- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2-77-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00064-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro ,,Automobilis“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos ,,Verslo sija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro ,,Automobilis“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos ,,Verslo sija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, atsisakyta priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mokymo centrui „Automobilis“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo sija“.
2. Teisme buvo gautas nemokumo administratorės prašymas už Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties nevykdymą paskirti buvusiai bendrovės vadovei iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną; baudą arba jos dalį paskirti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) Mokymo centro „Automobilis“ naudai – bendrovės administravimo išlaidų apmokėjimui.
3. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarta BUAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo administratorės MB „Verslo sija“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Šalies argumentai
4. Nemokumo administratorė, nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama: 1) teismui pačiam panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį; 2) netenkinus šio prašymo, apeliacinės instancijos teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – už teismo nutarties nevykdymą skirti J. Z. iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, baudą ar jos dalį paskirti BUAB Mokymo centro „Automobilis“ naudai – bendrovės administravimo išlaidų apmokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Nurodė, kad BUAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu skundžia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria atmestas jos prašymas paskirti buvusiai bendrovės vadovei baudą už Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties nevykdymą (už pareigos per 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratorei valdomą ir naudojamą bendrovės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją). Taigi, atskiruoju skundu siekiama teismo nutarties, kuria bauda asmeniui nebuvo paskirta, teisėtumo įvertinimo apeliacine tvarka.
7. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalį tik asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas.
8. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas nutarė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis, netenkinti BUAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo administratorės prašymo dėl baudos skyrimo buvusiai bendrovės vadovei, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. šiuo atveju pateiktas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė BUAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo administratorė MB „Verslo sija“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) už Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties nevykdymą paskirti buvusiai bendrovės vadovei iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną; 2) baudą arba jos dalį paskirti UAB Mokymo centro „Automobilis“ naudai – bendrovės administravimo išlaidų apmokėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi konstatavo, kad visi dokumentai bei turtas buvo perduotas, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad tai buvo padaryta nėra. Priešingai, apeliantė nustatė, kad nėra perduotas bendrovės turtas ir su 2023 m. lapkričio 7 d. prašymu pateikė neperduoto turto sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Nors teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, kad buvusi UAB Mokymo centro „Automobilis“ vadovė perdavė apeliantei bendrovės dokumentus bei turtą (į nagrinėjamą bylą pateiktos perduoto turto, dokumentų nuotraukos), o visas apeliantės pretenzijoje nurodytas turtas buvo sunaudotas bendrovės ekonominėje veikloje ir neliko ką perduoti, apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutinka. Perduoto turto ir dokumentų nuotraukos neįrodo konkretaus dokumentų turinio, be to, nuotraukų, kuriose butų užfiksuotas turtas, kurio apeliantės nustatytais duomenimis trūksta, nebuvo perduota.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė buvusiai bendrovės vadovei prašymą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, kuriame prašė kuo skubiau pateikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sunaikinimo deklaracijas ir (ar) nurodyti, kieno (nurodant vardą, pavardę, bendrovės pavadinimą ir asmens arba bendrovės kodą) ir kada minėtos transporto priemonės buvo sunaikintos. Buvusi vadovė elektroniniu paštu atsakė, kad prašymą gavo, tačiau jokios informacijos apie transporto priemonių sunaikinimą nepateikė. Atsiliepime į prašymą dėl baudos skyrimo nurodė, jog minėti automobiliai buvo priduoti kaip metalo laužas 2022 m. rugpjūčio mėn., nes jau buvo netinkami eksploatuoti – remontuoti jų nebuvo tikslinga, tačiau nepateikė rašytinių ar kitų įrodymų – sunaikinimo aktų, transporto priemonių defektų aktų, kuriuose buvo nustatyta, kokia yra remonto sąmata, kurios pagrindu būtų galima teigti, jog remontuoti transporto priemonių neverta. Šių įrodymų tarp perduotų bendrovės dokumentų nėra, todėl, apeliantės nuomone, jų arba nėra, arba jie nebuvo perduoti. Byloje nėra įrodymų apie transporto priemonių sunaikinimą.
