- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 1-2427-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46153-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- D. K., E. K., N. P., A. Z.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
- 1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
nukentėjusiojo D. K. (D. K.) įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai E. K., nukentėjusiojo N. P. įstatyminiam atstovui R. P., nukentėjusiojo A. Z. (A. Z.) įstatyminei atstovei J. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiu R. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.15 val. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagriebė iš N. P. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“, 172 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė J. I. priklausantį 172 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiais R. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J. V., (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastūmė D. K., kuriam nukritus ant žemės, pagriebė šiam iškritusį ant žemės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“, 199 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė E. K. priklausantį 199 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 8.20 val., netoli mokyklos stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie K. I., trenkė jam vieną kartą į kairį šoną ir pargriovė jį ant žemės, po to pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J3“, 130 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė V. I. priklausantį 130 Eur vertės turtą ir sukėlė K. I. fizinį skausmą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiu R. V., (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 10.50 val. Vilniaus Maironio progimnazijos stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjo prie T. P. ir iš šio rankų pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“, 225 Eur vertės, bei kolonelę „JBG Charge 3“, 173,63 Eur vertės, po to pabėgo, taip pagrobė E. V. priklausantį 398,63 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiais G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusia (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2019 m. balandžio 12 d. apie 14 val., vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį A. Z., vieną smūgį į pilvą ir koja spyrė į dešinį šoną, po to pagriebė gulėjusias ant žemės 2 nukentėjusiojo kuprines: ,,CONVERS“ kuprinę, 7 Eur vertės, kurioje buvo mėlynos spalvos bluetooth garso kalonėlė ,,JBL“, 100 Eur vertės, 6 vnt. žaislai – skėtukai, 12 Eur vertės, žalios spalvos megztinis, 5 Eur vertės, tamsiai žalios sportinės kelnės, 10 Eur vertės, ir pilkos spalvos ,,ECCO“ kuprinę, 15 Eur vertės, po to pabėgo, taip pagrobė P. Z. priklausantį 149 Eur vertės turtą ir sukėlė nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. plėšimo
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad bylai reikšmingu laiku jis susitiko su draugais miške, taip pat buvo nepilnametis. Kaltinamasis norėjo pavaidinti „kietą“, buvo su R. V., galėjo grasinti nukentėjusiajam, kad jis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Po to N. P. atidavė mobiliojo ryšio telefoną, kaltinamasis su R. V. nubėgo į stotelę, nuvažiavo į lombardą parduoti mobiliojo ryšio telefoną, gavo apie 30 Eur, išleido pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti.
Nukentėjusioji J. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., jai būnant darbe, telefonu paskambino jos nepilnametis sūnus N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad, kai jis su draugais buvo miškelyje, Čiobiškio g., prie jų priėjo du nepažįstami nepilnamečiai. Vienas iš tų nepilnamečių išgriebė jos sūnui iš rankų jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“ ir pasakė, kad atiduos kitą dieną. Paskui siūlė atiduoti jos sūnui savo telefoną. Sūnus neėmė jo telefono. Sūnus buvo su draugais Dariumi ir Arnu, taip pat nepilnamečiais. Darius pasakė, kad pažįsta berniuką, atėmusį iš jos sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, t. y. jis yra A. A., apie 14 metų amžiaus, kuris gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su juo buvo juodai apsirengęs berniukas, panašaus amžiaus, Darius žino tik jo vardą. Atėmęs telefoną, A. A. apstumdė Darių, o paskui pabėgo. Sūnus sakė, kad jie perbėgo per Buivydiškių g. ir nubėgo link žydų kapinių. A. A. nestumdė jos sūnaus. Dėl šio įvykio ji patyrė 172 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 56).
Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su draugais pradėjo vaikščioti lauke, po to tiesiog atsibodo ir nuėjo į mišką ir prie jų priėjo jie. Dienos neatsimena, bet gal tai buvo vasaros pabaiga. Jie vaikštinėjo, po to prie jų priėjo du vaikinai. Pradėjo su jais kalbėtis, jo draugas Darius pažįsta jį. Jis paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo rašyti motinai, pasidėjo šį telefoną ir norėjo jau išeiti. Vaikinas paklausė, koks jo mobiliojo ryšio telefonas, jis ištraukė šį prietaisą ir parodė. Vaikinas sakė „parodyk“, bet N. P. atsakė, kad neparodys. Vaikinas išprašė mobiliojo ryšio telefoną ir nukentėjusysis davė jį. Vaikinas pradėjo kažką kalbėti ir po to pabėgo. N. P. neišsigando, neprisimena, ar grasino. Jam nieko nedarė. Draugas Darius sakė, kad vaikinas, paėmęs iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, yra A. A.. Kitas vaikinas nieko jam nedarė, nesakė, tik stovėjo ir žiūrėjo (1 t., b. l. 70–71).
