- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- 2-3-188/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01686-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 1-6) prašydama: 1) nutraukti 2006 m. rugsėjo 23 d. Kėdainių civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp R. M. ir S. M. dėl sutuoktinio S. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų V. M., gim. 2006 m. gegužės 25 d., M. M., gim. 2008 m. kovo 7 d., ir A. M., gim. 2010 m. lapkričio 10 d., gyvenamąją vietą kartu su motina R. M.; 4) iš atsakovo S. M. priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 87 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei R. M.; 5) priteisti iš atsakovo S. M. 1673,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią tėvas pasiima vaikus kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalius – šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val., paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžindamas į jų gyvenamąją vietą; neporiniais metais vaikai su atsakovu švenčia Velykų ir Kalėdų pirmąsias dienas paimant juos iš namų nuo 10 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 17 val., Tėvo dieną vaikai švenčia su tėvu, paimant juos nuo 10 val. iki 18 val. ir po bendravimo grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais vaikai su tėvu švenčia Kalėdų ir Velykų antrąsias dienas nuo 10 val. iki 17 val., paimant juos iš jų gyvenamosios vietos ir po bendravimo grąžinant juos ten pat. Vaikų atostogų metu vaikai turi teisę bendrauti su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko, konkretų bendravimo laiką abiems tėvams suderinant ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios. Tėvas bendravimo metu privalo užtikrinti vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką, rūpintis jų sveikata. Abipusiu tėvų susitarimu, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti pakeista; 7) termino susitaikymui neskirti; 8) priteisti valstybei iš atsakovo išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno VGTPT pateiktą pažymą. Materialinio išlaikymo sau neprašo. Ieškinyje nurodoma, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2006 m. rugsėjo 23 d. Kėdainių civilinės metrikacijos skyriuje. Kartu su atsakovu ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus. D. V. M. gimė 2006 m. gegužės 25 d., t. y. dar iki santuokos sudarymo, sūnus M. M. gimė 2008 m. kovo 7 d., o duktė A. M. gimė 2010 m. lapkričio 10 d. Visų trijų vaikų gimimo liudijimuose tėvu yra nurodytas S. M.. Ieškovės teigimu, santuokos iširimą lėmė tik atsakovo veiksmai (girtavimas, smurtas šeimoje, grasinimai susidoroti, netinkamas požiūris į šeimą). Ieškovė taip pat nurodė, kad jų santuoka yra tik formalumas, toliau gyventi kartu ir išsaugoti santuoką nėra jokių galimybių. Po santuokos nutraukimo vaikai liks gyventi su motina, atsakovas galės dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaikais.
Atsakovas priešieškiniu (b. l. 75-79), prašo: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo S. M. palikti tą pačią pavardę, o R. M. palikti ikisantuokinę pavardę; 3) nustatyti dukters V. M., gim. 2006 m. gegužės 25 d., gyvenamąją vietą kartu su S. M.; 4) priteisti iš ieškovės R. M. lėšas nepilnametės dukters V. M. išlaikymui 90 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; 5) priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovui S. M.; 6) nustatyti R. M. bendravimo su dukterimi tvarką; 7) kreditą UAB „Finansų administravimas“ pripažinti asmeniniu R. M. kreditu ir įpareigoti R. M. grąžinti kreditoriui skolą; 8) priteisti valstybei iš R. M. išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą S. M. ir kitas bylinėjimosi išlaidas; 9) termino susitaikymui ir materialinio išlaikymo vienas kitam neskirti. Atsakovas S. M. nurodė, kad santuokos pradžioje tarpusavio santykiai buvo geri, egzistavo meilė tarp ieškovės ir jo, tačiau vėliau, bėgant laikui, ėmė ryškėti nesutarimai, kilti įvairaus pobūdžio konfliktai. Atsakovo manymu, šeima yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. R. M., anot atsakovo, buvusi jam neištikima. Visi vaikai ieškovės ir atsakovo šeimoje gimė jau esant jiems santuokoje, tačiau, pasak atsakovo, jis nėra M. M. ir A. M. tėvas. Neištikimybės faktą patvirtina Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo buvo nuginčyta M. M. ir A. M. tėvystė.
