Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos atstovė patikslintą skundą dalyje, kurioje teismo priimtas nagrinėti, palaikė ir prašė: 1) panaikinti M. D. ir M. R. 2016-04-06 ir 2016-04-29 priimtus sprendimus dėl duomenų įvedimo į ATP registrą; 2) panaikinti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus 2016-10-07 raštą ir įpareigoti Marijampolės AVPK Kelių policijos patrulius M. D. ir M. R. pašalinti iš Administracinių teisės pažeidimų registro 2016-04-06 ir 2016-04-29 įvestus duomenis dėl M. L. teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad M. L. 2016-04-06 ir 2016-04-29 buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus patruliai M. D. ir M. R., tomis pačiomis dienomis, kai buvo rašomi protokolai, įvedė į Administracinių teisės pažeidimų registrą (toliau – ir ATP registras) duomenis dėl teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo iki 2017-04-29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu M. L. pripažinta 2016-04-06 ir 2016-04-29 padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 144 Eur bauda. Kauno apygardos teismas 2016-09-22 nutartimi (administracinė byla Nr. ATP-776-634/2016) M. L. apeliacinio skundo netenkino ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėja 2016-09-27 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama pašalinti 2016-04-06 ir 2016-04-29 įvestus duomenis dėl M. L. teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo iš ATP registro. Atsakovas skundžiamu 2016-10-07 raštu Nr. 64-S-46776 informavo, kad apribojimų M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones iš ATP registro pašalinti negali, dėl Kauno apygardos teismo 2016-09-22 nutartyje, priimtoje ATP byloje Nr. ATP-776-634/2016, nurodytų motyvų.

Byloje ginčijami atsakovo veiksmai atlikti 2016-04-06 ir 2016-04-29 įvedant duomenis į ATP registrą dėl apribojimų M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones bei atsakovo atsisakymas (2016-10-07 raštas Nr. 64-S-46776) pašalinti ginčijamus duomenis iš ATP registro. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo veiksmais, teigia, kad Marijampolės AVPK neturėjo teisės įvesti duomenų į ATP registrą, nes tai galėjo padaryti tik teismas, nagrinėjęs ATPK bylą ir priėmęs nutarimą nubausti pareiškėją, kadangi apribojimų - įgyti teisę vairuoti transporto priemones iki 2017-04-29, įvedimas į ATP registrą atitinka baudžiamojo pobūdžio sankciją, o bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Be to, nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti skundžiamų veiksmų, nes tuo metu, dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl M. L. padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar tai, kad teisės pažeidimus padariusiai M. L. pagal Saugaus eismo automobilių keliais (toliau – SEAK) įstatymą (22 straipsnio 9 dalis) pritaikytas apribojimas – galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemonę ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti) padarymo dienos, yra pareiškėjos nubaudimas administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. e2AT-20-222/2017 pagal M. L. atstovės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodytoje byloje M. L. prašė, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Minimoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė M. L. atstovės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir pažymėjo, kad administracinė atsakomybė, realizuota nubaudžiant teisės pažeidėją ATPK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant SEAK įstatyme nustatytus reikalavimus. ATPK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – M. L.), kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. SEAK įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas. Šio įstatymo 22 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti transporto priemones suteikimo pagrindinius reikalavimus, 9 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės jas vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Taigi, teisė vairuoti transporto priemonę gali būti suteikta esant tam tikroms sąlygoms, iš jų – tuo atveju, jei asmuo metus laiko nėra padaręs pirmiau nurodyto pažeidimo. Toks apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAK įstatyme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjos argumentai apie tai, kad duomenų įvedimas į ATP registrą yra jos nubaudimas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui SEAK įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numačius atitinkamus apribojimus, šių nuostatų įgyvendinimas turėjo būti pavestas valstybinei institucijai, šiuo atveju Policijos departamentui, organizuojančiam ir įgyvendinančiam pavaldžių policijos įstaigų valdymą. Policijos departamentas 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. 5-S-2017 “Dėl apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemones“ policijos įstaigoms nurodė, kad siekiant, jog duomenys apie asmenis, padariusius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtų automatiniu būdu teikiami VĮ „Regitra“, įpareigoti policijos pareigūnus ir darbuotojus, tvarkančius ATP registro duomenis, įvedant į jį pažeidimų numatytų LR ATPK 124 str. 6 d, 124² str., 127 str., 128 str. 1 d., 129 str., 130 str. 1 d. ir 130² str., kai asmenys vairavo transporto priemones neturėdami tokios teisės, duomenis rankiniu būdu pažymėti, kad jiems galioja apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas (pareigūnai) nustatęs M. L. padarytus pažeidimus ir vykdydamas SEAK įstatymo reikalavimus, nustatyta tvarka (Policijos departamento 2014 m. birželio 10 d. raštas Nr. 5-S- 2017 “Dėl apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemones“) pagrįstai ir teisėtai įvedė apie juos duomenis į administracinių teisės pažeidimų registrą ir taip šiuo įstatymu realizavo nustatytą apribojimą įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, kol nesuėjo vienerių metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos. Toks apribojimas, kaip minėta, yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones suteikimu nustatant sąlygas, kurioms esant asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, o ne administracinės atsakomybės, kaip sankcijos, įgyvendinimą.

Teismui konstatavus, kad M. L. pritaikytas apribojimas nėra jos nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAK įstatyme, pareiškėjos teiginiai, jog pažeidimų, numatytų ATPK 228 straipsnio 1 dalyje nagrinėjimas priskirtas rajonų (miestų) apylinkių teismams, todėl dėl SEAK įstatymo 22 straipsnio 9 dalies taikymo turėjo spręsti ne Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus patruliai, o teismas, nagrinėjęs ATP bylas, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes teismas nagrinėja bylas tik dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 224 straipsnis).

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus apie tai, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti skundžiamų veiksmų, nes tuo metu, dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl M. L. padarytų administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad SEAK įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl visiškai pagrįstai policijos pareigūnai, nustatę pareiškėjos pažeidimus, duomenis apie juos įvedė tą pačią, t. y. pažeidimų padarymo dieną.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami atsakovo sprendimai (veiksmai), įvedant duomenis į ATP registrą dėl apribojimų M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones, yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai – panaikinti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus 2016-10-07 raštą Nr. 64-S-46776 ir įpareigoti Marijampolės AVPK pašalinti iš Administracinių teisės pažeidimų registro 2016-04-06 ir 2016-04-29 įvestus duomenis dėl M. L. teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.