Liudytojas D. L. (D. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jie sėdėjo kažkur antrą ar pirmą valandą, tiksliai neatsimena, ant rąsto miškelyje ir šnekėjosi. Atėjo du berniukai, tai – Artūras ir, dar jam atrodo, Rokas. Jie ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paprašė Niko parodyti savo. Jis davė jiems savo mobiliojo ryšio telefoną ir jie pradėjo juoktis, sakė, turbūt, „va imk mano ir dabar čia jau mano telefonas“. Tada Nikas truputį susigraudino, kažką dar pakalbėjęs, prašė, kad atiduotų jam mobiliojo ryšio telefoną, bet jie neatidavė, nuėjo kažkur kapinių link. Iš Niko telefoną paėmė Artūras, o Rokas tiesiog sėdėjo su tuo Arnu. Atimdamas mobiliojo ryšio telefoną, Artūras nieko nedarė, tik pasakė, kad „kai nueisi namo, ką mamai pasakysi“. Kai nuėjo namo, paskambino iš jo telefono. Nelabai atsimena, ar Artūras grasino. Visada buvo šalia Niko. Arnas taip pat buvo šalia ir matė tą patį, ką ir jis. Artūras iki to įvykio miškelyje būdavo normalus, o tada pasirodė keistas, pasidarė agresyvus (1 t., b. l. 80).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl stadione ar miške įvykio atsimena, jog buvo su A. A., taip pat buvo du vaikinai, iš vieno iš jų paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Priėjo prie jų, paklausė kiek valandų, paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo. Kas paklausė, kiek valandų, neatsimena, gal jis, vienas iš vaikinų išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną. Ne jis paėmė svetimą daiktą, paėmė A. A., kai paėmė jį, sakė, kad eitų iš čia. Jie sakė atiduoti telefoną, bet neatidavė ir išėjo į Rygos stotelės pusę. Telefonas buvo Samsung J3. Nuėjo į lombardą Šeškinėje, prie požeminės perėjos. Pardavę gavo pinigų ir kartu juos išleido (1 t., b. l. 147–149).
Dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. plėšimo
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo su J. V. ir R. V., prašė nepilnamečio, kad šis duotų telefoną. Draugas pastūmė nepilnametį ant žemės, šis nugriuvo, o A. A. paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo. Svetimą daiktą pardavė toje pačioje vietoje kaip ir pirmą kartą. Pinigus panaudojo narkotinėms medžiagoms pirkti.
Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val. jai paskambino sūnus D. K. ir pranešė, kad iš jo trys nepažįstami paaugliai, kuriems apie 13–14 metų, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Sūnus pasakojo, kad netoli namų, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo, jam grįžtant iš mokyklos namo, prie jo priėjo trys paaugliai, vienas iš jų buvo aukštesnis su mėlyna striuke, kitas stambesnis pilku megztiniu su užrašais, o trečias neaukšto ūgio, kuris nieko nedarė, tiesiog stovėjo šalia. Vaikinas su mėlyna striuke paprašė sūnaus, kad duotų savo mobiliojo ryšio telefoną jam paskambinti, tačiau kai sūnus atsakė, jog tokio daikto neturi, mobiliojo ryšio telefono pradėjo prašyti kitas paauglys pilku megztiniu sakydamas, kad susilaužė tris pirštus ir reikia paskambinti motinai. Sūnus vėl pakartojo, kad mobiliojo ryšio telefono neturi. Tuomet mėlyną striukę vilkėjęs vaikinas pastūmė sūnų, sūnus nukrito ant žemės ir jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Su mėlyna striuke vaikinas paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jie visi trys nubėgo. Kartu su sūnumi buvo klasiokas M. R. (M. R.). Sūnus turėjo mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P SMART (Fig-L31) Blue“, kurio vertė 199 Eur (1 t., b. l. 99).
Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkur rugsėjo mėnesio viduryje jis su draugu M. R. ėjo namo, buvo apie 15.10 ar 15.30 val. Netoli prie jo namų prie jų priėjo trys vaikinai: vienas buvo aukštesnis ir liesas, plaukai panašūs kaip jo (tamsesni); antrasis buvo su pilkos spalvos megztiniu ir su sportinėmis kelnėmis, jis buvo pilnesnis, plaukai pilki; trečiasis buvo mažesnis už kitus du. Šie vaikinai priėjo jiems iš nugaros, M. R. nuėjo truputį toliau ir jie apsupo D. K., nuolat prašė duoti parašyti SMS pranešimą. Aukščiausias vaikinas pasakė, kad jis neturi sąskaitos. D. K. mobiliojo ryšio telefonas buvo kišenėje, jos užtrauktukas buvo prasegtas. Vienas vaikinas, kuris stovėjo iš kairės, pakišo koją, D. K. paėjo truputį atgal ir nukrito ant šono, o mobiliojo ryšio telefonas iškrito prie mažesnio vaikino. Vaikinai paėmė šį daiktą ir pabėgo. Parkritęs užsigavo ranką. Mobiliojo ryšio telefoną paėmė aukščiausias iš vaikinų. Visas aplinkybes matė draugas M. R. (1 t., b. l. 120–121).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su draugu D. K. po pamokų ėjo namo. Netoli D. K. namų priėjo du ar trys paaugliai iš nugaros, kurie paklausė, kiek valandų. Tuo metu D. K. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jie truputį pastūmė nukentėjusįjį, o daiktas nukrito ant žemės. Tuo metu M. R. buvo atsitraukęs 2–3 metrų atstumu. Tada pamatė, kad vaikinai nubėgo. D. K. nebuvo pargriuvęs. Fizinis kontaktas buvo, nes nukentėjusysis buvo per petį stumtelėtas ranka (1 t., b. l. 125–126).
Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo rudenį Šeškinės g. Buvo jis, A. A. ir R. V.. Jie priėjo prie dviejų vaikų, maždaug dešimties metų. Kai jie priėjo, A. A. paklausė, kiek valandų. Jis nieko nedarė, tik padėjo ranką ant peties ir paklausė minėto klausimo. Vaikai paėmė mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo žiūrėti į laiką, o A. A. paėmė šį daiktą ir pabėgo. Jie pardavė mobiliojo ryšio telefoną lombarde (1 t., b. l. 133).
Dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. plėšimo
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną ir vietoje panaudojo smurtą prieš vaiką, nes jis nenorėjo atiduoti mobiliojo ryšio telefono, t. y. pargriovė jį, rėkė, kad atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Po to, vaikas atidavė daiktą. Nepridavė mobiliojo ryšio telefono, nes jis buvo įskilęs, sudužęs.
Liudytoja V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 8.21 val. jai paskambino sūnus K. I. (K. I.) ir pasakė, kad jį užpuolė ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Kai atvažiavo į mokyklą, sūnus papasakojo jai, kad apie 8.20 val., kai jis su draugais, ėjo iš mokyklos į parduotuvę „Lidl“, prie stadiono prie jo iš nugaros priėjo apie 15 metų nepilnametis, kuris rusiškai pasakė, kad sūnus atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi sūnus nedavė jo, minėtas vaikinas vieną kartą sudavė kumščiu į kairį šoną, pargriovė ant žemės, užsimojo kumščiu ir pagrasino, kad, jei sūnus neatiduos telefono, tai bus sumuštas. Tada sūnus išsigandęs atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Po to, nepilnametis, paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, nubėgo (2 t., b. l. 10–12).
Liudytoja V. I., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (2 t., b. l. 19–21).
Dėl atviros vagystės
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ir vietoje buvo su R. V., jis paėmė iš nepilnamečio muzikos klausymosi kolonėlę, o R. V. – mobiliojo ryšio telefoną matant nepilnamečiui. Abu šiuos daiktus pardavė lombarde, o gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms.
Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 11.09 val. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), jai paskambino mokyklos socialinė darbuotoja, kuri pranešė, kad iš jos sūnaus T. P. pamokos metu buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J7“, kurio vertė 220 Eur, ir JBL Charge kololonėlė, kurios vertė 180 Eur. Socialinė darbuotoja taip pat nurodė, kad minėtus daiktus pavogė A. A. (2 t., b. l. 59).
Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo rugsėjo viduryje apie 11 ar 12 val., su draugais per kūno kultūros pamoką išėjo į lauką žaisti futbolo. Pasiėmė su savimi mobiliojo ryšio telefoną ir kolonėlę. Pamokai pasibaigus, atėjo A. A. ir jo draugas Rokas bei paprašė parodyti minėtus daiktus. Tada Rokas iš jo paėmė kolonėlę, jis, nieko neįtaręs, paleido muziką. A. A. paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir jie po kelių minučių išėjo su jo daiktais. Jo vienas draugas prašė grąžinti daiktus, bet jie pagrasino, kad jį primuš (2 t., b. l. 79–81).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokykloje kūno kultūros mokytoja adresu (duomenys neskelbtini). Apie 9 val. prasidėjo kūno kultūros pamoka 7A klasei, mokyklos sporto salėje. Pamoka turėjo baigtis apie 10.35 val. Sudarius aštuonių berniukų futbolo komandą, tarp kurių buvo mokinys T. P., palydėjo į mokyklos futbolo aikštelę žaisti futbolo. Ir po to grįžo į mokyklos salę pas kitus likusius mokinius. Žinojo, kad T. P. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną su kolonėle, dažniausiai jis palieka juos prie futbolo vartų. Bet, kad šį kartą pasidėtų juos prie vartų, ji nematė. Antrą kartą grįžus į futbolo stadioną, T. P. ir kiti mokiniai pasakė jai, kad buvęs mokyklos mokinys A. A. atėjo prie T. P. ir paprašė parodyti mobiliojo ryšio telefoną ir kolonėlę. Kai T. P. rankose parodė telefoną ir kolonėlę, A. A. paėmė iš rankų šiuos daiktus ir pabėgo miško link. Pati ji nematė, kaip A. A. padarė aptariamus veiksmus (2 t., b. l. 84).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykio, kuris buvo prie mokyklos Dūkštų g., prie miško, parodė, kad jis su A. A. buvo dviese, jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir kolonėlę. Septintokai žaidė futbolą, klausėsi muzikos. Jis paprašė, kad paleistų muziką per kolonėlę panaudojus mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu A. A. nieko nedarė. Nuėjo į tą patį lombardą, esantį Šeškinėje, prie požeminės perėjos, ir pardavė, o pinigus išleido (1 t., b. l. 147–149).