9.4. Minėtos transporto priemonės yra priverstinai įkeistos Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus įmokų ieškojimo skyriaus sprendimu. Dėl šios priežasties buvusi bendrovės vadovė negalėjo perduoti transporto priemonių nei sunaikinimui, nei jų parduoti, todėl turi būti konkretūs įrodymai apie transporto priemonių sunaikinimą konkrečiai datai (ar sunaikinimo aktas surašytas iki priverstinės hipotekos, ar po jos) ir ar išvis jos buvo sunaikintos. Buvusios bendrovės vadovės atsiliepime pateikta pozicija, jog abu automobiliai buvo priduoti kaip metalo laužas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi buvo netinkami eksploatuoti, tačiau informacija apie juos VĮ „Regitra“ liko nesutvarkyta neturi pagrindo ir turėjo būti vertinama kritiškai.
9.5. Apeliantė taip pat nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodytais argumentais, kad įvertinus apeliantės buvusiai bendrovės vadovei siųstoje pretenzijoje išvadintą turto sąrašą, darytina išvada, jog jis bendrovės laikytas trumpalaikiu, jo įsigijimo vertė mažesnė už bendrovės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Tiek teismo nutartyje, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) yra įtvirtinta, kad buvusi bendrovės vadovė privalo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus bendrovės dokumentus, t. y. nėra išskirta, kad duomenys apie trumpalaikį ar kitą turtą gali būti neteikiami. Juolab kad tarp perduotų bendrovės dokumentų nėra trumpalaikio turto nurašymo aktų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trumpalaikis turtas buvo sunaudotas. Be to, buhalterinis turto nurašymas neatleidžia bendrovės vadovo nuo pareigos faktiškai perduoti šį turtą nemokumo administratoriui.
Atsiliepimas
9.6. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi ne byloje pateiktais konkrečiais įrodymais, o tik buvusios bendrovės vadovės nepagrįstais paaiškinimais, kuriuos ji pateikė savo atsiliepime. Šiuo atveju yra pagrindas paskatinti buvusią bendrovės vadovę vykdyti teismo įpareigojimus (kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui bendrovės finansinius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras), nes nėra įrodymų, kad turtas buvo sunaudotas ekonominėje bendrovės veikloje, o priverstine hipoteka apribotos transporto priemonės būtų perduotos metalo laužui sunaikinimui. Apeliantės vertinimu, buvusi bendrovės vadovė siekia išvengti atsakomybės dėl neperduoto bendrovės valdomo turto.
9.7. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik užkerta kelią tolesnei bylos eigai (galiojant tokiai akivaizdžiai nepagrįstai nutarčiai buvusi bendrovės vadovė reabilituojama nuo likusio neperduoto turto perdavimo, be to, praktiškai užkertamas kelias apeliantei reikalauti, kad buvusi bendrovės vadovė atlygintų žalą, kurią bankrutuojanti bendrovė ir jos kreditoriai patyrė dėl to, kad likęs turtas liko neperduotas), bet ir pažeidžia bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi kreditoriai netenka galimybės tikėtis jų finansinių reikalavimų patenkinimo iš neperduoto turto, kuris galėtų būti parduotas bankroto procedūroje. Tokia nutartis formuoja itin ydingą teismų praktiką, kuri naudinga nesąžiningiems bankrutuojančių vadovams, siekiantiems išvengti prievolės vykdyti imperatyvią JANĮ nuostatą dėl bendrovės turto nemokumo administratoriui perdavimo.
10. Atsakovė buvusi BUAB Mokymo centro „Automobilis“ vadovė J. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo BUAB Mokymo centro ,,Automobilis“ nemokumo administratorės MB ,,Verslo sija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutarčių atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors apeliantė atskiruoju skundu siekia panaikinti iš karto dvi Šiaulių apygardos teismo nutartis, tačiau procesine prasme toks veiksmas nėra galimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė turi teisę skųsti tik Šiaulių apygardos nutartį 2023 m. gruodžio 7 d., kuria atisakyta priimti atskirąjį skundą. Kitoks šios situacijos vertinimas reikštų CPK 334 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirojo skundo dalies dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumo nenagrinėti ir šioje dalyje atskirąjį skundą atmesti.
