Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 242 str. tuo, kad jis būdamas 2017 m. gruodžio 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas 20 parų arešto bausme, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikant jį atlikus 2 arešto paras, žinodamas apie paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 2 d. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasislėpdamas nuo bausmės atlikimo, dėl ko 2018 m. sausio 11 d. buvo paskelbta jo paieška, iki jis 2018 m. kovo 2 d. buvo surastas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. P. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 242 str., teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, neįvertino to, jog pareigūnai A. P., kaip besislapstančio nuo arešto bausmės atlikimo, ieškojo ne vien tik jo motinos namuose, bet ir visus kitur, bei to, jog A. P. pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu. Pažymi, kad A. P. vengė bet kokio kontakto su policijos pareigūnais.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundu argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis A. P. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik vienpusiškai aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino, kad A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jį iš kaltinimo pagal BK 242 str., išteisino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

9. Pagal BK 242 str. atsako tas, kad būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 242 str., būtina net tik nustatyti, kad asmuo žino apie jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmeniui yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir realius tyčinius tokio asmens veiksmus, kuriais buvo vengiama atlikti paskirtą bausmę.

10. A. P. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 242 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdamas, kad nors ir žinojo apie jam skirtą arešto bausmę, tačiau nežinojo, kada jam reikia atvykti jos atlikti. Su mama kalbėjo per Kalėdas, tačiau tuo metu su ja buvo susipykę ir nors ji jam kažką sakė apie paskirtas paras, tačiau jis galvodavo, kad mama jį tik gąsdina. Tik kai vasario mėnesio pabaigoje jie susitaikė su mama, kovo 1 d. ji jam perdavė laišką, kuriame buvo parašyta, jog jis turi prisistatyti į policijos komisariatą dėl bausmės atlikimo, todėl sekančia dieną, t.y. kovo 2 d. pats nuvyko atlikti bausmės.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais išteisintojo duotais parodymais ir konstatuoti jo vengimą atlikti jam paskirtą arešto bausmę, kadangi, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apie tyčinius A. P. veiksmus, siekiant išvengti jam paskirtos bausmės atlikimo.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2017 m. gruodžio 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., ši bausmė sumažinta 1/3 d., A. P. paskiriant areštą 20 parų. Į bausmės laiką A. P. įskaitytos 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme, bei pripažinta, kad jis atliko 2 arešto paras. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas A. P. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti arčiau kaip 50 metrų atstumu, bei nesilankyti jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. 2017 m. gruodžio 19 d. Biržų rajono apylinkės teismas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui pateikė patvarkymą vykdyti minėtą baudžiamąjį įsakymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 str. 2 d. į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nagrinėjamu atveju, A. P., vadovaujantis minėta BVK nuostata, į arešto bausmės atlikimo vietą pristatytas nebuvo, o 2018 m. sausio 11 d. buvo paskelbta jo paieška, kuri nutraukta 2018 m. kovo 2 d., kai A. P. pats pristatė į policijos komisariatą, gavęs 2018 m. vasario 28 d. policijos komisariato pranešimą dėl paskirtos bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visą šį laikotarpį policijos pareigūnai, siekdami pranešti A. P. apie būtinumą atvykti ir atlikti jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, jo ieškojo vieninteliu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo uždrausta lankytis, bendravo tik su jo motina, su kuria A. P. buvo uždrausta bendrauti, ieškoti ryšių ir artintis nurodytu atstumu, bei su kuria, kaip nurodė tiek pats A. P., tiek jo motina R. E. P., jis konfliktavo. Šias aplinkybes patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs liudytojų S. T., G. D. ir E. R. parodymai.

12.1. S. T. parodė, kad su pačiu A. P. policijos pareigūnai nebendravo, tik su jo mama, kuri nežinojo kur jis yra. Pareigūnai nei gatvėje, nei kitur jo nerado.

12.2. G. D. parodė, kad ieškodama A. P., važiuodavo į butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo motina, bet jo nerasdavo. Motina taip pat nežinojo kur jis yra, bet sakė, kad bendrauja telefonu ir jai atsiuntė žinute jo numerį. Tuo telefonu ji vis skambindavo, tačiau A. P. arba neatsiliepdavo arba telefonas būdavo išjungtas. A. P. niekur nerado, mieste jo taip pat nesutiko.

12.3. E. R. parodė, kad A. P. nebuvo surastas. Susitikus su jo motina, ši pažadėjo, kad jam praneš, jog reikia atlikti paras. Po kurio laiko vėl susitikus A. P. motiną, ji vėl žadėjo informuoti sūnų, tačiau ir pati nežinojo, kur jis gyvena. Tuo metu A. P. niekas nematė, nei gatvėje, nei namuose jo nerasdavo.

12.4. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad policijos komisariato 2018 m. vasario 28 d. pranešimas, kuriame jam primenama apie 2017 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, informuojama apie vykdomą jo paiešką bei prašoma prisistatyti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatą, kurį gavęs, kaip jau minėta, A. P. nedelsdamas atvyko į policijos komisariatą. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad 2018 m. gruodžio 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas ne pačiam A. P., o jo motinai.

12.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo išvadai, jog A. P. tyčia vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prokuroras nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad A. P. buvo ieškomas ne tik minėtu adresu, o vien tik apeliacinio skundo argumentas, jog jis buvo ieškomas ir visur kitur, bei liudytojų teiginiai, kad gatvėje A. P. taip pat nerado ir telefonu su juo susisiekti nepavyko, nėra pakankami konstatavimui, kad A. P. vengė policijos pareigūnų ir padarė BK 242 str. numatytą nusikalstamą veiką. Minėtos teismo išvados nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad A. P. pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, kadangi tai, jog neva A. P. gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini), patvirtina vieninteliai E. R. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Liudytoja parodė, kad pabendravus su A. P. kaimynais, jie teigė, kad mato kaip A. P. ateina pas motiną ir ten būna. Nuvykus vakaro metu pas A. P. bute šviesa degdavo, o pasibeldus šviesa išsijungdavo ir į butą niekas neįsileisdavo. A. P. pastoviai gyvena pas motina (duomenys neskelbtini).

12.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie vienos liudytojos parodymai nėra pakankami konstatavimui, kad A. P. visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir vengė bet kokio kontakto su policijos pareigūnais, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, jų nepateikė ir prokuroras.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.