2019 m. balandžio 30 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta mėlynos spalvos nešiojama garso kolonėlė, ant kurios šono centre raudonos spalvos stačiakampyje baltos spalvos užrašas ,,JBL“ su 0,5 cm įbrėžimu (2 t., b. l. 104–106).
Dėl 2019 m. balandžio 12 d. plėšimo
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su G. K. ir G. S. atėjo į aikštelę, G. K. ir G. S. norėjo smurtauti prieš vaiką (G. K. sakė, kad jei šis neduos mobiliojo ryšio telefono, trenks jam). A. A. sakė vaikui, kad jis nebijotų, apsaugos jį. Draugai paėmė dvi kuprines, gulėjusias šalia ant žemės prie vaiko, iš kurių vienoje buvo kolonėlė, ir pradėjo bėgti. A. A. taip pat bėgo paskui. Vėliau G. K. pasižiūrėjo kuprinių turinį, išėmė kolonėlę, o kuprinės buvo išmestos. Kolonėlę nešė G. K. ir A. A., klausėsi muzikos. Po to juos sustabdė vyras.
Liudytojas P. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 14.36 val., jam būnant namuose, sūnus A. Z. paskambino žmonai J. Z. ir jis išgirdo pokalbį, kad sūnus buvo sumuštas, kad, grasindami smurtu, pasisavino iš jo kuprinę ir kolonėlę, kuri buvo kuprinėje. Girdėjo, kad sūnus verkia, ir išskubėjo pas jį į žaidimų aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant į minėtą žaidimų aikštelę, virš požeminės aikštelės galimai ventiliacinės angos, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė ten sėdinčius tris vaikus, iš kurių vienas laikė rankose bluetooth garso kolonėlę. Supratęs, kad tai gali būti tie patys vaikai, kurie sumušė jo sūnų, pradėjo važiuoti jų link, tačiau jie pradėjo stotis ir eiti link esančio miškelio. Jam išlipus iš automobilio, pribėgo prie minėtų vaikų, vieną iš jų paėmė už rankos ir laikė, kad nepabėgtų. Paskambino policijos pareigūnams per bendrąjį pagalbos numerį 112. Pradėjo klausti vaikų, iš kur jie gavo minėtą kolonėlę. Vyresnis vaikinas, kurį sučiupo, pradėjo sakyti, kad tai ne jie, supratęs, kad iškvietė policiją ir jie taip nepaspruks, susinervino, pradėjo jį įžeidinėti, bandė išsilaisvinti, pradėjo triukšmauti ir keiktis. Dar neatvykus policijos pareigūnams, vaikai tarpusavyje pradėjo kalbėtis, vienas iš jų siūlė grąžinti kolonėlę ir atsiprašyti. Atvykus policijos pareigūnams, jiems išsiaiškinus situaciją, pareigūnai išvežė vaikus. Sūnus jam sakė, kad trys nepažįstami vaikai, veikdami kartu, jį sumušė, suduodami kumščiu du smūgius į veido sritį, vieną smūgį į pilvą ir su dešine koja įspirdami į dešinį šoną, bei po to atėmė dvi jo kuprines, iš kurių vienoje buvo mėlynos spalvos bluetooth garso kolonėlė ,,JBL“. Taip pat papasakojo, kad iš pradžių vaikai norėjo atimti jo sūnaus draugo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pamatę, kad jis yra suskilusiu ekranu, jo neėmė, liepė jo sūnui atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. Tada pamatė, kad jis yra su ekrano užraktu, ir pradėjo jo sūnų mušti, nes jis nepasakė savo mobiliojo ryšio telefono užrakto kodo (2 t., b. l. 110–112).
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra D. B. (D. B.) motina. Galėjo būti 2019 m. balandžio 12 d. apie 14 val. Jos sūnus ir A. Z. po pamokų buvo kieme prie sūpynių su visais daiktais, kuriuos turėjo iš mokyklos. Jos sūnus paskambino telefonu ir pasakė, kad A. Z. sumušė ir paėmė jo daiktus. Išėjusi į lauką, ji pamatė, kad A. Z. buvo išblyškęs, skruostas paraudonavęs, sakė, kad skauda šoną, buvo be asmeninių daiktų, išskyrus tik telefoną, jis drebėjo, verkė. A. Z. papasakojo jai, kad, jiems supantis, priėjo trys asmenys (du vaikinai ir viena mergina). Vienas iš jų nurodė, kad jis pasakytų mobiliojo ryšio telefono PIN kodą. A. Z. nesutiko. Tada jam mažaūgis vaikas trenkė į veidą ir į šoną, nukentėjusysis greitai įsikišo mobiliojo ryšio telefoną į kišenę ir pabėgo. A. Z. nespėjo pasiimti savo kuprinių, nes tai padarė trys vaikai. Po to du vaikinai apie 20 metų amžiaus atnešė abi kuprines. A. Z. motina pasakė jai telefonu, kad jos vyras pastebėjo prie miškelio du berniukus ir mergaitę, vienas iš kurių turėjo sūnaus kolonėlę (2 t., b. l. 121–122).
Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 12 d., dirbdama su kolega I. V. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas informavo, kad jam paskambino jo vaikas, kuris pasakė, jog jį sumušė kiti mokiniai. Atvykus juos pasitiko P. Z., kuris paaiškino, kad nepilnamečiai G. S., A. A. ir G. K. sumušė jo sūnų ir atėmė bluetooh garso kolonėlę. G. K. rankose laikė minėtą daiktą (2 t., b. l. 117–119).
Nukentėjusysis A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad dieną po pamokų Šeškinėje esančioje aikštelėje jis su draugu D. B. suposi, prie jų priėjo trys nepilnamečiai (du vaikinai ir viena mergina) ir pradėjo prašyti mobiliojo ryšio telefono. Jie bandė pabėgti, tačiau mažesnis nepilnametis pradėjo mušti A. Z. ir reikalauti mobiliojo ryšio telefono. Pirmiausia sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį žandą, po to – į petį ir į pilvą, be to, dešine koja spyrė į klubą. Didesnis vaikinas laikė mažesnį. Atidavus daiktą, buvo reikalaujama pasakyti slaptažodį. Po to išėjo draugo motina, o jie paėmė nukentėjusiojo pilką ir mėlyną kuprines ir nuėjo. Pilkoje kuprinėje buvo garso kolonėlė. Jo tėvas važiavo, pamatė nepilnamečius ir sulaikė juos (2 t., b. l. 134–136).
Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis su draugu sėdėjo ant karuselės, esančioje aikštelėje, Šeškinėje, prie jų priėjo kažkokie vaikai ir pasakė, kad A. Z. atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Jis davė, bet mobiliojo ryšio telefone buvo slaptažodis. Vaikai pareikalavo pasakyti slaptažodį, tačiau nukentėjusysis nepasakė ir pradėjo bėgti. Vienas mažiausias vaikas pradėjo vytis jį, mušti (į smakrą, pilvą). Kai D. B. nubėgo paskui jį, kitas berniukas ir mergaitė paėmė kuprines. Dėdė su draugu, sužinoję, kad A. Z. sumuštas ir iš jo paimti daiktai, nuėjo ieškoti daiktų, atnešė kuprines, bet nebuvo kolonėlės. A. Z. tėvas pastebėjo einančius vaikus, kurie turėjo kolonėlę (2 t., b. l. 155–157).
Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ji su A. A. ir G. K. priėjo prie mokyklos, kur ant sūpynių suposi du berniukai. G. K. pribėgo prie vieno iš jų ir pasakė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, taip pat spyrė. A. A. sakė G. K., kad šis grąžintų paimtą daiktą, be to, teigė nebijoti nukentėjusiajam, nes apgins jį. Tada G. K., atidavęs mobiliojo ryšio telefoną, pribėgo prie kuprinių ir paėmė jas, nuėjo toliau, iškraustė kuprines ir paėmė kolonėlę. Eidami klausėsi per ją muzikos. Po to, vaiko tėvas sulaikė juos (2 t., b. l. 166–168).
Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis su G. S. ir A. A. nagrinėjamo įvykio dieną vaikščiojo po Šeškinės rajoną, pamatė du vaikus, sėdinčius ant sūpynių, sumanė, kad galima juos apvogti. Pribėgo prie vaikų, pradėjo vienam sakyti atiduoti mobiliojo ryšio telefoną arba sumuš (tik pastūmė jį), po to, pasakyti slaptažodį. Tada atidavė šį daiktą, jie pasiėmė kuprines ir pradėjo bėgti, bėgdami jis perdavė kuprinę G. S., sustojo prie miškelio, patikrino kuprines, rado kolonėlę. Draugas pasakė, kad kolonėlė bus abiejų. Sėdėjo ir klausėsi muzikos, kol vyras sulaikė juos (2 t., b. l. 186–188).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas, be kita ko, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. plėšimo
Kaltinamajam A. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiu R. V., gimusiu 2004 m., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.15 val. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nepilnametį N. P., pagriebė iš šio rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“, 172 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė J. I. priklausantį 172 Eur vertės turtą.
Byloje surinktų įrodymų (kaltinamojo A. A., nukentėjusiųjų J. I. ir N. P., liudytojo D. L., iš dalies liudytojo R. V. parodymais) visuma vienareikšmiškai nustatyta, kad A. A. byloje reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė iš N. P. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“. Minėti įrodymai iš esmės tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad N. P. prarado turėtą mobiliojo ryšio telefoną prieš savo valią.
