavo. O ta moteris traukė jį ir rėkė ,,L. nemušk jos“. Tada atsitraukė. Dukra atsisėdo prie stalo. Tada truputį nusiramino, tada pradėjo vėl kaltinamasis įžeidinėti ją, stvėrė jai už nugaros ir sakė, kad išmes. Trenkė jai antausį delnu. Tada dukra jį pradėjo traukti, o jisai atsisuko ir trenkė jai per galvą. Dukra atsitrenkė į šaldytuvą ir nukrito ant grindų. Kai atsikėlė, pastebėjo, kad nesiorientuoja. Kai dukra gulėjo, kaltinamasis ją pakėlė už kojų. Kai dukra atsikėlė sakė, kad negali priminti kojos. Vėliau atvyko policija (b.l. 149-150);

-teismo medicinos eksperto V. K. paaiškinimu teisme, kad nuo tempimo ar sukimo atsiranda patempimas, nurodytu momentu byloje esančiomis aplinkybėmis galėjo įvykti tempimas per čiurnos sąnarį ir raiščius. Pagal nurodytas aplinkybes galėjo būti patempta čiurna. Tačiau ekspertizės metu jam nukentėjusioji tokių aplinkybių, kaip posėdyje, nebuvo nurodžiusi, todėl jos ir nebuvo tirtos. Gali būti patempimas, kryptelėjimas ir dėl to, kad ji staigiai kėlėsi, pašoko. Pagrindinis klausimas toks, kuriuo momentu ji pajuto skausmą. Skausmą žmogus jaučia būtent patempimo metu, tai jei ji pajuto skausmą atsikėlusi, vadinas, būtent tuo metu ir buvo patempta. Aplinkybės eksperto išvadoje buvo surašytos iš jos žodžių. Galėjo ir taip, ir taip įvykti patempimas. Tačiau pati nukentėjusioji negali tiksliai nurodyti. Pakėlimo metu taip pat galėjo įvykti trauma. Turėjo justi skausmą būtent pakėlimo metu. Skausmas atsiranda patempimo momentu. Patempimo metu turėjo jausti stiprų skausmą. Mechanizmas sužalojimo yra ne trenkimas, o tempimas, sukimas, kryptelėjimas. Taigi netinka tas momentas, kai nukrenta kojos. Skausmą turėjo vis tiek jausti, gal dėl adrenalino galėjo ne taip stipriai jausti, bet kad visai nejaustų, negalėjo būti (b.l. 157);

-teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimu teisme, kad tuo metu, kai yra traumuojami raiščiai, yra jaučiamas skausmas. Keliant už kojų galėjo traumuoti, taip pat galėjo atsirasti trauma pakrypus kojai, nes sužalojimo atsiradimo mechanizmas panašus. Vėliau skausmas stiprėja, didėja audinių patinimas. Tačiau skausmą žmonės jaučia labai skirtingai, todėl paneigti negali, kad žmogus su tokia trauma galėjo vairuoti automobilį. Be to jei žmogaus dėmesys sukoncentruotas į kitą dalyką, jis skausmą gali pajusti, bet trumpesnį laiką. Dažniausiai tokia trauma įvyksta, kai koja būna pakreipta, o ne tiesiai pastatyta. Tačiau mechanizmas galimas ir sukant už kojų (b.l. 157);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kur užfiksuota nusikaltimo vieta – namas V(duomenys neskelbtini), (b. l. 13-16);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. B. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-12) padaryta: kraujosruvos rankose ir dešinėje blauzdoje, dešinio čiurnos sąnario raiščių stiprus patempimas su aplinkine kraujosruva ir kad sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės čiurnos raiščių stipraus patempimo sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpiui (b. l. 21-22) bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)– kad L. B. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 92012-08-12) padaryti odos nubrozdinimai veido ir nugaros kairėje pusėje, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 77-78).

