Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos G. T. atstovui ir suinteresuotam asmeniui R. Ž., advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui tarnyba neprieštarauja. Nors paveldimo turto apyraše nurodytas turto balansas yra teigiamas, tačiau jo vertė labai maža, todėl palikimo priėmimas vaikui būtų ekonomiškai nenaudingas, papildoma našta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris yra R. Ž., Ž. Ž. ir A. Ž. tėvas (b. l. 8–9, 19 – 21), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Gimimo liudijimas patvirtina, kad nepilnamečio V. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. Ž. ir G. Ž. (b. l. 14). A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13). Kėdainių r. I-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad mirus R. Ž. palikimą yra priėmę jo vaikai R. Ž. ir Ž. Ž. (b. l. 16); šie asmenys taip pat yra priėmę palikimą ir po jų motinos L. Ž. mirties (b. l. 17).

Teismas pareiškėjos atstovų nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažįsta svarbiomis. Kaip paaiškino R. Ž., G. T. daug metų gyvena Didžioje Britanijoje. Po R. Ž. mirties sudarytas paveldimo apyrašas (b. l. 19–21), pagal kurį paveldimo turto vertė yra 3190,00 Eur, o mirusiojo skoliniai įsipareigojimai yra 2727,87 Eur, t. y. realaus paveldimo turto vertė, atmetus skolinius įsipareigojimus, yra tik 462,87 Eur, kas atsižvelgus tai, kad mirusysis turėjo tris vaikus, sudarytų ne didesnę nei 154,04 Eur sumą. Todėl sutiktina su pareiškėjos atstovų nuomone, kad pareiškėja, esanti nepilnamečio sūnaus atstovė pagal įstatymą, ilgą laiką gyvendama užsienyje, neturėjo intereso kreiptis į teismą su prašymu nei dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu, nei su prašymu atsisakyti jį išduoti. Tačiau pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas be teismo leidimo negalima savo nepilnamečių vaikų vardu nei priimti, nei atsisakyti priimti palikimą, t. y. be šių veiksmų atlikimo suinteresuoti asmenys negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo leisti nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, tai kad suinteresuoti asmenys kitaip negali pabaigti paveldėjimo procedūrų, t. y. jų turtiniai interesai yra pažeidžiami, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį pratęsti (Lietuvos Respublikos CK 5.50, 5.57 str.), su tuo sutinka visi įpėdiniai, tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis).

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Taip pat būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kaip matyti iš paveldimo turto apyrašo, paveldimo turto vertė yra 3190,00 Eur, o įsipareigojimai 2727,87 Eur, t. y. realiai paveldimo turto vertė (atmetus įsiskolinimus) yra tik 462,87, kas atsižvelgus į paveldėtojų skaičių, sudaro ne daugiau po 154,29 Eur kiekvienam asmeniui. Taigi priėmus palikimą nepilnamečio vardu reali ekonominė nauda būtų labai nedidelė arba jos visai nebūtų (dokumentų tvarkymas yra mokamas). Be to jam (jo įstatyminiam atstovui) tektų pareiga rūpintis ir dalimi žemės ūkio paskirties sklypu, kurio bendras plotas tik 0,29 ha, menkavertėmis transporto priemonėmis, kas atsižvelgus į nepilnamečio vaiko ir jo įstatyminio atstovo gyvenamąsias vietas, būtų sudėtinga. Pati pareiškėja, įgaliojusi R. Ž. atstovauti ją teismuose, išreiškė valią atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Atsižvelgus į tai, kad mirusiojo R. Ž. vardu registruoto turto dalis, palikimo priėmimo V. Ž. atveju, esminės ekonominės reikšmės neturės (ar jos, sutvarkius paveldėjimo reikalus, visai nebus), atsižvelgus į V. Ž. gyvenamąją vietą, institucijos teikiančios išvadą byloje poziciją, spręstina, kad palikimo priėmimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio V. Ž. interesų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.244 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5.56, 5.60 straipsniais, išduotinas teismo leidimas.

Pareiškėja, atstovaujama R. Ž., kreipdamasi į teismą dėl su pareiškimu duomenų apie tai, kad būtų sumokėjusi žyminį mokestį nepateikė. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimo), tai, kad pareiškėja prašo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, t. y. jokios finansinės naudos dėl to pareiškėjos sūnui nėra, tai kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametį turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (nei žyminis mokestis, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290–291, 578, 579–582 straipsniais,

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo priimti) jos nepilnamečio sūnaus V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, po jo senelio R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą jo senelio R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.