A. A. inkriminuota, kad jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nepilnametį N. P., pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, tai nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. ar kartu su juo buvęs R. V. grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nepilnametį N. P.. Pirma, A. A. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokios aplinkybės (1 t., b. l. 91). Jis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad galėjo grasinti nepilnamečiui, tačiau nebuvo kategoriškas pasakydamas tokią aplinkybę. Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikinas išprašė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajam davus šį daiktą, kaltininkas pabėgo. Nukentėjusysis teigė, kad jis neprisimena, ar jam grasino. Tuo metu jis nebuvo išsigandęs, jam nieko nebuvo daroma (1 t., b. l. 70). Nagrinėjamo įvykio vietoje buvęs liudytojas D. L. taip pat nurodė, kad N. P. davė savo mobiliojo ryšio telefoną, paprašius parodyti šį daiktą. Nors šis prašė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau A. A. su R. V. neatidavė jo (1 t., b. l. 80). Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu neminėjo grasinimų išsakymo N. P., kad šis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 147–149). To taip pat neteigė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. I., kuri tik nurodė, kad jai paskambinęs sūnus N. P. pasakė, jog vienas iš nepilnamečių išgriebė iš jo rankų turėtą mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 56).
Taigi nė vienas iš nagrinėjamo įvykio vietoje buvusių asmenų ar nukentėjusioji J. I., kuri sužinojo nusikaltimo padarymo aplinkybes iš savo sūnaus, kategoriškai nenurodė, kad prieš N. P. buvo grasinama panaudoti fizinį smurtą. Byloje nenustatyta, kad A. A. ar kartu su juo buvęs R. V. išsakė grasinančio pobūdžio teiginius N. P., kad palaužtų jo valią ir šis perduotų mobiliojo ryšio telefoną ar vėliau, kai gavo iš jo minėtą daiktą. Taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis ar R. V. su savimi turėjo daiktų, kuriais grasintų nukentėjusiajam, ar atliko konkliudentinius veiksmus, kuriais sudarytų fizinio smurto panaudojimo galimybę. Teismas, įvertinęs visą nagrinėjamą įvykį, negali daryti kategoriškos išvados, kad pati aplinka buvo bauginančio pobūdžio. Nagrinėjamas įvykis buvo šviesiu paros metu (dieną), A. A. su R. V. priėjo prie N. P., kuris buvo su D. L., o ne netikėtai užpuolė nukentėjusįjį (neapsupo ar kitaip pasinaudojo susidariusia situacija). Tarp visų asmenų amžiaus skirtumas nebuvo itin didelis, kad A. A. galėtų turėti besąlyginį pranašumą prieš N. P..
Teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nenustatytas būtinasis plėšimo požymis – grasinimas panaudoti fizinį smurtą. Todėl konstatuotina, kad A. A. veiksmai, kai jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš N. P. jam matant, laikytini atviros vagystės padarymu, kuris kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas nustatė, kad A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiu R. V., gimusiu 2004 m., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.15 val. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagriebė iš N. P. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“, 172 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė J. I. priklausantį 172 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Toks A. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes kaltinamasis iš esmės sutiko su visomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis; be to, neinkriminuota jokių naujų faktinių aplinkybių, o tik viena pašalinta, kuri turi įtakos teisiniam vertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą.
Dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. plėšimo
Byloje surinktų įrodymų visuma (kaltinamojo A. A., nukentėjusiosios E. K., nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo M. R. parodymai, iš dalies liudytojo J. V. parodymai) patvirtina, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje A. A. su J. V. ir R. V. neteisėtai reikalavo, kad D. K. atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajam neatidavus prašomo daikto, jis buvo pastumtas, dėl to mobiliojo ryšio telefonas iškrito ant žemės, o A. A. pagriebė šį daiktą ir pabėgo. Minėti įrodymai iš esmės tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. K. prarado turėtą mobiliojo ryšio telefoną prieš savo valią, nes prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Padarytas nusikaltimas laikytinas baigtu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertė yra 199 Eur (1 t., b. l. 103–104).
Darytina išvada, kad A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiais R. V., gimusiu 2004 m., ir J. V., gimusiu 2005 m., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val. prie namo, esančio Vilniuje, Šeškinės g. 21, pastūmė D. K., kuriam nukritus ant žemės, pagriebė šiam iškritusį ant žemės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“, 199 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė E. K. priklausantį 199 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. plėšimo
Byloje surinktų įrodymų visuma (kaltinamojo A. A. ir liudytojos V. I. parodymai) patvirtina, kad A. A. byloje reikšmingu laiku ir vietoje siekė pagrobti iš K. I. mobiliojo ryšio telefoną. Šiam nenorint atiduoti daikto, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė vieną kartą K. I. į kairį šoną ir pargriovė ant žemės, po to pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Minėti įrodymai iš esmės tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad K. I. prarado turėtą mobiliojo ryšio telefoną prieš savo valią, nes prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Teismas neturi abejonių dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung J3“ vertės, kuri nėra pernelyg didelė. Padarytas nusikaltimas laikytinas baigtu.