I. B. asmens sveikatos istorijos kopijos ir CD-R disko su rentgeno nuotrauka iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, ambulatorinė kortelės iš VšĮ Centro poliklinikos apžiūros protokolu, ir specialisto J. M. P. išvada apžiūros metu, kuriais nustatyta, kad I. B. kūne nustatyta dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimas su plačia kraujosruva dešinės pėdos minkštuose audiniuose ir nedidelės poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimas vertinamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl čiurnos raiščių patempimo I. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 dienų). Čiurnos raiščių patempimas galėjo būti padarytas griuvimo metu statant dešinę pėdą ir pakreipiant ją per čiurnos sąnarį. Neatmetama, kad toks raiščių patempimas galėjo būti padarytas ir pasukant pėdą rankomis. Kiti sužalojimai: nedidelės poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dilbių alkūniniuose paviršiuose ir dešinėje blauzdoje padarytos paveikiant kietais, riboto nedidelio paviršiaus daiktais, kuriais galėjo būti ir rankų pirštai. Neatmetama, kad kraujosruvos alkūnėje ir dilbiuose galėjo pasidaryti ir atsimušant šiomis rankų sritimis į kietus, bukus, riboto paviršiaus daiktus, ginantis, prisidengiant nuo smūgių arba spaudžiant rankų pirštais aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 25-27, 30-40), rentgeno nuotrauka grąžinta (b. l. 41);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad I. B. gydymas dėl čiurnos ir pėdos raiščių plyšimo kainavo 191,17 Lt (b. l. 49);

-pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios patvirtina, kad I. B. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 820 Lt (b. l. 127, 163).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis ir nukentėjusioji susikivirčijo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji buvo mušama. Kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusioji sudavė jam per galvą, jis gynėsi blokuodamas jos rankų smūgius, kad konflikto metu abu susistumdė ir galimai netyčia jis buvo paėmęs ją už kaklo. Tačiau tyčia už kojų jos neėmė ir nemetė jų ant žemės. Nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad ji kaltinamojo buvo mušama.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), medicininiai nukentėjusiosios apžiūros dokumentai ir jų apžiūros protokolas bei specialistų J. M. P. ir V. K. paaiškinimai tiek minėtų dokumentų apžiūros metu, tiek teisme, patvirtina, kad I. B. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-12), buvo padarytos nedidelės poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir dešinėje blauzdoje, paveikiant kietais, riboto nedidelio paviršiaus daiktais, kuriais galėjo būti ir rankų pirštai, kad neatmetama, kad kraujosruvos alkūnėje ir dilbiuose galėjo pasidaryti ir atsimušant šiomis rankų sritimis į kietus, bukus, riboto paviršiaus daiktus, ginantis, prisidengiant nuo smūgių arba spaudžiant rankų pirštais, kas atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl suduotų smūgių per galvą, jos stumdymą, dėl ko ji buvo nugriuvusi.