Ieškovei R. M. šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, gyvenamosios vietos adresu (b. l. 135), ieškovė atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla teismo posėdyje, atsakovui ir jo atstovui prašant, išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų: dėl V. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš R. M. ir su juo susijusio uzufrukto taikymo bei reikalavimo dėl R. M. bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo, nes šalių duktė V. M. negyvena kartu su atsakovu S. M. (2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, likę priešieškinio reikalavimai tenkintini visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje gali atsisakyti savo pareikšto ieškinio (priešieškinio), o teismas priima nutartį priimti ieškinio (priešieškinio) atsisakymą ir nutraukti bylą. Taigi, įstatymas suteikia teisę atsakovui atsisakyti priešieškinio arba jo dalies. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ši atsakovo S. M. teisė negalėtų būti realizuota. Todėl teismas nutraukia bylos dalį dėl šalių dukters V. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš R. M. ir su juo susijusio uzufrukto taikymo, bei reikalavimo dėl R. M. bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo (CPK 293 str. 4 p.).
Dėl santuokos nutraukimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimas dėl kaltės yra galimas tik teismui pripažinus, jog santuoka yra iširusi. Santuokos iširimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pripažino ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį negyvenantys kartu, nevedantys bendro ūkio, nebepalaikantys šeimyninių santykių. Antra, santuokos iširimo faktą pripažino abi šalys, teismine tvarka pareikšdamos reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalių 2006 m. rugsėjo 23 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. 279 (santuokos liudijimas AA Nr. 186488 b. l. 7), iširusi. Pripažindamas santuoką iširusia ir ją nutraukdamas teismas įvardija ir santuokos iširimo priežastis. Keliant klausimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, sutuoktinis pripažįstamas kaltu, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas.
CK 3.26-3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.; 3.109 str. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinis gali įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl kitų priežasčių.
Ieškovė ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Remiantis CPK 178 str. numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Įrodinėjimo procese šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str.).
Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, akcentavo keletą aplinkybių. Atsakovą kaltino smurtu šeimoje, nelojalumu ir kito sutuoktinio negerbimu, grasinimais susidoroti skyrybų atveju, nepaliaujamu girtavimu ir nesibaigiančiu lėšų švaistymu alkoholiniams gėrimams, užuot jas skyrus šeimos reikmėms. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė žadėjo pakviesti liudytojus, tačiau vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose jų nepakvietė. Tačiau dalį šių aplinkybių pripažino pats atsakovas 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo parengiamajame posėdyje (2015 m. rugsėjo 17 d. parengiamojo posėdžio garso įrašas). Iš byloje esančių duomenų, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir Pelėdnagių seniūnijos buities tyrimo akto matyti, kad atsakovas vaikais nesirūpina, jiems materialiai nepadeda, nelanko ir nesidomi ugdymu, turi alkoholio vartojimo problemų, šeimoje dažnai kyla konfliktai (b. l. 13, 26-27, 28-29). Atsakovas savo kaltės taip pat neginčija, prašydamas teismo nutraukti santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Atsakovas, pripažindamas savo kaltę, dėl santuokos iširimo kaltina ir ieškovę. Pagrindžiant priešieškinio reikalavimus nurodo, kad ieškovė R. M. santuokos metu buvo jam neištikima, turėjo intymių santykių su svetimu vyriškiu arba netgi keletu jų ir, užuot atsiprašiusi dėl neištikimybės, ji šaipėsi ir tyčiojosi iš jo. Atsakovo teiginius dėl neištikimybės buvimo fakto patvirtina Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-281-188/2016, kuriuo buvo nuginčyta M. M., gim. 2008 m. kovo 7 d., ir A. M., gim. 2010 m. lapkričio 10 d., tėvystė. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, su pareikštais reikalavimais sutiko ir atsisakė pateikti paaiškinimus. Kadangi santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2006 m. rugsėjo 23 d., o vaikai, kurių tėvystė buvo nuginčyta, gimė praėjus keleriems metams po santuokos sudarymo, galima daryti išvadą, jog ieškovės, kaip sutuoktinės, tęstinis nederamas elgesys prasidėjo neilgai trukus po vedybų. Be to, ieškovė buvo nesąžininga, ilgą laiką slėpdama tiesą nuo atsakovo ir pareikšdama reikalavimus dėl vaikų, kurių biologinis tėvas nėra atsakovas, išlaikymo. Aplinkybę, kad atsakovas pagrįstai gali nebūti arba nėra šių vaikų tėvas, ieškovė žinojo arba turėjo žinoti. Šie faktai leidžia teismui daryti išvadą esant atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas ir ieškovė savo elgesiu pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Ieškovės kaltė šioje byloje taip pat preziumuojama jai buvus neištikimai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bendras sutuoktinių gyvenimas yra neįmanomas, terminas susitaikymui neskirtinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl iki santuokos turėtų pavardžių palikimo, sutuoktinių išlaikymo vienas kitam
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – K., atsakovui – M. (CK 3.69 str.). Išlaikymo viena iš kitos šalys nereikalauja (CK 3.72 str.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir skolos priteisimo
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo klausimus (CPK 385 str., CK 3.59 str.). Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kai ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, aplinkybės smarkiai pasikeitė, o ieškovė netikslino savo reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į priešieškinį. Paaiškėjo, kad atsakovas nėra M. M. ir A. M. biologinis tėvas. Iš teismui pateiktų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų matyti, kad šalių dukra V. M. bei jos brolis ir sesuo paimti iš ieškovės R. M. šeimos. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. AD-1-188 „Dėl laikinosios globos nustatymo“ V. M. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskiriant šeimyną „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 95). Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų atstovavimas ir gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. (CK 3.253 str.)