Darytina išvada, kad A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 8.20 val., netoli mokyklos stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie K. I., trenkė jam vieną kartą į kairį šoną ir pargriovė jį ant žemės, po to pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J3“, 130 Eur vertės, ir pabėgo, taip pagrobė V. I. priklausantį 130 Eur vertės turtą ir sukėlė K. I. fizinį skausmą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atviros vagystės
Byloje surinktų įrodymų visuma (kaltinamojo A. A., liudytojų E. V., T. P., G. G., R. V. parodymai, taip pat 2019 m. balandžio 30 d. daiktų apžiūros protokolas) patvirtina, kad byloje reikšmingu laiku T. P. Vilniaus Maironio progimnazijos stadione su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir garso kolonėlę. A. A. su R. V. atėjo į šią vietą, pamatė minėtus daiktus ir, matant T. P., paėmė juos. Aptarti įrodymai iš esmės tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. P. prarado turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir garso kolonėlę prieš savo valią, jam matant neteisėtus A. A. veiksmus. Todėl pripažintina, kad A. A. atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismas neturi abejonių dėl pagrobtų daiktų verčių, kurios nėra pernelyg didelės. Padarytas nusikaltimas laikytinas baigtu.
Darytina išvada, kad A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiu R. V., gimusiu 2004 m., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 10.50 val. Vilniaus Maironio progimnazijos stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjo prie T. P. ir iš šio rankų pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“, 225 Eur vertės, bei kolonelę „JBG Charge 3“, 173,63 Eur vertės, po to pabėgo, taip pagrobė E. V. priklausantį 398,63 Eur vertės turtą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2019 m. balandžio 12 d. plėšimo
Byloje surinktų įrodymų visuma (kaltinamojo A. A., nukentėjusiojo A. Z., liudytojų P. Z., D. B., I. B., G. S. ir G. K.) patvirtina, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo A. Z. buvo pagrobtos dvi kuprinės, kuriose buvo daiktai, aprašyti kaltinime. Tai buvo padaryta A. A. ir su juo buvusiais G. K. bei G. S. veiksmais. Aptarti įrodymai iš esmės tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą. Be to, prieš tai prieš A. Z. buvo panaudotas fizinis smurtas (jam suduoti smūgiai į veido sritį, vienas smūgį į pilvą, spyrimas koja į dešinį šoną). Nors A. A. nepadarė smurtinio pobūdžio veiksmų, tačiau jis, būdamas su nepilnamečiais, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, neprieštaravo tokių veiksmų padarymui, o vėliau su kitais nepilnamečiais neteisėtai disponavo iš nukentėjusiojo paimtomis kuprinėmis. Taigi A. A. inkriminuotini visi veiksmai, padaryti prieš A. Z., taip pat ir fizinio smurto panaudojimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. Z. prarado turėtas kuprines su jose esančiais daiktais prieš savo valią, nes prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Teismas neturi abejonių dėl pagrobtų daiktų verčių, kurios nėra pernelyg didelės. Padarytas nusikaltimas laikytinas baigtu.
Darytina išvada, kad A. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais su nepilnamečiais G. K., gimusiu 2005 m., ir G. S., gimusia 2006 m., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2019 m. balandžio 12 d. apie 14 val., vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį A. Z., vieną smūgį į pilvą ir koja spyrė į dešinį šoną, po to pagriebė gulėjusias ant žemės 2 nukentėjusiojo kuprines: ,,CONVERS“ kuprinę, 7 Eur vertės, kurioje buvo mėlynos spalvos bluetooth garso kalonėlė ,,JBL“, 100 Eur vertės, 6 vnt. žaislai – skėtukai, 12 Eur vertės, žalios spalvos megztinis, 5 Eur vertės, tamsiai žalios sportinės kelnės, 10 Eur vertės, ir pilkos spalvos ,,ECCO“ kuprinę, 15 Eur vertės, po to pabėgo, taip pagrobė P. Z. priklausantį 149 Eur vertės turtą ir sukėlė nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą.
A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštu, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Be to, kadangi A. A. nusikalto nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė penkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4). Visomis nusikalstamomis veikomis daryta žala nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys, kad keturios nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką (nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.). A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl šių nusikaltimų padarymo nurodė, kad jis nusikalto, nes reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms pirkti.
A. A. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. A. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 42), netrauktas atsakomybėn administracine tvarka, nes nesulaukė amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė (3 t., b. l. 41). Jis nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno VšĮ (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50). Vilniaus J. I. jaunimo mokyklos pateiktoje 2019 m. balandžio 17 d. charakteristikoje nurodyta, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. be pateisinamos priežasties praleido 604 pamokas, į mokyklą atvykdavo retai, neišbūdavo visose pamokose, dažnai išeidavo po pirmos pamokos. VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai bendravo dėl A. A. elgesio mokykloje tiesiogiai ir telefonu, tačiau tai minimaliai turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui (3 t., b. l. 48). VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2019 m. gegužės 14 d. charakteristikoje nurodyta, kad A. A. yra uždaro būdo, pasižymi žema saviverte, turi sunkumų psichikos sveikatos srityje, nuo 2012 m. jam diagnozuoti emocijų sutrikimai vaikystėje, stresinėse situacijose elgiasi neadekvačiai, dažnai būna agresyvus. Kaltinamasis rūko, vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas, didelę laiko dalį praleidžia ne VšĮ (duomenys neskelbtini) teritorijoje (3 t., b. l. 50). VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. gegužės 31 d. rašte nurodyta, kad A. A. paskutinį kartą gydytas šioje ligoninėje nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., diagnozė: kitas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 75). Jis neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą (3 t., b. l. 56). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, kad A. A. sirgo ar šiuo metu sirgtų lėtine psichikos liga, nėra. Dėl nustatytų emocijų, mišraus mokymosi sugebėjimų ir mišraus elgesio bei emocijų sutrikimų nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 71). Tokia pati išvada taip pat padaryta kitoje 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų A. A. vartojant psichoaktyvias medžiagas (3 t., b. l. 83). Bylą nagrinėjant teisme, pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas, kuriame išdėstyta, kad A. A. nuo 2019 m. gegužės 12 d. gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacinėje bendruomenėje, vykdo reabilitacijos programą nuo priklausomybės ligų, sėkmingai vykdo visas užduotis, susijusias su sveikimo procesu, dirba su 12 žingsnių programa, atlieka darbo terapiją, lanko individualias psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas, aktyviai dalyvauja grupės terapijose, pradėjo lankyti mokyklą (3 t., b. l. 169).