Kaltinamajam taip pat buvo inkriminuota, kad jis nukentėjusiąją sugriebė rankomis už kojų, jas pakėlė į viršų ir staigiai paleido, dėl ko pastarajai kartu su paminėtomis kraujosruvomis dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir dešinėje blauzdoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamasis buvo paėmęs ją už kojų, tačiau neišlaikęs netyčia paleido. Jai kojų kaltinamasis nesukinėjo ir nekraipė. Tada ji staiga pašoko ir pajuto stiprų skausmą dešinėje kojoje. Skausmą pajuto tuo metu, kai staigiai pašoko. Teisme specialistai J. M. P. ir V. K. paaiškino, kad nuo tempimo ar sukimo atsiranda patempimas ir byloje esančiomis aplinkybėmis galėjo įvykti pas nukentėjusiąją tempimas per čiurnos sąnarį ir raiščius. Tačiau ekspertizės metu nukentėjusioji tokių aplinkybių, kaip posėdyje, nebuvo nurodžiusi, todėl jos ir nebuvo tirtos. Todėl nepaneigia, kad galėjo būti patempimas, kryptelėjimas ir dėl to, kad nukentėjusioji staigiai kėlėsi ar pašoko. Skausmą žmogus jaučia būtent patempimo metu, tai jei nukentėjusioji pajuto skausmą atsikėlusi, vadinas, būtent tuo metu ir buvo patempta (nukentėjusioji patvirtino, kad skausmą pajuto tuo metu, kai staiga pašoko). Patvirtino, kad nukentėjusiosios sužalojimo, t. y. čiurnos raiščių patempimo, mechanizmas buvo ne trenkimas, o tempimas, sukimas, kryptelėjimas.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad I. B. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o ne nežymiu, kaip pateikta patikslintame kaltinime (b. l. 162) ir tai tik dėl dešinės čiurnos raiščių stipraus patempimo. Tuo tarpu kiti specialisto išvadoje aptarti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (kraujosruvos rankose ir blauzdoje) atskirai nėra įvertinti ir byloje nėra pateikta duomenų, kad tai sukėlė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje teismas pripažįsta, kad jame nurodytos L. B. veikos aplinkybės išdėstytos netiksliai, o veikos kvalifikacija neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų. Kaltinančioji pusė prašymo pakeisti kaltinimą išdėstytas esmines aplinkybes teisme dar kartą nepateikė. Todėl įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją, t. y. sugriebęs jai dešine ranka už kaklo, o kaire ranka už drabužių, stumdamas ir parvertęs ją ant sofos, laikydamas dešine ranka už kaklo ir jį suspaudęs, sudavęs delnais per veidą ne daugiau penkių kartų, stvėręs už drabužių, apsukęs priešais save ir trenkęs vieną kartą kairės rankos delnu per galvą, dėl ko pastaroji trenkėsi į šaldytuvą ir nukrito ant grindų, pastarajai atsistojus, sugriebė už drabužių ir tempdamas į šoną vėl pargriovė ant grindų, padarė nedideles poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir rankose ir dešinėje blauzdoje, sukėlė jai fizinį skausmą, o nepasitvirtinusias aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kojų, jas pakėlė į viršų ir tyčia staigiai paleido, bei kad nežymiai ją sužalojo, pašalina iš kaltinimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – kad nukentėjusioji metė į jį kaljaną, sudavė alaus buteliuku, mušė, dėl ko nukentėjusiajam taip pat nustatyti sužalojimai (b.l. 77-78) (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo laiką (galiojant 2003-07-04 įst. Nr. IX-1706 redakcijai), padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai po sumušimo jau nėra liekamųjų reiškinių, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka, nusikalto išnykus teistumui, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 191,17 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Tačiau kadangi teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog kaltinamasis kaltas dėl nukentėjusiajai padarytos čiurnos ir pėdos raiščių traumos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusioji pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl turtinės (220 Lt) ir moralinės (10000 Lt) žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą, skausmą, kaltinamasis tyčiojosi iš jos nepripažindamas kaltės, jautė emocinę depresiją, 220 Lt sudaro jos išlaidos susijusios su važinėjimu pas gydytojus dėl kojos, dėl ko du kartus po 20 Lt mokėjo už taksi ir du kartus draugei po 20 Lt., vieną kartą vyko į komisariatą, už ką taksi sumokėjo 30 Lt, dar kartą draugei 20 Lt ir du kartus pas advokatus, už ką sumokėjo po 30 Lt.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusioji dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jos turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, susijusius su padaryta nusikalstama veika, bet ir nukentėjusiosios elgesį konflikto metu, kaltinamojo bei nukentėjusiosios turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydžio pripažįsta, kad I. B. priteistina 600 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiajai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 820 Lt (b. l. 127, 163). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo L. B. 600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išlaidas už nukentėjusiajai I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t.y. 820 Lt, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti valstybei iš kaltinamojo L. B..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.