2017 m. vasario 21 d. Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius iš Kauno apskrities VPK gavo informaciją, kad Kauno apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.; 149 str. 3 d.; 153 str.; 140 str. 2 d.; 145 str. 2 d. Vienai iš įtariamųjų R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jai buvo uždrausta lankytis vaikų V. M., M. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje ir ieškoti su jais ryšių (b. l. 104).
2017 m. birželio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1602-836/2017 dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir atsakovų R. M., S. M. bei trečiojo asmens šeimynos „(duomenys neskelbtini)“, kuria buvo nustatytos V. M., A. M. ir M. M. išlaikymo sąlygos ir tvarka, nustatant abiejų atsakovų pareigą teikti išlaikymą savo biologiniams vaikams, padengti esamus išlaikymo įsiskolinimus, lėšas pervedant šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kuri nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise (b. l. 128-131).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, lėšas pavedant ieškovei tvarkyti uzufrukto teise, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestini. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo formos ir dydžio klausimai teisme gali būti sprendžiami pakartotinai pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str.; 3.170 str.; 3.201 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo
Atsakovas priešieškinyje prašo kreditą UAB „Finansų administravimas“ pripažinti asmeniniu R. M. kreditu ir įpareigoti R. M. grąžinti kreditoriui skolą. Kreditorius UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, apie iškeltą civilinę bylą dėl ieškovės R. M. ir atsakovo S. M. santuokos nutraukimo yra informuotas tinkamai (b. l. 87), atsiliepimų ir prieštaravimų nepareiškė. Ieškovė atsiliepimų ar prieštaravimų dėl prievolės pripažinimo asmenine prievole taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. M. prievolė kreditoriui UAB „Finansų administravimas“ pripažintina asmenine jos prievole.
Ieškovės ir atsakovo teigimu, jie santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe jokio kilnojamo ar nekilnojamo dalintino turto neįgijo ir reikalavimų dėl turto padalijimo nepateikė. Aplinkybes apie šalių turtinę padėtį patvirtina ir bylos duomenys (b. l. 17-20), todėl pripažintina, kad sutuoktiniai jokio dalintino turto neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. M. išlaidas valstybei už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno VGTPT 2015 m. rugsėjo 16 d. pateiktą pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3483, kurios pagal byloje pateiktus dokumentus sudarė 191,07 Eur (b. l. 39). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės R. M. išlaidas valstybei už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno VGTPT 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktą pažymą Nr. NTP-7-9018, kurios pagal byloje pateiktus dokumentus sudarė 320,23 Eur ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 145).
Šioje byloje ieškovė R. M. (b. l. 21, 55) ir atsakovas S. M. (b. l. 54, 67) remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 dalimi buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas išlaidas), su bylos nagrinėjimo susijusių ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos sudaro 21,21 Eur. Jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dėl dukters V. M., gim. 2006 m., gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir šią bylos dalį nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies, likusius priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. rugsėjo 23 d. K. C. metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 279) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – K. Atsakovui S. M. palikti pavardę M..
Pripažinti ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, asmenine prievole.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.