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta A. A. paskyrus už nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimu, nustatytu BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte (būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu), ir draudimu BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu (uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus paskirtas gydytojo). Už nusikaltimus, nustatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai (už 2018 m. plėšimus – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o už 2019 m. balandžio 12 d. plėšimą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė).
Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Švelnesnių bausmių dalys (3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės ir 3 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės) pridedamos prie griežčiausios bausmės atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju nors A. A. padarė iš viso penkis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė dalyvavusių nukentėjusiųjų įstatyminių atstovų (tėvų). Byloje negauta duomenų, kad po 2019 m. balandžio 12 d. nusikaltimo padarymo A. A. nusikalto, dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis 2018 m. padarė nusikaltimus būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kita vertus, šiuo metu A. A. gyvena VšĮ „Taikos kelias“ reabilitacinėje bendruomenėje, jis šios organizacijos atstovo charakterizuojamas teigiamai. Dalyvavimas tokioje bendruomenėje gali sudaryti sąlygas keisti kaltinamojo elgesį, pavyzdžiui, jam atsisakyti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio.
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. A. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Todėl teismas taiko BK 92 straipsnio 1 dalį ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, skirdamas BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – įspėjimą, taip pat 5 punkte nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu įpareigojimu ir papildomu draudimu, skiriamu BK 87 straipsnio 4 dalies pagrindu.
V. Civiliniai ieškiniai
Byloje nukentėjusiosios J. I. ir E. K. pareiškė civilinius ieškinius dėl atitinkamai 172 ir 199 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. A. iš N. P. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklausė nukentėjusiajai J. I., o kitą kartą pagrobė iš D. K., panaudodamas fizinį smurtą, mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklausė E. K.. Nėra abejonių, kad J. I. ir E. K. buvo padarytos turtinės žalos. Tarp A. A. nusikalstamų veikų ir nukentėjusiosioms padarytų turtinių žalų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Minėtų daiktų vertės įrodytos byloje esančiais dokumentais (1 t., b. l. 59–62, 101–113). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti mobiliojo ryšio telefonų 172 ir 199 Eur vertėmis.
Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Remiantis CK 6.276 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi, pirmoje aptariamos CK normos dalyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau nustačius, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami nepilnamečio tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, jog pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2010).
A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno VšĮ (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50). Šiuo atveju VšĮ (duomenys neskelbtini) neįrodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala atsirado ne dėl civilinės atsakovės kaltės. Pažymėtina, kad minėtos viešosios įstaigos atstovė teisiamojo posėdžio metu pripažino pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą. VšĮ „(duomenys neskelbtini) pagrįstai byloje pripažinta civiline atsakove. Todėl J. I. ir E. K. priteistinas 172 ir 199 Eur turtinės žalos atlyginimas iš A. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdytinas iki A. A. pilnametystės.
VI. Kiti klausimai
A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 13). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 12 d. 15 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 13.49 val. (3 t., b. l. 3, 5). Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantys septyni vokai su kompaktiniais diskais paliktini prie bylos medžiagos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir proceso išlaidų nėra.
Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. atvirosios vagystės), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus paskirtas gydytojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis).
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. plėšimo), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. plėšimo), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. atvirosios vagystės), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus paskirtas gydytojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis).
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 12 d. plėšimo), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, A. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
A. A. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 12 d. 15 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 13.49 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtą bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones: 1) įspėjimą; 2) elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant jį visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat uždraudžiant minėtą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus paskirtas gydytojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Iš A. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš atstovo pagal įstatymą VšĮ (duomenys neskelbtini) priteisti atlyginti nukentėjusiajai J. I. padarytą 172 Eur (šimto septyniasdešimt dviejų eurų) turtinę žalą, o nukentėjusiajai E. K. 199 Eur (šimto devyniasdešimt devynių eurų) turtinę žalą. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išieškojimą vykdyti iki A. A. pilnametystės.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius septynis vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.