10.2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad tik asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti, taigi atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą.
10.3. BUAB Mokymo centras „Automobilis“ turtas bei dokumentai buvo perduoti laiku pagal tarpusavio susitarimą dar 2023 metų vasaros viduryje. Apeliantė dokumentų ir turto perdavimo akto fiziškai nesutiko pasirašyti motyvų nenurodydama, tačiau padarė perduoto turto ir dokumentų fotonuotraukas ir persiuntė elektroniniu paštu. Automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 2020 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo 1 000 Eur. (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto įsigijimo vertė buvo 600 Eur. Tiek automobiliai, tiek ir kitas apeliantės teismui pateiktoje pretenzijoje nurodytas turtas BUAB Mokymo centras „Automobilis“ buvo laikomas trumpalaikiu (mažaverčiu). Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui nustatyta minimali savikaina buvo 2 000 Eur (į savikainą PVM neįskaitomas), veikloje naudojamas turtas nelaikomas ilgalaikiu, todėl jo apskaitai netaikomos ilgalaikio turto apskaitos taisyklės. Aptariami automobiliai buvo turtas, sunaudotas bendrovės ekonominėje veikloje, minėto turto neliko, jis sunaikintas, todėl nėra ką perduoti, tai ne kartą buvo paaiškinta ir apeliantei. Taigi, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė skirti baudą.
11. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
15. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė, kad teismo nutartis, atsisakyti skirti baudą bendrovės vadovui, už dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliantė nesutinka, kad tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka ir teigia, kad atskirasis skundas turėjo būti priimtas, nes 2023 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik užkerta kelią tolesnei bylos eigai, bet ir pažeidžia bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be kita ko, nurodo argumentus dėl 2023 m. lapkričio 29 d. nepagrįstumo ir neteisėtumo.
16. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto byloms nagrinėti, yra JANĮ. Jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
17. Pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinių asmenų, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
18. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimo tvarką, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui arba kitam asmeniui baudą. Tokia galimybė taip pat nenumatyta JANĮ 57 straipsnyje. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį tik asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-738-781/2019).
19. Sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia yra tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir ar laikytasi kitų teisės į apeliaciją realizavimo sąlygų. Tik tuo atveju, jei atskirasis skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu skundžia 2023 m. gruodžio 7 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą dėl 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumo įvertinimo apeliacine tvarka. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. turinio, šia nutartimi buvo atmestas apeliantės prašymas buvusiai bendrovės vadovei skirti baudą už JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos per teismo nustatytą terminą nemokumo administratoriui perduoti nurodytą turtą ir (ar) informaciją, nevykdymą. Minėta (žr. šios nutarties 17 punktą), kad įstatymas tiesiogiai įtvirtino galimybę apskųsti tik tas teismo nutartis, kuriomis teismas paskiria baudą arba atmeta pareiškimą ją panaikinti ar sumažinti, ir tik tam asmeniui, kuriam bauda paskirta. Vadinasi, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis negalėjo būti apeliacijos objektu, nes įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta skirti baudą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti apeliantės prašymą dėl baudos skyrimo (t. y. buvusiai bendrovės vadovei neskirti baudos) negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
22. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teiginiai, kad atsisakymas skirti baudą apribojo jos teisę reikalauti iš buvusio bendrovės vadovo žalos atlyginimo dėl neparduoto turto bei pažeidžia kreditorių interesus, stokoja pagrindimo, kadangi duomenų, jog šios nutarties priėmimas užkerto kelią nemokumo administratoriai, esant JANĮ nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, inicijuoti teisminį procesą (pvz., dėl žalos atlyginimo ir kt.), byloje nenustatyta.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, susijusių su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. priimta nutartimi, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes viena vertus, pastaroji nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kita vertus – su jos nepagrįstumu susiję argumentai nelemia skundžiamos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.