Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-462-102/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-21
Bylos Nr.
2S-462-102/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02567-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
UAB „Danetra“
Ieškovas
UAB „Telebaltikos“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-462-102/2011Proceso Nr. 2-08-3-02567-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Birutės Jonaitienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Danetra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3477-755/2011 pagal ieškovės UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas“ ieškinį atsakovei UAB „Danetra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Danetra“ 51 990,43 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtą, nes atsakovė vengia atsiskaityti, skolos suma ieškovei yra reikšminga.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 144 -151 str., ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nutarė areštuoti atsakovės UAB „Danetra“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 52 000 Lt sumąi, o šio turto turint nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, bendrai 52 000 Lt sumai, motyvuodamas, kad skolos suma didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išsprendė atsakovei nepranešęs, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą bei grėsmę, kad pranešimas apie klausimo sprendimą gali sutrukdyti šių priemonių taikymą.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Danetra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, ši priemonė turi būti taikoma, tik nustačius, kad yra tokia grėsmė.

Vien didelė ieškinio suma nelemia teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne. Panevėžio miesto apylinkės teismas, taikydamas atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo teismų praktikos, vertino tik ieškinio absoliučius dydžius, o ne tai, ar reikalaujama priteisti suma gali būti laikoma didele atsakovei. Iš pateikto įmonės balanso matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Danetra“ ilgalaikis turtas sudarė 1 404 827 Lt, o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai – 2 220 947 Lt, įmonės finansinė padėtis yra gera ir stabili, todėl nėra aplinkybių, kurios keltų grėsmę sprendimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju. Ieškovė nepateikė argumentų, kokiu būdu vien tik reikalavimas priteisti skolą gali sukelti grėsmę galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai buvo taikytos nepranešus atsakovei, nes įstatymas numato, kad šios priemonės nepranešus atsakovui gali būto taikomos tik išimtinais atvejais, esant realiai grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys šių priemonių taikymui. Teismas, pažeisdamas CPK 145 str. 4 d. ir 148 str. 4 d. 3 p., visiškai nemotyvavo, kodėl šis atvejis yra išimtinis. Šiuo atveju atsakovė neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei nuostolių, kurie gali atsirasti dėl arešto taikymo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog jos turtinė padėtis yra gera. Iš teismui pateikto balanso matyti, kad UAB „Danetra“ turtas 2010 m. gruodžio 31 d. vertinamas 2 220 947 Lt, tačiau skolos (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) sudaro 1 994 360 Lt. Todėl patenkinus reikalavimus, turto liktų tik už 226 587 Lt. Atėmus atsakovės sąnaudas už metus turto liktų tik už 20 046 Lt, o tai yra du kartus mažiau, nei ieškinio suma. Todėl ieškinio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės atsakovei pritaikytos pagrįstai.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymas nenumato, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nepritaikius šių priemonių iškiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-48/2008, Nr. 2-51/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ši prezumpcija nėra absoliuti. Apeliantė teisingai nurodo, kad, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Šalies argumentai

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog jos turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš apeliantės teismui pateikto balanso už 2010 metus matyti, kad įmonė turi turto už 2 220 947 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 994 360 Lt, iš jų 959 975 Lt po vienerių metų mokėtinos sumos(b.l. 48). Atlikus mokėjimus, turto lieka už 226 587 Lt. Įmonės pelnas už 2010 metus sudarė 70 132 Lt. Atsižvelgtina ir į įmonės sąnaudas, kurios per 2010 metus sudarė 206 541 Lt(b.l. 47). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 57). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas“ ieškinio reikalavimo suma (51 990,43 Lt skola ir palūkanos), atsižvelgiant į atsakovės UAB „Danetra“ finansinę padėtį, laikytina didele ir todėl yra grėsmė, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.) ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nepranešdamas atsakovei (CPK 148 str. 1 d.)., motyvuodamas, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymą gali sutrukdyti šių priemonių pritaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei, jai nepranešus, civilinio proceso kodekso normų nepažeidė, nes tarp šalių kilęs ginčas, ieškinio suma didelė, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Todėl yra grėsmė, kad, pranešus atsakovei, ji savo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti.

Pažymėtina, kad, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( CPK 147 str. 3 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėBirutė Jonaitienė